Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose atsiranda vis daugiau žinučių apie tai, kad Vanga vadinama žiniuonė neva įspėjo žmoniją dėl pandemijos ir net dėl „kenksmingo skiepų poveikio“. Tačiau tai nėra tiesa.
Akloji garsenybė
Legendomis ir mitais apipinta akloji Vanga daugybėje knygų ir publikacijų pristatoma kaip unikali aiškiaregė.
Tvirtinama, kad jos, kaip aiškiaregės, istorija prasidėjo, kai didžiulis uraganas ją, tuomet dar dvylikametę, pakėlė kelis metrus aukštyn ir smogė į žemę.
Vanga gimė Strumicos mieste (dabartinė Šiaurės Makedonija) 1911 metais. Šiai sričiai nebūdingi tokie uraganai, kurie galėtų į orą pakelti žmogų.
Apie tai, jog Vanga turi aiškiaregės galių, žinia jos gyvenamosios vietos apylinkėse pasklido Antrojo pasaulinio karo metais.
Su tuo susiję ir du didžiausi mitai apie Vangą.
Esą aklą aiškiaregę aplankė pats Adolfas Hitleris ir ji išpranašavo jam pralaimėjimą kare ir siūlė „nesusidėti su didžiąja Rusija“, tačiau šis jos nepaklausęs ir karą pralaimėjęs.
Šis įvykis net pavaizduotas vaidybiniame filme apie Vangą.
Tačiau nėra jokių faktų, patvirtinančių, kad A.Hitleris išvis lankėsi Bulgarijoje. Be to, 1941 metais Vanga dar buvo mažai kam žinoma kaimo žiniuonė.
Spaudoje galima rasti neva jos pranašysčių ir apie 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinį išpuolį ir apie Trečiąjį pasaulinį karą, kuris turėjo prasidėti 2010 metų lapkričio mėnesį.
Oficialiai dirbo valstybei
Kai išpopuliarėjo, 1967 metais ji buvo įregistruota valstybės tarnautoja.
Nuo tos akimirkos ji pradėjo gauti oficialų atlyginimą – 200 levų per mėnesį, o vizitas pas ją socialistinių valstybių piliečiams kainavo 10 levų, Vakarų valstybių piliečiams – 50 dolerių.
Rusijos mokslų akademijos mokslininkas Jevgenijus Aleksandrovas, Kovos su pseudomokslu ir mokslinių tyrimų falsifikavimu komisijos pirmininkas, Vangos fenomeną apibūdino taip:
„Vanga yra gerai išreklamuotas valstybinis verslas, kurio dėka provincijos regionas tapo daugybės žmonių iš viso pasaulio traukos vieta.
Ar žinote, kas labiausiai meldėsi Vangai? Taksistai, padavėjai kavinėse, viešbučių darbuotojai – žmonės, kurie „aiškiaregės“ dėka turėjo puikų stabilų uždarbį.
Visi jie Vangai noriai rinko išankstinę informaciją: iš kur žmogus kilęs, kodėl, ko tikisi. O vėliau ji pasakojo lankytojams šią informaciją, pateikdama ją kaip pranašystes.
Informaciją Vangai teikė ir specialiosios tarnybos“, – teigė mokslininkas.
Kontroliavo žiniuonę
Rusijos leidiniui „Argumenty i fakty“ Bulgarijos žurnalistas Vasilis Stojanovas papasakojo apie Vangos ir šalies specialiųjų tarnybų bendradarbiavimą.
„Valstybės saugumo tarnybos planuodavo jos dieną iki smulkmenų – ką ji valgys, ką gers ir ką veiks. Galbūt dėl to ją ištikdavo susierzinimo priepuoliai. Senolei neduodavo į rankas pinigų – jai pirkdavo maistą, apmokėdavo elektros ir dujų sąskaitas.
Ji buvo aktyviai išnaudojama tam, kad paliepta apreikštų „reikiamiems žmonėms jiems skirtas pranašystes“. Pavyzdžiui, kokiam valdininkui lieptų „skubiai atsistatydinti, kad išsaugotų sveikatą“.
Taigi Bulgarijos specialiosios tarnybos sumaniai manipuliavo ir ministrais, ir eiliniais pareigūnais“, – pasakojo žurnalistas.
Štirlicas ir žadintuvas
2014 metais naujienų portalui „Komsomolskaja pravda“ buvęs šio laikraščio korespondentas Bulgarijoje Anatolijus Strojevas pasakojo apie Vangos fenomeną.
Jis šioje šalyje dirbo 1985–1989 metais – kaip tik tuo metu, kai akloji žiniuonė tapo itin populiaria.
Žurnalistas abejojo Vangos gebėjimais, šalies mokslininkai taip pat neįžvelgė paranormalių jos galių, todėl daugelį istorijų A.Strojevas laikė abejotinomis.
Jis prisiminė istoriją, kurią knygoje apie Vangą aprašė jos dukterėčia Kasimira Stojanova.
Esą pas Vangą buvo atvykęs garsus rusų aktorius, šnipą Štirlicą filme „Septyniolika pavasario akimirkų“ vaidinęs Viačeslavas Tichonovas.
Žiniuonė tuomet pažvelgusi į jį pareiškė, kad jo miręs draugas Jurijus Gagarinas prašė V.Tichonovo nusipirkti žadintuvą, kad tas jam visada primintų bičiulį.
Anot Vangos dukterėčios, aktorius tuomet vos neapalpo, mat tikrai taip ir buvo, o jis taip gedėjo draugo, kad vis pamiršdavo įsigyti žadintuvą.
Žurnalistas A.Strojevas įsiminė šią istoriją ir nusprendė patikrinti.
1990 metais vieno filmo premjeros metu jis priėjo prie aktoriaus ir paklausė apie Vangos pranašystę, J.Gagariną ir žadintuvą.
Aktorius gerokai nustebo, mat su J.Gagarinu jiedu nebuvo pažįstami, o pas Vangą jis niekada nesilankė.
Pandemijos nenuspėjo
Daugiausia Vangai priskiriamų neva išsipildžiusių regėjimų bulvarinėje spaudoje pasirodo po reikšmingesnių įvykių ar nelaimių.
Taip Rusijos spaudoje buvo aiškinama, neva ji nuspėjo Stalino mirtį, povandeninio laivo „Kursk“ skendimą, o dabar teigiama, kad numatė ir COVID-19 pandemiją.
Deja, pandemijos Vanga nenumatė, nes tarp žinomų jos pranašysčių – 2010 metais neva jau įvykusi pasaulio pabaiga, 2011 metais dėl radioaktyvių kritulių beveik išnykusi žmonija ir gyvūnija, o 2016 metais visame pasaulyje, pasak aiškiaregės, turėjo likti vos keli gyventojai.
Kaip veikia pranašystės ir horoskopai?
Praėjusio amžiaus viduryje amerikietis psichologas Bertramas R.Foreris atliko eksperimentą su savo studentais.
Jis davė asmenybės testą savo studentams.
Nepaisydamas jų atsakymų į testo klausimus, mokslininkas pateikė visiems studentams tą patį įvertinimą.
Jis paprašė įvertinti jo tikslumą skalėje nuo 0 iki 5 (5 – puikus įvertinimas, 4 – geras įvertinimas). Klasėje įvertinimo vidurkis buvo 4,26.
Mokslininkas suformulavo šio efekto esmę: žmogus mielai sau pritaiko banalius, bendro pobūdžio teiginius, jei jam sakoma, kad jie gauti studijuojant kažkokius jam nežinomus, nesuprantamus reiškinius.
Forerio efektas bent iš dalies paaiškina, kodėl tiek daug žmonių tiki pseudomokslais, horoskopais ir įvairiomis pranašystėmis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
