Ceremonija trečiadienį įvyko Lietuvos ambasadoje Londone, kur aktorius gyvena. Priesaiką priėmė ambasadorius Renatas Norkus.
„Šiandien – ypatinga diena, Dexteris davė priesaiką Lietuvos Respublikai, – vėliau savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pasidžiaugė jo žmona teatro ir operos režisierė Dalia Ibelhauptaitė. – 25 metų kelionės pabaiga ir naujos pradžia!“
Kartu ji padėkojo ambasadoriui ir ambasadai „už šilumą ir šventę“, taip pat – visiems, rekomendavusiems suteikti pilietybę D.Fletcheriui ir jį palaikiusiems.
Po menininkės įrašu pasipylė sveikinimai porai, kai kurie džiaugėsi, kad daugėja Lietuvos piliečių, pusiau juokais įspėjo, jog nuo šiol teks kasmet Liepos 6-ąją su tūkstančiais lietuvių visame pasaulyje giedoti himną.
Dekretas pasirašytas prieš savaitę
Kaip jau buvo skelbta, praėjusį ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo britui buvo suteikta Lietuvos pilietybė. Tai padaryta išimties tvarka, atsižvelgus į Pilietybės reikalų komisijos rekomendaciją, jo nuopelnus garsinant Lietuvą.
Dar savaite anksčiau valstybės vadovas nuotoliniu būdu bendravo su aktoriumi, aptarė Lietuvos valstybei reikšmingą jo visuomeninę ir kultūrinę veiklą, ryšius su mūsų šalimi.
Prezidentūra pažymėjo, kad suteikti D.Fletcheriui Lietuvos pilietybę išimties tvarka už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei, t. y. už veiklą, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos galios ir autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo, rekomendavo daugelis žymių Lietuvos kultūros veikėjų.
Teigiamas išvadas pateikė Kultūros ministerija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Lietuvos kinematografininkų sąjunga.
„D.Fletcheris yra vienas ryškiausių meno kūrėjų, kurie, nors ir gimę ne Lietuvoje, savo asmeninį likimą bei kūrybinius planus artimai sieja su mūsų šalimi, stiprina jos autoritetą visame pasaulyje“, – pranešime spaudai buvo cituojamas G.Nausėda.
Pasak Prezidentūros, šalies vadovas tiki, kad menininko darbai „praturtins Lietuvą ir leis tarptautinei auditorijai geriau pažinti turtingą mūsų šalies kultūrą“.
Aktorius savo ruožtu teigė esąs labai sujaudintas dėl tokio sprendimo. „Tai įkvepia stengtis ir darbuotis toliau, siekiant, kad Lietuvos vardas būtų dar svarbesnis pasaulio kontekste, – bent maža dalelyte prie to prisidėti.
Ši galimybė – mano ketvirčio amžiaus kelionės vainikavimas, kartu ir naujo etapo pradžia, kuriame aš galėsiu veikti didesne jėga, kokybiškai atstovaudamas Lietuvos kinematografininkų, Lietuvos menininkų interesams pasaulyje“, – sakė D.Fletcheris.
„Toks gražus palaikymas dar labiau motyvuoja stengtis už mus visus, stengtis už šalį, kuri man suteikė tiek šviesos. Esu labai dėkingas už pasitikėjimą ir tikėjimą manimi. Tikiu, kad kartu nuveiksime dar daug darbų“, – jis buvo cituojamas pranešime, kurį išplatino D.Ibelhauptaitės vadovaujama „Vilnius city opera“.
Lietuva vienaip ar kitaip atsiranda filmuose
Pati režisierė pažymėjo, jog vyrui suteikta Lietuvos pilietybė yra didelė dovana jos tėvams, ištvėrusiems tremtį, daug skausmo, bet nepraradusiems gerumo ir atvirumo kitiems bei priėmusiems žentą kaip savą.
„Jų namuose jis niekada nebuvo atvykėlis. Ši diena vainikuoja didelę mamos svajonę, kad jos mylimoje Tėvynėje Dexteris būtų savas ne tik šeimoje. Esu laiminga, kad tai pagaliau įvyko. Nepaprastai džiaugiuosi, kad Lietuva yra tapusi gražia plataus pasaulio dalimi, kad mūsų laisvė, kultūra, pasiekimai yra įdomūs ir įkvepiantys kitus”, – teigė D.Ibelhauptaitė.
Prieš 25 metus pirmąkart atvykęs į Lietuvą, tuomet neseniai atgavusią nepriklausomybę, D.Fletcheris prisiminė sutikęs daug jaunų ir talentingų žmonių. Jis tikino, kad „nepaprastai didžiuojasi“ iš jų užaugusiais tarptautinio lygio menininkais, vertinamais Europoje ir už jos ribų.
„Oskaras Koršunovas, Asmik Grigorian, Kristina Sabaliauskaitė, Ingeborga Dapkūnaitė, Edgaras Montvidas, Andrius Mamontovas ir daugelis kitų. Aš ir pats augau kartu su Lietuva, iš aktorystės į režisūrą, iš Britanijos – į platesnius tarptautinės kino industrijos vandenis. Lietuvoje visada jaučiausi kaip namuose“, – tvirtino menininkas.
Jis pabrėžė visada stengęsis padėti kuo galėdamas šeimai, draugams, gabiam jaunimui, vėliau – kultūros, visuomeniniams bei labdaros projektams.
D.Fletcheris artimai bendrauja su Lietuvos kino kūrėjais ir puoselėtojais, muzikais, yra tapęs aktyviu ne vienos labdaros akcijos dalyviu, jam padedant surinktos lėšos skiriamos daugiavaikėms šeimoms, onkologinėmis ligomis sergančių vaikų gydymui.
Užsienyje pristatydamas savo kūrybą jis visuomet mini Lietuvą, į filmų dialogus įtraukia lietuviškas frazes ar net pačių lietuvių pasirodymus, visuomet domėjosi Lietuvos istorija ir savo atsidavimą lietuviškoms tradicijoms bei kultūrai paliudijo 1997-aisiais, kai pakeitė konfesiją – monsinjoro Kazimiero Vasiliausko buvo pakrikštytas kataliku.
Vėliau jis Vilniaus arkikatedroje susituokė su operos ir teatro režisiere D.Ibelhauptaite. Nuo to laiko jis nemažai laiko praleidžia tarp Londono ir Vilniaus, mokosi lietuvių kalbos.
Sėkmingas posūkis į režisūrą
Per daugiau nei 4 dešimtmečius besitęsiančią aktoriaus karjerą 55-erių D.Fletcheris yra atlikęs vaidmenų daugelyje pripažintų Jungtinės Karalystės ir JAV kino juostų bei serialų, tarp jų – ir pasaulinę šlovę pelniusiame Guy‘aus Ritchie 1998-ųjų filme „Lok, stok arba šauk“.
2011-aisiais jis buvo nominuotas BAFTA apdovanojimams už režisūrinį debiutą juostoje „Pašėlęs Bilas“. Pastaraisiais metais D.Fletcheris prodiusavo keturias „Oskarų“ statulėles susižėrusią juostą „Bohemijos rapsodija“ ir režisavo „Oskarą“ už muziką bei du „Auksinius gaublius“ laimėjusį filmą „Rocketman“.
2009-aisias D.Fletcheris užmezgė bendradarbiavimą su Vilniaus tarptautiniu kino festivaliu „Kino pavasaris“. Jis kelis kartus buvo žiuri nariu, pradėjo konkursinę programą „Nauja Europa – nauji vardai“. Nuo 2011-ųjų Lietuvos kino gerbėjai turi išskirtinių galimybių vieni pirmųjų pasaulyje susipažinti su naujausia D.Fletcherio kūryba.
Pripažindama menininko nuopelnus Lietuvos kinui, Lietuvos kinematografininkų sąjunga 2019 metais jį paskelbė pirmuoju garbės nariu.
Aktorius palaiko glaudžius ryšius ir su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, yra dainavęs koncertuose Vilniuje. Jis prisidėjo į Lietuvą kūrybiniam darbui atvežant aukščiausio lygio profesionalus: režisierius Francescą Zambellą, Anthony Minghellą, scenografus Dicką Birdą ir Joną Morrellį, šviesų dailininką Peterį Mumfordą.
D.Fletcherio dėka taip pat buvo surengti labdaros vakarai Londone ir Vilniuje, kuriais buvo siekiama padėti Lietuvos daugiavaikėms šeimoms ir Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos skyriui. Jis ir toliau asmeniškai tęsia labdaringą veiklą Lietuvoje.