Šių metų rugpjūčio mėnesį tarptautinė nevyriausybinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ paskelbė ataskaitą, kurioje buvo teigiama, kad Ukrainos pajėgos pažeidžia tarptautinę teisę ir sukelia pavojų civiliams, steigdamos bazes gyvenamuosiuose rajonuose, įskaitant mokyklų ir ligoninių pastatus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis griežtai atkirto, kad tai yra bandymas suversti kaltę aukoms, o ne agresorei Rusijai.
Netrukus po ataskaitos paskelbimo atsistatydino vienas iš Švedijos skyriaus steigėjų Peras Vestbergas, buvęs organizacijos dalimi daugiau nei 60 metų, ir Kyjivo biuro vadovė Oksana Pokalčuk.
Vėliau organizacija atsiprašė už „nerimą ir pyktį“, kurį sukėlė ataskaita, kaltinanti Ukrainą dėl tariamo pavojaus civiliams gyventojams.
15min su „Amnesty International“ Europos regiono direktoriumi Nilsu Muižnieku pasikalbėjo apie reputaciją sudrebinusią ataskaitą bei temas, kuriomis organizacijos atstovai domisi Lietuvoje.
Svarbiausios interviu temos
- „Amnesty International“ pripažįsta klaidas ir reputacijos nuostolius
- Organizacija smerkia migrantų išstūmimo politiką Lietuvoje
- Akiratyje – Partnerystės įstatymas bei Stambulo konvencija
– Kaip „Amnesty International“ reagavo į kritiką po ataskaitos apie Ukrainą? Sutinkate, kad padarėte klaidų?
– Į kritiką žiūrime labai rimtai ir manau, kad buvo padaryta nemažai klaidų, todėl turime stengtis pasimokyti iš jų.
„Amnesty International“ nuo pat karo pradžios laikėsi labai aiškios pozicijos.
