Renginys skirtas gruodžio 9 d. minimai Tarptautinei antikorupcijos dienai.
Konferencijoje dalyvavo atstovai iš 12 savivaldybių, tačiau nė viena iš jų prieš renginį nepateikė jokių pasiūlymų. „Vadinasi teisinė bazė yra tokia, kokios ir reikia, trūksta tik valios ir noro ją įgyvendinti“, – teigė Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos viršininkas Leonas Barišauskas. Valdininkai, jo teigimu, neretai nesiteikia net atsakyti į elektroniniu paštu siųstus laiškus. Daugiausiai problemų kyla bendraujant su Pagėgių ir Palangos savivaldybėmis.
2002 m. Vyriausybė patvirtino korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarką, tačiau daugelis savivaldybių į tai žvelgia pro pirštus. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas padėtį Vilniaus rajono savivaldybėje pavadino skandalinga. Čia korupcijos rizika nebuvo analizuojama beveik dešimtmetį. Ši savivaldybė nuo 2002 m. netaikė jokių korupcijos prevencijos priemonių.
„Savivaldybės įgyvendina priemones pasirinktinai, apeidamos pačias efektyviausias. Dažniausiai apsiribojama formaliais atsakymais raštu, o susirašinėjimas tęsiasi mėnesius“, – tikino A.Anušauskas.
Seimo narių grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurių savivaldybių korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijoms vadovauja valdančiųjų frakcijų atstovai, nors įprasta šį postą atiduoti opozicijai. Artimiausias pavyzdys – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijos pirmininkas Algirdas Grublys, kuris priklauso valdančiajai Liberalų sąjūdžio frakcijai.
„Įstatyme nėra įtvirtinta, kad antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija turi priklausyti opozicijai, todėl susidaro situacijos kai saviškiai kontroliuoja saviškius, o taip neturėtų būti“, – akcentavo A.Bilotaitė.
