„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Viešieji pirkimai: neskelbiamose derybose pernai išleista per milijardą litų

Įvairios institucijos viešiesiems pirkimams pernai išleido 9 mlrd. litų valstybės biudžeto lėšų. Daugiau nei milijardas iš jų buvo panaudoti perkant prekes ir paslaugas neskelbiamų derybų būdu – neretai pasikviečiant vieną tiekėją ir nerengiant jokio konkurso. Tai paaiškėjo penktadienį po prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu Žydrūnu Plytniku ir valstybės kontroliere Giedre Švediene.
Pinigai
Pinigai / Tomo Urbelionio/BFL nuotr.

„Viešųjų pirkimų sritis yra ta sritis, kur sukasi milijardinės sumos, milijardinė apyvarta. Deja, reikia konstatuoti, kad viešieji pirkimai yra pats didžiausias kanalas, per kurį gali klestėti korupcija“, – penktadienį žurnalistams perdavė prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Jis priminė, kad neskaidrūs viešieji pirkimai pastarosiomis dienomis buvo siejami ir su pačia žiniasklaida. „Kalbu apie situaciją, susidariusią su viešinti skirtomis lėšomis ir viešaisiais pirkimais, kurie skirti viešinimo paslaugoms teikti arba joms pirkti“, – sakė L.Balsys.

Įvairios institucijos viešiesiems pirkimams pernai išleido 9 mlrd. litų valstybės biudžeto lėšų.

Anot jo, faktas, kad vien Žemės ūkio ministerijoje 2010 metais viešinimo paslaugoms buvo skirta 26 mln. litų ir visi tokie viešieji pirkimai įvyko neskelbiamų derybų būdu, leidžia konstatuoti, kad tai yra neskaidri veikla ir terpė korupcijai. „Kai kalbame apie viešinti skirtų paslaugų pirkimą žiniasklaidoje, visi tokie pirkimai, be išimties, buvo padaryti neskelbiamų derybų būdu“, – pridūrė prezidentės atstovas.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas žurnalistams sakė, kad įvairios institucijos viešiesiems pirkimams pernai išleido 9 mlrd. litų valstybės biudžeto lėšų. Daugiau nei milijardas iš jų panaudoti perkant prekes ir paslaugas neskelbiamų derybų būdu.

„Neskelbiamų derybų būdu naudojasi daugelis valstybės institucijų, atliekančių viešuosius pirkimus. Per 2010 metus padaryta 4 tūkst. tokių sandorių, jų vertė viršija milijardą“, – kalbėjo Ž.Plytnikas. Anot jo, vykdant pirkimus neskelbiamų derybų būdu, dažniausiai pasikviečiamas vienas tiekėjas, su juo sudaroma sutartis ir joks konkursas nevyksta.

Griežtins atsakomybę

„Šiandien buvo svarstoma, kad prieš vykdant neskelbiamas derybas reikės gauti VPT sutikimą atlikti tokią procedūrą. Ši norma bus įrašyta įstatyme ir bus ne rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio. Tai labai gera prevencinė priemonė, kuri iki minimumo sumažins neskelbiamų derybų skaičių“, – sakė Ž.Plytnikas.

L.Balsio teigimu, per susitikimą taip pat kalbėta apie atsakomybės griežtinimą ir už viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimus, ir už viešųjų pirkimų neskelbimą. „Čia kalbama ir apie asmeninę vadovo atsakomybę, ir apie baudų griežtinimą, didinimą“, – aiškino prezidentės atstovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad prezidentei nesuprantama, kodėl VPT, turinti kontroliuoti visus viešuosius pirkimus visose srityse, yra pavaldi vienai Ūkio ministerijai. Čia esą yra savotiška įstatymo spraga. „Artimiausiu metu turėtų būti pateiktas prezidentės siūlymas, kaip galima būtų VPT padaryti savarankiška, nepriklausoma ir depolitizuota institucija“, – sakė L.Balsys.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs