15min tyrimas atskleidė, kad vos už 20 km nuo Vilniaus esančiame Juodžių kaime keliuose sklypuose įvairios atliekos galėjo būti vežamos, užkasamos ir deginamos daugiau nei dešimtmetį. Grupuotės vadeiva Darjušas Zareckis rimtesnės atsakomybės už tai nesulaukė, nors aplinkosaugininkams jo veikla buvo gerai žinoma – jie nuolat gaudavo skundus.
Praėjusių metų rudenį žurnalistų į nelegalų sąvartyną iškviesta tuometinė AAD Vilniaus rajono viršininkė Žydrė Majauskaitė tikino, neva visi reikalingi tyrimai bus atlikti, žala bus įvertinta. Tačiau iki tol vykę atsainūs pareigūnų veiksmai kėlė rimtų abejonių, ar iš tiesų sistemingai nelegalia veikla ir aplinkos tarša užsiimančios grupuotės veikėjai sulauks atpildo.
-
Šiukšlių bachūrai: klestintis juodųjų sąvartynų pogrindis
-
„Spjūvis į veidą padoriems lietuviams“: žinomus žmones pribloškė 15min tyrime atskleisti faktai
-
15min apšviestas šiukšlių pogrindis: politikai prašneko apie chroniškas ligas ir rimtesnes baudas
-
Po 15min tyrimo sureagavo S.Gentvilas: žmonės patys gali būti efektyvūs aplinkosaugininkai, reikalauti čekio
-
Aplinkosaugos vadas po 15min tyrimo žada konkrečius veiksmus: tarp jų – baudžiamoji byla
-
Po 15min tyrimo – iniciatyva Seime nelegaliems atliekų vežėjams taikyti baudžiamąją atsakomybę
Po 15min žurnalistų užklausų D.Zareckio pažeidimus tyrę pareigūnai buvo pakeisti.
„Dėl galimo aplaidaus požiūrio į darbą departamentas buvo pradėjęs vidinį tyrimą dėl pareigūnų veiksmų. Tyrimui nesibaigus, darbą departamente baigė Vilniaus valdybos viršininkas (Sergejus Tretjakovas, red.) ir Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė (Žydrė Majauskaitė, red.)“, – skelbė Aplinkos apsaugos departamentas.
Pasikeitus tyrėjams, iš esmės pasikeitė ir įvertintos žalos dydis
Nustatyta, kad trijuose žemės sklypuose yra 446 tonos šiukšlių.
AAD vadovas Giedrius Kadziauskas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje ketvirtadienį teigė, jog šios atliekos pripažintos pavojingomis, nes nustatyta, kad tarp jų yra didžiuliai kiekiai asbestinio šiferio.
Pavojingų atliekų žala vertinama kur kas didesnėmis vertėmis, todėl bendra beveik pusės tūkstančio tonų atliekų tarša aplinkai jau dabar įvertinta daugiau nei keturiais milijonais eurų.
Tikėtina, kad ši suma dar didės, nes Aplinkos apsaugos departamentas dar vykdo tyrimus dėl Juodžių kaimo sklypų taršos, užkastų šiukšlių. Be to, pareigūnai kreipėsi pagalbos į Lietuvos geologijos tarnybą, kad ši padėtų nustatyti nelegaliai kastų karjerų žalą.
Didžiausia žala aplinkai paskaičiuota įvertinus D.Zareckio tėvui priklausančiame sklype suverstas atliekas – už 376 tonas atliekų suskaičiuota 3,9 mln. eurų žalos. Nelegalių vežėjų grupuotės lyderiui priklausančioje žemėje esančių atliekų kiekis – 20 tonų, padaryta žala – beveik 186 tūkst. eurų.
Penktadalio milijono eurų žala kaimynės žemėje
Trečiasis aplinkosaugininkų dronais matuotas ir vertintas sklypas – priklauso Darjušo Zareckio kaimynei. Jame suskaičiuota daugiau nei 48 tonos atliekų, o žala, padaryta žemės paviršiui ir gilesniems jos sluoksniams teršiant statybinėmis atliekomis – beveik 212 tūkst. eurų.
D.Zareckio kaimynystėje gyvenanti moteris sako buvusi priblokšta žinios apie jos žemėje nustatytą taršos aplinkai dydį. Kaimynė nenorėjo viešinti savo tapatybės dėl susidorojimo grėsmės. Moteris baiminasi, kad priskaičiuotą penktadalio milijono eurų žalą kaip sklypo savininkei gali būti reikalaujama atlyginti būtent jai. Nepaisant to, jog moteris daugiau kaip penkerius metus nesėkmingai šaukėsi kontroliuojančių institucijų ir net politikų pagalbos dėl įžūlios kaimyno D.Zareckio veiklos.
Kaimynė baiminasi ne tik dėl gresiančios žalos išieškojimo, bet ir dėl savo saugumo. 15min rašė, kad D.Zareckis anksčiau teistas už įvairius – taip pat ir smurtinius nusikaltimus.
Privatiems savininkams priklausančiuose žemės sklypuose užkasamos ar deginamos šiukšlės – viena iš šiukšlių grupuočių veikimo schemų. Mat pagal įstatymus, atliekas privalo sutvarkyt žemės ar miško savininkas.
Tačiau Aplinkos apsaugos departamentas pabrėžia, kad nustatytą žalą privalės atlyginti teršėjai. Nustatyti žalos dydžiai nereiškia, kad atsakomybė teks ir kai kurių kaimyninių sklypų savininkams.
„Pretenzija dėl žalos apmokėjimo sklypo savininkei nėra pateikta, tik suskaičiuota“, – pabrėžia Aplinkos apsaugos departamentas.
Aplinkos apsaugos atstovai viliasi, kad aiškumo ir teisingumo padės pasiekti ir teisėsaugos ikiteisminis tyrimas, jei toks bus pradėtas.
„Yra patikslintas Aplinkos apsaugos įstatymas, viskas yra aiškiai įvardinta, tai išeina iš žalos direktyvos. Žalą atlygina tik žalą sukėlęs asmuo, jeigu bus įrodyta, kad ne šie asmenys vežė tas atliekas ir bus pripažinta, kad tos atliekos ,,be kaltininko'', tada įsijungia naujai patvirtintas Aplinkos apsaugos įstatymo nuostata dėl savivaldybės įsitraukimo“, – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje į 15min klausimą atsakė Raimundas Sakalauskas, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas.
Tiesa, jis pripažino, jog įrodinėjimas tokiose situacijose yra sudėtingas, tam ir reikalingas teisėsaugos įsitraukimas, kad būtų aiškiau nustatytos aplinkybės.
