Pagrindiniuose Lietuvos teisės aktuose, atliepiančiuose ES teisinį prieinamumo reguliavimą, įvardijama, kad universalus dizainas (UD) – tai gaminių ir aplinkos forma, kai jais be specialaus pritaikymo gali naudotis vaikai, suaugę, vyrai, moterys, senyvo amžiaus, neįgalieji, įvairių tautybių ir kitų grupių žmonės. Taip pat turi būti prieinamos ir elektroninės paslaugos, IT sistemos, veiklos procesai, mokymo metodai ir t.t.
Universalu – ne vien sąvoka, o visa ko esmė
UD idėja – neišskirti konkrečių žmonių grupių, pvz. su judėjimo negalia ir nekurti būtent jiems skirtų ar pritaikytų įėjimų į patalpas, takelių, prietaisų. Viskas yra projektuojama taip, kad būtų patogu naudotis visiems, įskaitant ir sunkiai judančius žmones.
Viskas yra projektuojama taip, kad būtų patogu naudotis visiems, įskaitant ir sunkiai judančius žmones.
Taikyti UD principus įpareigoja LR statybos įstatymas – tai vienas esminių statiniui keliamų reikalavimų. Jei UD principais būtų visuomet remiamasi projektuojant statinius ar viešąsias erdves, jose patogiai jaustųsi bet kuris žmogus – mama ar tėtis su vaiko vežimėliu, turistas su lagaminu, nešuliais apsikrovęs kurjeris ir, žinoma, turintieji negalią bei senjorai, slegiami amžiaus nulemtų lėtinių negalių.
„Nors UD koncepcija plėtojama jau ne vieną dešimtmetį, Lietuvoje problema yra, kad plačioji visuomenė nesupranta UD naudos. Lietuvoje žmonės stereotipiškai skirstomi į „su negalia ir be jos“, taigi vyrauja požiūris, kad UD skirtas tik tiems, kurie turi negalią.
Tai klaidingas įsitikinimas. UD yra parankus visiems žmonėms, kiek įmanoma be pritaikymo ar specialaus dizaino, nesvarbu ar žmogus turi negalią, yra mažas vaikas, pagyvenęs ar tiesiog asmuo su paspirtuku“, – UD idėją paaiškina Lina Gulbinė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja.
Ji priduria, kad, orientuojantis į aiškius principus, kaip turi būti kuriama mūsų aplinka, galima paspartinti sėkmingą ES Prieinamumo akto – pagrindinės europinės direktyvos, įpareigojančios didinti prieinamumą – įgyvendinimą Lietuvoje.
UD pavyzdžių jau yra – patogu visiems
UD pavyzdžių Lietuvoje jau galima pamatyti, atidžiau peržvelgiant aplinką. Įėjimai į pastatus be slenksčių, plačios durys į prekybos centrus, žemagrindžiai autobusai ir traukiniai, geras apšvietimas, lengvai atidaromos pakuotės, patogios durų rankenos, aiškiai pateikiama informacija – tik keletas iliustracijų. Tokie sprendimai svarbūs visiems, ne tik turintiesiems negalią ar vyresnio amžiaus žmonėms.
UD pavyzdžių Lietuvoje jau galima pamatyti, atidžiau peržvelgiant aplinką.
Ekspertai įvardija daugelį UD privalumų. Šio dizaino principai užtikrina, kad visi žmonės, nepriklausomai nuo amžiaus ar gebėjimų, galėtų lengvai naudotis aplinka ir paslaugomis. Laikantis UD, geriau atsižvelgiama į kultūrinę ir fizinę įvairovę, skatinama įtrauktis visuomenėje. UD principai padeda mažinti diskriminaciją ir užtikrinti, kad visi piliečiai turėtų vienodas galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime.
Svarbus aspektas – ir ekonominė nauda. Investuojant į UD strategijas įmanoma sumažinti socialines išlaidas, didinti našumą ir pritraukti platesnę vartotojų bazę. Galiausiai, UD glaudžiai susijęs su tvarumu, kadangi šie sprendimai dažnai yra ilgaamžiai ir draugiški aplinkai.
Universalaus dizaino kilmė
UD idėja ir principų rinkinys anaiptol nėra naujovė. Šią koncepciją XX a. 9-ajame dešimtmetyje sukūrė amerikiečių architektas ir neįgaliojo vežimėliu judantis Ronas Mace'as, jos esmė – kurti įtraukius sprendimus integruojant žmonių skirtumus.
R.Mace‘o koncepcijos ašis – tai, kad per visą gyvenimą, tam tikrais laikotarpiais kiekvieno žmogaus poreikiai aplinkai keičiasi. UD kertinė nuostata – tai, kad kuriami sprendimai tiktų visiems žmonėms, nepaisant jų skirtingų gebėjimų ar specialiųjų poreikių. Siekiama, kad visuomenės gyvenime lygiai galėtų dalyvauti kiekvienas, niekas neliktų nuošalyje.
UD kertinė nuostata – tai, kad kuriami sprendimai tiktų visiems žmonėms.
Tokia koncepcija leidžia užkirsti kelią žmonių susiskaldymui į grupes su negalia ar be jos. Vietoje to, akcentuojama mintis, kad absoliučiai visi žmonės yra skirtingi, ir šią įvairovę lengviau priimti, kuriant universalius sprendimus.