Ketvirtus metus iš eilės organizuojamu konkursu siekiama įvertinti šalies ir regiono ūkininkų pastangas mažinti ūkiuose susidarančių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) patekimą į aplinką ir taip prisidėti mažinant vandens telkinių, pirmiausia Baltijos jūros, eutrofikaciją („žydėjimą“). Konkurse taip pat vertinamos ir kitos ūkiuose taikomos aplinkai draugiškos priemonės, pavyzdžiui, pesticidų naudojimo mažinimas, energijos ir kuro taupymo ar biologinę įvairovę
saugančios priemonės.
Ūkininkų rinkimai vykdomi dviem etapais. Pirmiausia Lietuvoje bei dar šešiose Baltijos jūros regiono šalyse išrenkami nacionaliniai konkurso nugalėtojai. Vėliau jie kviečiami į tarptautinę konferenciją vienoje iš Baltijos jūros regiono šalių, kur paskelbiamas pagrindinis konkurso nugalėtojas. Konkurse dalyvavusiems ūkininkams įteikiami „Swedbank“ įsteigti piniginiai prizai – tūkstantis eurų kiekvienoje šalyje išrinktam aplinkai draugiškiausiam ūkininkui, taip pat apmokama kelionė į konferenciją, o pagrindiniam konkurso nugalėtojui atitenka didysis 10 tūkst. eurų prizas.
Konkurso nugalėtojams Lietuvoje informaciniai partneriai „Valstiečių laikraštis“ taip pat dovanoja savaitraščio prenumeratą. Pagrindiniai konkurso nugalėtojai šiemet paaiškės lapkričio 2–3 dienomis Stokholme vyksiančioje konferencijoje „Žalesnis žemės ūkis – mėlynesnė Baltijos jūra“.
Pasak konkurso organizatorių Lietuvoje, dešimt metų Biržų rajone ekologiškai ūkininkaujantys Daiva ir Arūnas Giedrikai nacionaliniais konkurso nugalėtojais išrinkti dėl to, kad gausią produkciją (auginama daugiau nei 50 daržovių rūšių) ūkyje išaugina nenaudodami trąšų. Taip neteršiami gruntiniai vandenys. Daržovės labai nedideliais kiekiais tręšiamos tik ekologiškomis trąšomis.
„Šiame rajone vyrauja karstinis kraštovaizdis (jis būdingas šiaurinėje Lietuvos dalyje), todėl maistinių medžiagų – azoto ir fosforo – išplovimo rizika šiose apylinkėse yra žymiai didesnė. Konkursą laimėjęs ūkis yra puikus pavyzdys kitiems ūkininkams, kaip mažinti maistinių medžiagų kiekį savo valdose,“ – sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Jūratė Vanagaitė.
Maistinių medžiagų, sukeliančių vandens „žydėjimą“, nuotekos šiame ūkyje mažinamos taikant sėjomainą. Ūkininkai nenaudoja mineralinių trąšų, tad siekiant praturtinti dirvožemį, laukai kas kelerius metus apsėjami azoto turinčiomis kultūromis, pvz.: ankštiniais augalais. Apsaugai nuo kitų ūkių laukų paliekamas 5–10 metrų pūdymas. Pagrindinė organinė trąša – kompostas, žalioji trąša – garstyčios.
Giedrikai taip pat dalijasi savo patirtimi, kaip nenaudojant jokių cheminių preparatų bei pesticidų galima apsiginti nuo kenkėjų. Vienas iš daugelio būdų – tai daržo padalijimas, kada lysvėse viena šalia kitos auginamos ne tos pačios daržovių rūšys, o sodinamos skirtingos, pvz.: kopūstai šalia bulvių, morkos šalia svogūnų. Kai gretimose lysvėse auga skirtingos kultūros, parazitai ir kenkėjai negali taip lengvai plisti. Kitas efektyvus būdas – tai kultūrų nupurškimas dilgėlėmis. Daržoves ūkininkai jau daugelį metų sodina remdamiesi mėnulio fazėmis.
Konkurso vertinimo komisiją, renkant šių metų nacionalinį konkurso nugalėtoją, sudarė: komisijos pirmininkas – Pranas Mierauskas, Mykolo Riomerio universiteto Aplinkos politikos katedros vedėjas, taip pat komisijos nariai Rovena Budrevičiūtė, LR Žemės ūkio ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėja, Kristina Narvidienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji specialistė, Sigitas Šileika, Lietuvos žemės ūkio
universiteto, Vandens ūkio instituto (Kėdainiai) vadovas ir Almonas Gutkauskas, Tatulos programos direktorius, tarybos pirmininkas.
Pernai Lietuvoje aplinkai draugiškiausiu ūkininku pripažintas Jonas Sidaravičius iš Paterų kaimo, Veisiejų seniūnijos (Lazdijų r.), o pagrindiniais konkurso laimėtojais paskelbti švedai Teri ir Hakanas Eriksonai.
Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis
Ši informacija prisideda prie Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo Lietuvoje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.
 |
