Baltijos jūros regiono strategijoje dalyvauja 8 šalys: Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Danija, Vokietija ir Lenkija. Visas šias valstybes sieja bendras interesas – Baltijos jūra. Politologo, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docento dr. Mindaugo Jurkyno teigimu, kol kas šį regioną labiausiai vienija ekologiniai siekiai.
„Strategijoje dalyvaujančių šalių interesai labai skirtingi, be to, šis makroregionas pirmiausia „sukurtas“ popieriuje. Strategija turėtų paskatinti bendradarbiavimą tarp šalių, jei tik įgyvendinami strategijos tikslai pradės duoti rezultatų. Lietuva šiuo metu daugiau integruojasi į Skandinaviją, tad iš jos galėtumėme pasimokyti aukštesnių politinių ir ekonominių standartų“, – teigia dr. M.Jurkynas. Jis tvirtina, jog tokia orientacija į Šiaurės Europą yra sveikintina, nes tai būtų geriausi mokytojai šaliai.
Politologo teigimu, visgi Lietuvos tapatybė nėra labai panaši į skandinavų – nors šiuo metu Lietuva vis labiau įsitraukia į globalius pasaulio procesus, tačiau būtent Lietuvoje baltiška tapatybė yra įsitvirtinusi geopolitiškai. Lietuva, istoriškai susidūrusi su ne viena kova dėl valstybingumo ir savo tapatybės, išsaugojo lietuvių gyvąją atmintį. Šalia panašią istorinę atmintį turinčios Latvija ir Estija kartu su Lietuva įvairius regionui svarbius saugumo klausimus supranta kitaip, nei likusios makroregiono šalys – tai galėtų sudaryti nepatogumų sprendžiant svarbius makroregiono klausimus. Pavyzdžiui, Lietuvai aktualūs saugumo klausimai dėl Rusijos nei Europos Sąjungoje, nei Baltijos jūros regiono strategijoje nėra atsakyti.
„Išvengtumėme konfliktų tarp regiono strategijos šalių, jei padidėtų jų tarpusavio priklausomybė. Tai būtų didelė strategijos nauda regionui ir visai Europos Sąjungai. Tačiau visos makroregiono šalys dar turi ko mokytis bendradarbiavime – šiuos antruosius strategijos metus vis dar vadinčiau bandomaisiais, nes ir pati makroregionų politika yra bandymas didinti tarpusavio priklausomybę bei gilinti integracijos sąlygas“, – vertina dr. M.Jurkynas.
Apibendrindamas dr. M.Jurkynas Lietuvos Baltijos jūros pakrantę vadina istorine sėkme, net jei dėl Klaipėdos krašto atgavimo prielaidų dar galima ginčytis. „Baltijos jūra Lietuvai reiškia didesnę judėjimo laisvę, tačiau mums dar trūksta būtino dažno ir tankaus jūrinio susisiekimo su Skandinavija“, – teigia politologas. – Jūra suteikia bendrų iššūkių ir galimybių, tik ne visi jais nori pasinaudoti“.
Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis
Ši informacija prisideda prie Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo Lietuvoje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.
 |
