„Norėjome gyventojams pristatyti aktualiausias vandensaugos problemas, pagrindinius vandens telkinių teršėjus ir būdus, kaip galima mažinti vandens taršą. Filme minimos problemos yra aktualios ir šiuo metu, nes nei Kuršių marių, nei Baltijos jūros, nei didžiosios vandens telkinių dalies būklė nėra gera. Situacijai gerinti yra vykdomos upių baseinų rajonų priemonių programos, kurias įgyvendinus iki 2015 m. paaiškės, kiek situacija pagerėjo mūsų vandens telkiniuose“, – pažymi Martynas Pankauskas, Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės vertinimo departamento Upių baseinų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas.
Filme atskleidžiama, kad vandens taršos problema Lietuvoje išlieka aktuali ir turi būti sprendžiama ne tik valstybės, bet ir visų piliečių pastangomis. 20 minučių trukmės filmu siekiama įtraukti visuomenę aktyviau rūpintis vandens kokybės gerinimu ir mažiau teršti aplinką. „Dabar žmogus buityje kasdien suvartoja apie 80 litrų vandens, t.y. tris kartus daugiau nei tada, kai jį reikėjo atsinešti patiems. Kiekvienas daugiau ar mažiau prisidedame prie vandens taršos – juk kaldami, plaudami indus, rūpindamies higiena ar net besirinkdami, kokius obuolius pirkti, galime sumažinti vandens taršą“, – sakoma filme.
Kaip pasakoja M.Pankauskas, siekiant situacijos gerėjimo, pirmiausia veiksmų imtasi valstybiniu mastu – Lietuva, 2004 m. įstojusi į Europos Sąjungą, pradėjo įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, nuostatas ir perkėlė jas į Lietuvos Respublikos vandens įstatymą. Taip buvo įdiegtas naujas – baseininis – vandens telkinių valdymo principas. Kiekvienam vandens telkinių baseinui parengti valdymo planai ir priemonių programos įgyvendinami 2010-2015 metais. Įvertinant problemų mastą, socialinius veiksnius ir gamtinių procesų inertiškumą, siekiant vandens telkinių geros būklės, bei reikalavimą gerą būklę išlaikyti ateityje, šie planai bus peržiūrėti kas šešerius metus: 2015 m., 2021 m., 2027 m. ir t. t.
M.Pankausko nuomone, rūpintis vandens būklės gerinimu skatina ir priklausymas Baltijos jūros regionui. „Turime galimybę mokytis iš kaimyninių regiono šalių – ypač pažangių Skandinavijos valstybių, kurios labai intensyviai dirba, siekdamos sumažinti upių, ežerų ir Baltijos jūros taršą“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros specialistas.
Filmas „Kaip mes rūpinamės vandeniu“:
Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis
Ši informacija prisideda prie Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo Lietuvoje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.
 |
