Europarlamentaro teigimu, jeigu šis pasiūlymas būtų pateiktas laiku, galima tikėtis, kad į jį bus atsižvelgta naujame EK komunikate dėl BJS, kurį planuojama išleisti jau ateinančių metų pavasarį.
„Koordinatoriaus paskyrimas pasitvirtino įgyvendinant europinio geležinkelio tinklo TEN – T projektus. 2005 metais kiekvienam projektui, taip pat ir „Rail Baltica“, buvo paskirtas Europos koordinatorius, kuriam buvo suteikti įgaliojimai aktyviai prižiūrėti, kaip įgyvendinami tarptautiniai projektai,“ – savo kreipimesi į Seimo Europos reikalų komitetą argumentuoja Z. Balčytis.
Anot Europos parlamentaro, tarptautinio koordinatoriaus paskyrimas gali padėti paspartinti Baltijos jūros strategijos įgyvendinimą bei užtikrinti greitesnį progresą, siekiant dokumente iškeltų ekologinės tvaros, ekonominio klestėjimo, fizinio pasiekiamumo bei regiono saugumo tikslų.
Z. Balčyčio kreipimesi siūloma, kad paskirtas Baltijos jūros strategijos koordinatorius nuolat teiktų ataskaitas apie strategijos įgyvendinimo būklę, kylančias problemas, teiktų ekspertines rekomendacijas nacionaliniams BJS projektų įgyvendintojams bei padėtų formuoti tarptautines dalyvaujančių šalių partnerystes.
Europarlamentaro nuomone, sklandžiam Baltijos jūros strategijos įgyvendinimui trukdo pernelyg sudėtingi finansavimo mechanizmai, nepakankamas privataus ir nevyriausybinio sektorių įtraukimas, nacionalinių institucijų įsipareigojimo bei pajėgumų trūkumas.
Europos Komisija pirmąjį komunikatą dėl BJS paskelbė 2009 metų birželį, reaguodama į ES valstybių narių pageidavimus. Ji buvo patvirtinta tų pačių metų spalį. BJS tapo pirmąja plataus masto strategija, skirta vadinamajam „makro-regionui“.
Komisijos deklaruojamas tikslas – koordinuoti valstybių narių, atskirų regionų, ES institucijų, Baltijos jūros regiono organizacijų, finansinių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų veiksmus, skatinant labiau subalansuotą regiono vystymąsi.
EK nurodo, kad didžiausios regiono problemos po 2004 metų, kai prie ES prisijungė Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija, išlieka augančios aplinkosauginės grėsmės, ekonominio išsivystymo skirtumai bei prastas susisiekimas.
Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis
Ši informacija prisideda prie Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo pristatymo Lietuvoje. Projektas finansuojamas Europos Komisijos lėšomis.
 |
