„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 11 04

Bijo vakcinų, bet COVID-19 „gydo“ gyvūnų vaistais: gali būti mirtinai pavojinga

Nors skiepų priešininkai tvirtina nepasitikintys vakcinomis dėl tariamai „neaiškios jų sudėties“, vos pasklidus gandams apie naujus „vaistus“ nuo koronaviruso, neretas puola jų ieškoti. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo sąmokslo teorija apie neva „slepiamą“ antiparazitinio preparato – ivermektino – gebėjimą gydyti koronavirusinę infekciją. Specialistai įspėja, kad tokia savigyda gali būti pavojinga, o veterinarinis šio preparato atitikmuo žmonėms gali būti mirtinai nuodingas.
Ivermectin vaistai
Ivermectin vaistai

Socialinio tinklo „Facebook“ įrašai ir įvairūs straipsniai, giriantys ivermektiną, itin paplito Brazilijoje, Prancūzijoje, Pietų Afrikoje ir Pietų Korėjoje, vyriausybėms susiduriant su sunkumais vakcinacijos kampanijose.

Pastaruoju metu panaši dezinformacija plinta ir Lietuvoje. Prie to nemažai prisideda prieštaringai vertinamas portalas minfo.lt.

Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama dezinformacija
Facebook.com/Socialiniuose tinkluose platinama dezinformacija

Kam naudojamas ivermektinas?

Ivermektinas yra antiparazitinis preparatas, kurį mokslininkai dar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išskyrė iš bakterijų Streptomyces avermitilis auginimo terpės.

Nuo devintojo dešimtmečio jis pradėtas naudoti kaip antiparazitinis preparatas žmonėms, namų augintiniams ir ūkiniams gyvūnams.

Žmonėms ir gyvūnams gaminami skirtingi vaistai, todėl medikai įspėja, kad veterinarinių vaistų vartojimas gali baigtis rimtais sveikatos sutrikimais ar net mirtimi.

Lietuvoje šis preparatas daugiausiai naudojamas kaip prieškirmėlinis vaistas tablečių pavidalu, kitose valstybėse esama ir kitokių vaisto formų – losjonų ar kremų, kurie naudojami nuo utėlių.

Jis veikia paralyžiuodamas bestuburius parazitus.

Taip pat tai yra antros linijos vaistas nuo niežų ir rožės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ivermektinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ivermektinas

Ivermektiną gaminanti JAV farmacijos įmonė – „Merck Sharp & Dohme“ (MSD) – didelius šio preparato kiekius pastaruosius 30 metų aukoja besivystančioms valstybėms, kad šios galėtų efektyviau kovoti su tokiomis parazitinėmis ligomis, kaip dramblialigė ar aklumą sukelianti onchocerkiazė.

Prasidėjus dezinformacijos bangai dėl ivermektino, MSD išplatino pranešimą, kuriuo paragino negydyti COVID-19 šiuo preparatu, nes jis nėra tam skirtas, o tokia savigyda gali būti pavojinga.

Tarp nepageidaujamų vaisto poveikių, žmonėms skirto vaisto informaciniame lapelyje yra nurodomas viduriavimas, pykinimas, galvos svaigimas, mieguistumas.

Retesni nepageidaujami poveikiai – nuovargis, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, vėmimas, drebulys, bėrimas, niežėjimas.

Taip pat ivermektinas gali sąveikauti su kai kuriais kitais vaistais – pavyzdžiui, krešumą mažinančiu preparatu varfarinu – todėl kartu šių preparatų be gydytojų priežiūros vartoti nereikėtų.

Be to, jis gali pabloginti pacientų, sergančių tam tikromis lėtinėmis ligomis (pvz., astma), savijautą.

Tiesa, paviršiniam vartojimui skirto ivermektino vartojimas ne pagal paskirtį (prarijimas) gali būti pavojingas.

Specialistai įspėja, kad gyvūnams ir namų ūkio gyvuliams skirtas šio preparato atitikmuo žmonėms gali būti nuodingas.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) 15min atsiųstame komentare akcentuoja, kad eksperimentai su veterinariniais vaistais gali baigtis liūdnai.

„Norime atkreipti dėmesį, kas veterinariniai vaistai yra skirti gyvūnams gydyti, jokiu būdu ne žmonėms“, – įspėja VVKT.

123RF.com nuotr./Karvė
123RF.com nuotr./Karvė

EVA nerekomenduoja

Dėl ivermektino Europos vaistų agentūra (EVA) yra išplatinusi pranešimą, kuriame nurodo, jog peržiūrėjo naujausius įrodymus apie šio preparato naudojimą COVID-19 profilaktikai ir gydymui ir padarė išvadą, kad turimi duomenys nepatvirtina jo naudojimo COVID-19 ligos gydymui ir profilaktikai.

Agentūra teigia negavusi paraiškų patvirtinti šio vaisto naudojimą koronavirusui gydyti.

EVA akcentuoja, kad negalima atmesti toksiško didesnių šio preparato dozių poveikio žmonėms.

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) taip pat nėra patvirtinusi ivermektino kaip vaisto nuo koronaviruso.

Atvirkščiai, tarnyba įspėja, kad didesnės šio medikamento dozės gali būti pavojingos, o šalutinis poveikis gali pasireikšti svaigimu, vėmimu, viduriavimu, alerginėmis reakcijomis.

Įspėjama, kad kraštutiniais atvejais įmanomi priepuoliai, koma ir net mirtis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./COVID-19 tyrimas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./COVID-19 tyrimas

Efektyvumas neįrodytas

Praėjusiais metais atlikti laboratoriniai Monašo universiteto ir Doherty instituto mokslininkų tyrimai parodė, kad ivermektinas gali sustabdyti SARS-CoV-2 – COVID-19 sukeliančio viruso – dauginimąsi.

Reikia pabrėžti, kad tuomet ivermektino laboratoriniai tyrimai buvo atlikti tik ląstelių kultūroje (laboratorijoje auginamose ląstelėse) ir buvo labai preliminarūs.

Tai nėra įrodymas, kad šis preparatas yra efektyvus gydant žmones nuo COVID-19 – priešingai.

Laboratoriniame tyrime ivermektino koncentracija buvo 20–2000 kartų didesnė už standartines dozes, naudojamas žmogaus parazitinėms infekcijoms gydyti. Tokios didelės vaisto koncentracijos gali būti labai toksiškos, tai patvirtino ir tolesnės analizės.

Vėliau atliktos išsamios studijos su lengva forma sergančiais COVID-19 pacientais, davus jiems nepavojingą preparato dozę, parodė, kad ivermektinas nėra efektyvesnis už placebą.

Dar pavasarį buvo atliktas patikimumui pakankamos apimties tyrimas, kuriame dalyvavo 476 COVID-19 pacientai, sergantys lengva ligos forma.

Tyrimas parodė, kad ivermektinas nedavė jokios apčiuopiamos naudos gydant ligą. 82 proc. žmonių, kuriems buvo paskirtas ivermektinas, praėjus 21 tyrimo dienai ligos simptomai išnyko, kaip ir 79 proc. tų, kuriems buvo skirtas placebas.

Liepos pabaigoje atlikta išsami ivermektino tyrimų analizė parodė, kad tarp 14 vykdytų tyrimų, kuriuose dalyvavo 1678 dalyviai, nė viename nebuvo įrodytas šio preparato efektyvumas, lyginant su grupėmis pacientų, kurie gavo placebą ar buvo gydomi įprastai.

123RF.com nuotr./Vaistų vartojimas
123RF.com nuotr./Vaistų vartojimas

Apsinuodijimų bumas

Kad veterinarijos vaistai netinkami žmonėms, rodo ir JAV pavyzdys.

Pastaruoju metu skiepų priešininkai taip dažnai internete dalijosi informacija apie tariamai stebuklingą šio preparato poveikį, kad dėl šalyje išaugusio apsinuodijimų skaičiaus FDA buvo priversta kreiptis į visuomenę.

Specialistų teigimu, jie sulaukė daugelio pranešimų apie pacientus, kurie apsinuodijo ivermektinu, bandydami taip išsigydyti nuo koronaviruso.

Misisipės valstijos sveikatos apsaugos departamentas netgi perspėjo medicinos paslaugas teikiančias įstaigas, kad sulaukia daug skambučių dėl apsinuodijimo šiuo preparatu, bandant pasveikti nuo COVID-19.

Departamento išplatintame pranešime skelbiama, kad veterinarinių vaistų pavartoję žmonės skundžiasi ūmiam apsinuodijimui būdingais simptomais – bėrimais, pykinimu, skausmais pilve, neurologinėmis problemomis ir paūmėjusiu hepatitu.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle.

Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“