Populiarumo fenomenas
Apžvalgininkai netruko pastebėti: tai, kas tapdavo kitų politikų nepopuliarumo priežastimis, A.Brazauskui niekada negaliojo. Kritika prie jo tiesiog nelipo. Klaidos ir nusikaltimai, dėl kurių kitų politikų įvaizdis ir pasitikėjimas viešojoje erdvėje nukrisdavo iki apgailėtinų žemumų, A.Brazausko populiarumui net neįdrėksdavo.
Be to, šio politiko populiarumas buvo stabilus. Kiti politikai ateidavo ir išeidavo. Greitai tapdavo populiarūs ir labai greitai tauta pradėdavo jų nemėgti. A.Brazausko populiarumas banguodavo nuo labai didelio iki mažesnio. Bet jis niekada nedingo.
Tautos gelbėtojas
Politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas šį A.Brazausko populiarumo fenomeną aiškino gelbėtojo mitu. Remiantis juo, gelbėtojas atsiranda tada, kai visuomenę ištinka krizė, ir pažada išspręsti visas problemas. Tautos gelbėtojas atlieka tai, ką reikia, ir pasitraukia, laukia, kol vėl galės įspūdingai grįžti ir pasiūlyti panacėją.
Taip elgėsi A.Brazauskas. Iš pradžių jis atėjo atstatyti to, ką „sugriovė“ Vytautas Landsbergis – didžiausias A.Brazausko politinis priešininkas. Vėliau, jau pasitraukęs iš politikos, grįžo atstatyti neva griaunamo Lietuvos ūkio. Tai, kad lietuviai A.Brazausko asmenyje įžvelgė gelbėtoją, atskleidė ir 2009 m. pradžioje atliktos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai – šaliai išgyvenant ekonominę krizę, tauta laukė gelbėtojo ir gręžėsi į stabilumo simboliu tapusį A.Brazauską. Net ir pasitraukęs iš politikos, jis buvo trečias pagal populiarumą asmuo Lietuvoje.
„Savas“ komunistas
Komunistinę A.Brazausko „nuodėmę“ greičiausiai išpirko asmeninės savybės. Tiesmukas, kartais piktokas, bet faktiškai visada nuoširdus. Jo pasisakymai žiniasklaidai dažnai prajuokindavo, nustebindavo, o kartais ir suglumindavo. Tačiau būtent todėl daugeliui jis atrodė tiesiog žmogiškas.
1993 m. prezidento rinkimų kampanijos metu siekta suformuoti A.Brazausko, kaip „savo“ tautinio politiko, nors ir buvusio komunisto, įvaizdį. Tai pavyko. A.Brazauskas tapo savas, nes su tauta „ištvėrė“ sovietinę okupaciją. Be to, artimas lietuviams buvo šio politiko sukurtas ūkininko, priimančio realius sprendimus, o ne skrajojančio padangėmis, įvaizdis.
Populiarumą lėmė ir išvaizda
Galiausiai ne paslaptis, kad prie A.Brazausko asmenybės populiarumo prisidėjo ir išvaizda, kurią ypač pabrėždavo moterys. Tvirto sudėjimo simpatiškas A.Brazauskas visada išsiskyrė elegantiškumu ir net sovietmečiu vilkėdavo puikius kostiumus, naudojo tualetinį vandenį, kas buvo visai nebūdinga didžiajai daliai komunistinių veikėjų.
A.Brazauskas spinduliavo vyriškumu, o tai savo ruožtu skatino pasitikėjimo juo jausmus. Žmonės tikėjo, kad A.Brazauskas jais pasirūpins ir dirbs tėvynės labui.
