„Klausimas yra kitas – ar laidojama su katalikiškomis apeigomis. Tai atsakymas yra taip, bus laidojama su katalikiškomis apeigomis: bus laikomos iškilmingos gedulingos šventosios Mišios už mirusiojo sielą, procesijoje dalyvaus dvasininkas ir karstą nuleidžiant dalyvaus, dvasininkas, kiek aš žinau, palaimins kapo duobę“, – BNS teigė P.Subačius.
Jis tikina, kad karsto nešimas ar nenešimas į bažnyčią yra kasdienės tvarkos klausimas, priklausantis nuo „patogumo, ceremonijos eigos ir nuo tam tikro susiklosčiusio pripratimo“. P.Subačius teigimu, šiuo atveju apskritai nereikia minėti pagarbos sąvokos.
„Taip, kaip formuluojamas klausimas ar teiginys paskutinėmis dienomis – kad bažnyčia ar vyskupai nerodo deramos pagarbos ar rodo mažai pagarbos amžinąjį atilsį prezidentui – yra ateistinės sąmonės ar, atsargiau pasakius, labai griežtai sekuliarios sąmonės padarinys“, – sakė jis.
Pasak VU dėstytojo, „kiekvienas katalikas, kuris nors truputį prisimena Katekizmą, kurio mokėsi prieš pirmąją komuniją, žino, bažnyčia garbina Dievą ir gerbia šventuosius ir palaimintuosius“. Jo teigimu, joks žmogus – gyvas ar miręs, bet nepaskelbtas šventuoju ar palaimintuoju – liturginėmis apeigomis negali būti gerbiamas ar garbinamas.
Jis priminė, kad liturginės apeigos skirtos ne mirusiojo garbinimui, o meldimuisi už jo sielą.
„Jeigu būtų klausiama, ar, bažnyčios požiūriu, amžinąjį atilsį A.M.Brazausko šeiminė padėtis buvo normali, tai atsakymas būtų ne, tai buvo žiniasklaidoje iškelta visiškai korektiškai, bet antra šito klausimo pusė ta, kad tie dalykai yra visiškai nesusiję. Kadangi nei jokios liturginės nuorodos, nei dar kažkokios kanoninės taisyklės niekaip nesieja šitos padėties ir laidojimo apeigų“, – sakė bažnyčios istorikas.
„Katalikiškai laidojamas žmogus, kuris yra katalikas, katalikas yra kiekvienas, kuris buvo pakrikštytas ir viešai neatsižadėjo bažnyčios. Bažnyčia niekaip nėra nustačiusi jokioje tvarkoje tokio klausimo, kur, kada ir kas nešama, nenešama“, – aiškino P.Subačius.
