Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas turėjo nemažai asmeninio gyvenimo paslapčių, per savo gyvenimą buvo užsimojęs įgyvendinti ne vieną ambicingą projektą, pasitraukęs iš aktyviosios politikos buvo susirūpinęs šalies gyventojų likimu, o su žmona Kristina Brazauskiene, nors pora ir neįveikė klastingos prezidento ligos, sukūrė šeimos idilę – tai svarbesni filmo akcentai.
15min.lt nemačiusiems juostos „In Memoriam Algirdui Mykolui Brazauskui“ siūlo susipažinti su A.Brazausko bei jo žmonos Kristinos įdomesnėmis mintimis.
A.Brazauskas – apie tai, kuo sužavėjo Kristina: „Graži moteris, simpatiška. Labai gero charakterio. Duok Dieve, ir visoms jaunamartėms būti žmogiško charakterio, suprasti kitą žmogų."
Prezidentas apie dar vieną K.Brazauskienės savybę, kurią itin vertina: „Puodai tie, čirškėjimas jai yra muzika, jai patinka būti virtuvėje. Ji labai skaniai iškepa, išverda, ištroškina.“
Tuo pačiu A.Brazauskas neigė, kad buvusi maitinimo įstaigos darbuotoja Kristina kelią į jo širdį rado vien per skrandį. „Virėja gali būti žemiausios kategorijos, kad mane pamaitintų! Turi būti krienų, garstyčių, geros dešrelės, pomidoras ir duonos gabalas!“ – aiškino filmo herojus. „Jokių ten įdarytų vyniotinių... Labai mėgsta koldūnus!“ – vyrui antrino ponia Kristina.Sunkiai įsivaizduoju, jeigu reikėtų su šitom bėdom visom būti vienam, neturėti šalia žmogaus, kuris tau padėtų pergyventi visa tai. Šiuo atveju tai man labai pasisekė, – apie žmonos Kristinos paramą kalbėjo A.Brazauskas.
A.Brazauskas atskleidė šeiminės harmonijos paslaptį: „Ji visuomet geros nuotaikos. Pirmiausia iš ryto moteris turi šypsotis vyrui! Išvirti kavos, nusišypsoti, pabučiuoti. Va taip va reikia daryt!“
K.Brazauskienė – apie tai, kaip dėl vyro ir dėl savęs rūpinasi savo išvaizda: „Kiekvieną rytą susitvarkau, kiekvieną rytą! Man atrodo, kad aš būčiau ligonis, jeigu nesusitvarkyčiau. Gal dėl to ir nuotaika gera? Todėl, kad pirmiausia aš susitvarkau taip, kad ir sau patikčiau, ir aplinkiniams, atrodo, pasibjaurėjimo nesukeliu.“
Su žurnalistais A.Brazauskas atsisakė plačiau kalbėti apie praeities gyvenimo etapą, kuris jį siejo su pirmąja žmona Julija. „Savęs priežiūra beveik mano paties būdavo darbas. Vis tiek įvairias pareigas ėjau, turėdavau atrodyti ir išsilyginęs, ir švarus, ir apsirengęs tvarkingai. Ir viskas laiku padaryta, ir taip toliau“, – apie tai, kad J.Brazauskienė nebūdavo jam tokia atrama, kaip antroji žmona Kristina, pasakojo A.Brazauskas.
Prezidentas nesigaili, kad būdamas 69 metų vedė K.Butrimienę, kuriai tuo metu buvo 52-eji: „Man buvo per 60, gerokai per 60 ir aš žinojau, ką aš darau, labai sąmoningai žinojau, ką darau. O ko man bijoti? Aš nieko blogo nepadariau, nieko blogo, niekam...“
A.Brazauskas – apie būtinybę net sunkmečiu atstatyti Valdovų rūmus: „Lenkai sugebėjo net pačiais sunkiausiais metais atstatyti karališkus rūmus Varšuvos senamiestyje, sugebėjo atstatyti gerokai suniokotus Vavelio rūmus Krokuvoje, o mes šito nesugebame padaryt! Ir čia reikia biudžeto lėšų mažiau nei 1 procento per metus! Mažiau nei vieno procento, jūs galite įsivaizduoti?! Tai nejaugi šitas procentas gali sužlugdyti biudžetą? Ir kada Seimas svarsto, man atrodo, gėda jiems turėtų būt! Jie dar svarsto, ar duot ten 15 milijonų, ar 17, ar 12. Nuimt, nuimt nuo Valdovų rūmų! Iš kur jie tokie? Ką jie, ne Lietuvoj užaugę, ne Lietuvos mokyklas baigę? Kai kurie ir aukštąjį mokslą baigė, ir šitaip žiūrėt į tokį, sakyčiau, valstybinį reikalą... “
2006 metais pasitraukęs iš aktyviosios politikos A.Brazauskas, kol leido sveikata, kone kasdien dalyvaudavo susitikimuose, pasitarimuose. „Užsiėmimų užtenka. Praktiškai nėra nė vienos dienos, kad aš galėčiau sėdėti namuose ir laikraščius, knygas skaityti ar televizorių žiūrėti. Neišeina! Praeitais metais, kai man buvo sunkiau, pirmoje dienos pusėje stengdavausi viską atlikti – susitikti su kuo reikia ar į namus pas mane atvažiuodavo, kad man nereikėtų važiuoti į miestą“, – pasakojo A.Brazauskas.
Prezidentas – apie Lietuvos žmonių lūkesčius neskursti ir nedegraduoti: „Žinoma, žmonės nori gyventi geriau. Ir aš labai gerai suprantu. Ir visuomet natūraliai iškyla klausimas: o kada gi viskas pagerės, kada nuo to dugno atsispirsim, šoksim iš to šulinio į paviršių? Bijau pasakyti... Tikrai nežinau, ką pasakyt... Priklausys dabar jau ne nuo išorinių faktorių – priklausys nuo pačios Lietuvos, kaip mes tvarkysimės viduje.“
Kaip A.Brazauskas reaguodavo į įvairius privačius paramos prašymus: „Vienas labai gražiai parašė laišką – mano vaikas genijus, labai gražiai groja kontrabosu, padėkite nupirkti kontrabosą. Na, tai čia žinai... Bet kada rašo, kad aš turiu penkis vaikus, vyras girtuoklis paliko namus, aš gaunu tą pašalpą ir man reikia išlaikyt penkis vaikus... Oi, ten, žinot, istorijos, kurių negalėjai tiesiog skaityt...“
Beje, filmo kūrėjai pabrėžė, kad prasidėjus socialinių išmokų karpymo vajui prezidento pensija sumažėjo daugiau nei 2 000 litų, tačiau pablogėjusia finansine padėtimi A.Brazauskas nesiskundė.
A.Brazauskas – apie neįkainojamą žmonos indėlį padedant kovoti su vėžiu: „Aš pasakyčiau, ką tai reiškia – jos dalyvavimas slaugant, prižiūrint yra milžiniškas, labai didelis. Sunkiai įsivaizduoju, jeigu reikėtų su šitom bėdom visom būti vienam, neturėti šalia žmogaus, kuris tau padėtų pergyventi visa tai. Šiuo atveju tai man labai pasisekė.“
