„Aš jį atsimenu visų pirma kaip lyderį, tikrą lyderį, kuris mokėjo ne tik paaiškinti, pakalbėti, bet ir spręsti. Svarbiausia: jis sprendė aktualius, kartais labai sudėtingus naujos Lietuvos, kitokios Lietuvos kūrimo uždavinius. Iš kitos pusės jis buvo šiltas žmogus, kuris traukė prie savęs kitus, charizmatiškas, todėl žmonių mylimas“, – kalbėjo Č.Juršėnas.
Politikas sakė kartu su A.M.Brazausku dalyvavęs daugelyje svarbių Lietuvai įvykių. „Mano prisiminimai yra įvairialypiai, kadangi su juo visokiuose istorijose ir visokiuose įvykiuose teko būti: nuo pačios pradžios, dar nuo Sąjūdžio laikų, kai jis tapo pirmuoju Centro komiteto sekretoriumi, kai mūsų – Lietuvos komunistų – partija atsiskyrė nuo Maskvos, kai ėjome į rinkimus, į Aukščiausiąją Tarybą ir laimėjome“, – vardijo Č.Juršėnas.
Seimo narys prisiminė, kad A.M.Brazauskui tapus pirmos atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Vyriausybės vicepremjeru, jis pats dirbo Aukščiausioje Taryboje. „Paskui buvo kiti rinkimai, juos mes laimėjom. A.M.Brazauskas vedė mus į tuos rinkimus, tapo Seimo pirmininku, po to buvo išrinktas prezidentu. (...)Įvykiai didžiuliai, įvykiai keitė Lietuvos gyvenimą ir visur jis dalyvavo. O mano uždavinys buvo būti šalia jo, padėti, tartis, kartu veikti“, – mintimis dalijosi Č.Juršėnas.
Jis sakė su A.M.Brazausku petis į petį stovėję daugiau nei 20 metų: „Bendravome, tarėmės, kartais ginčijomės. Su juo buvo galima ir ginčytis, jis nebuvo kažkoks diktatorius arba jėga primetantis savo valią. Jeigu mes jį įtikindavome, jis pakeisdavo nuomonę, sutikdavo su savo partijos kolegomis. Tai toks jis buvo: ir geras bendradarbis, ir aukštos klasės vadovas, ir šiltas, malonus žmogus".
