Socialiniuose tinkluose platinamas vaizdo įrašas, kuriame nufilmuotas vartomas JK leidinys „The Cheltenham Post“. Moteriškas balsas už kadro sako, kad ką tik įsigijo laikraštį maisto bei kitų prekių mažmeninės prekybos tinkle „Tesco“.
Pasikartojančios melagienos
Laikraščio publikacijoje pateikiamos kelios manipuliacijos. Dideliu šriftu parašyta, esą trečiosios fazės COVID-19 vakcinų tyrimai bus baigti tik 2023 metais, o tai neva reiškia, kad vakcinos yra eksperimentinės. Tai nėra tiesa.
„Pfizer-BioNTech“ gamintojo vakcina „Comirnaty“ trečiosios fazės klinikinius tyrimus praėjo dar iki patenkant į rinką.
Kaip nurodoma bendrovės puslapyje, trečiosios fazės klinikinis tyrimas buvo skirtas nustatyti, ar „Pfizer-BioNTech“ sukurta COVID-19 vakcina yra saugi ir veiksminga užkertant kelią ligai.
Šis tyrimas prasidėjo 2020 metų liepos 27 dieną, jame dalyvavo 46 331 dalyvis.
Lapkričio 18 dieną įmonė paskelbė, kad atlikus analizę, iRNR pagrindu sukurta vakcina yra visiškai saugi ir veiksminga.
Jungtinių Valstijų Maisto ir vaistų administracija (FDA) praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje galutinai patvirtino „Comirnaty“ vakciną nuo koronaviruso 16 metų ir vyresniems žmonėms skiepyti.
„Pfizer-BioNTech“ vakciną iki tol buvo leidžiama naudoti esant ekstremalioms sąlygoms pagal gruodį išduotą leidimą. Pagal šį leidimą sušvirkšta dešimtys milijonų vakcinos dozių.
Sprendimas galutinai patvirtinti vakciną buvo pagrįstas atnaujintais klinikinių bandymų duomenimis, įskaitant duomenis apie ilgesnį laikotarpį po paskiepijimo, vertinant vakcinos saugumą ir veiksmingumą daugiau kaip 40 tūkst. žmonių grupėje.
„Judėjimo prieš vakcinas, klaidingai skelbiančio, kad tai „eksperimentinė vakcina“, vienas aktualus klausimas buvo pašalintas“, – tuo metu komentuodamas naujienų agentūrai AFP džiaugėsi Ameshas Adalja iš Johnso Hopkinso universiteto Bloombergo visuomenės sveikatos mokyklos (JHSPH) ne pelno organizacijos „Johns Hopkins Center for Health Security“ (CHS).
Manipuliuoja pateiktų pranešimų skaičiumi
Pranešimų apie nepageidaujamus reiškinius sistemos –JK Vaistų ir sveikatos priežiūros produktų reguliavimo agentūros (MHRA) įsteigta „Geltonosios kortelės“ sistema, ES veikianti „EudraVigilance“ ar Jungtinių Amerikos Valstijų VAERS, skirtos padėti sveikatos priežiūros institucijoms stebėti medicinos produktų, pavyzdžiui, COVID-19 vakcinų, saugą.
Į šias sistemas siunčiami pranešimai apie įtariamus medicininių preparatų šalutinio poveikio atvejus.
Vėliau šie pranešimai atidžiai tiriami.
Tai, kad apie įtariamą nepageidaujamą reakciją buvo pranešta, dar nereiškia, kad tas vaistas tikrai sukėlė pasireiškusį poveikį, nes jį taip pat galėjo sukelti gydoma liga, nauja liga, kuria pacientas susirgo, arba kitas paciento vartojamas vaistas.
Pranešimą apie individualų atvejį reikėtų vertinti kaip dėlionės detalę, nes paprastai reikia daugiau duomenų, pavyzdžiui, įvairiose pasaulio šalyse gautų spontaninių pranešimų apie individualius atvejus arba klinikinių ar epidemiologinių tyrimų duomenų, kad būtų galima „sudėlioti“ visą paveikslą.
Todėl priežastinis ryšys ir pranešimai apie pavienius atvejus vertinami remiantis visais turimais duomenimis.
„EudraVigilance“ spontaninių pranešimų apie individualius įtariamų nepageidaujamų reakcijų į vaistus atvejus vertinimo vadove nurodoma, kad vaistą pateikus rinkai, būtina nuolat stebėti jo vartojimą platesnėje visuomenėje.
Ten pat paaiškinama, kaip reikėtų interpretuoti „EudraVigilance“ sistemoje pateikiamus skaičius.
JK Geltonosios kortelės sistemoje registruoti šalutiniai reiškiniai vertinami kartu su papildomais informacijos šaltiniais, tokiais kaip klinikinių tyrimų duomenys, medicininė literatūra arba tarptautinių vaistų reguliavimo institucijų duomenys, siekiant nustatyti anksčiau nežinomas saugumo problemas.
Šias ataskaitas vertina vaistų saugos ekspertų komanda, kurią sudaro gydytojai, vaistininkai ir mokslininkai, tiriantys vaistų naudą ir riziką.
Jei nustatomas naujas šalutinis poveikis, atidžiai išnagrinėjamas atitinkamo vaisto saugumo profilis, taip pat kitų vaistų, vartojamų tai pačiai būklei gydyti, šalutinis poveikis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
