„Ne tik iš aviacijos perspektyvos, bet ir iš pilietinės pusės žiūrint, panašu, kad kalbų ar ryškių antraščių nebeužtenka. Taip, kaip pasielgė viena šalis vakar, sutrypdama nusistovėjusią pasaulinę tvarką, taisykles, praktiką, turi būti reaguota labai greitai ir staigiai“, – BNS teigė A.Stankevičius.
„Apribojimas naudotis visiems Baltarusijos oro erdve, kad net praskristi per ją nebūtų galima, kad nesinaudotume jų oro uostas, taip pat tos pačios Baltarusijos nacionaliniam vežėjui įvesti apribojimus leistis savo šalyse. Tokios tos galimybės“, – pridūrė jis.
Civilinės aviacijos asociacijos vadovo teigimu, tokius sprendimus gali priimti ir pačios aviakompanijos. Pavyzdžiui, skrendant iš Lietuvos į pietines šalis – Graikiją, Turkiją, oro kelio per Baltarusija galima išvengti, nepatiriant didelių nuostolių.
„Nėra labai didelis tas lankas. Reikėtų pailginti savo skrydį penkiomis, gal dešimt minučių ir išvengsi tos Baltarusijos“, – kalbėjo jis.
A.Stankevičiaus teigimu, jei per Baltarusiją skrendančių aviakompanijų lėktuvai vengtų šios šalies oro erdvės, režimas dėl to patirtų milijoninių nuostolių.
„Tas migravimas iš Rytų į Vakarus nemaža dalimi eina per Baltarusija. Tai tikrai būtų skausminga finansiškai“, – sakė Civilinės aviacijos asociacijos vadovas.
Vengrijos ir Latvijos oro bendrovėms „Wizz Air“ ir „Air Baltic“ pirmadienį lėktuvų skrydžius nukreipus nuo Baltarusijos oro erdvės, kompanija „Ryanair“, kurios keleivinis lėktuvas sekmadienį buvo priverstinai nutupdytas Minske, pranešė šiuo metu laukianti Europos Sąjungos ir NATO institucijų sprendimų.
Verslininko Gedimino Žiemelio valdoma aviacijos verslo grupė „Avia Solutions Group“ pirmadienį tai taip pat pranešė pakeitusi skrydžių maršrutus ir aplenkianti Baltarusijos oro erdvę.
„Esame šokiruoti“
Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.
Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.
Šiuo lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir blogeris, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Pasak Lietuvos prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikai Astos Skaisgirytės, apgręžti civilinį orlaivį panaudoti du Baltarusijos karo orlaiviai – naikintuvas MiG-29 ir sraigtasparnis Mi-24.
A.Stankevičius teigia neprisimenantis, kad aviacijos istorijoje būtų nutikę kažkas panašaus.
„Matot, prieš kiekvieną skrydį, aviakompanija pasitvirtina destinacijos oro uostą ir du arba tris atsarginius oro uostus, kurie yra artimiausi pagrindiniam. Šiuo atveju skrido į Vilnių, tad manau, kad sekantis turėjo būti Kauno ir kitas, greičiausiai, Varšuvos oro uostas. Nes aviakompanija įsivertina, kur turi savo bazes, kur jų aviakompanija operuoja“, – kalbėjo Civilinės aviacijos asociacijos vadovas.
„Minskas tikrai buvo ne trajektorijoje. Iš tos informacijos, ką mes turime, (...) lėktuvas pagal savo tradicinę trajektoriją turėjo būti pradėjęs leistis. Tikrai kelia daug abejonių ta informacija, kurią turime. (...) Esame labai nemaloniai šokiruoti vienos šalies tokiais veiksmais“, – pridūrė jis.
Pasak A.Stankevičiaus, Baltarusijos skrydžių vadovas „kažkokius reikalavimus gali pasakyti ir pilotas jų turi klausyti“.
„Bet akivaizdu, kad reikalavimas pasisukti vos ne 90 laipsnių kampu į tolimesnį oro uostą turbūt turėjo sukelti pilotui labai daug klaustukų: kodėl būtent Minskas, kodėl ne Vilnius, galų gale, kodėl ne Gardino oro uostas, kuris buvo dar arčiau. Galimai karinė technika paforsavo pilotą priimti sprendimą, kokio „prašė“ skrydžių vadovas“, – aiškino jis.
Naujausiais duomenimis, lėktuve iš Atėnų skrido 126 keleiviai, 90 iš jų – Lietuvos piliečiai.
Sekmadienio vakarą lėktuvas grįžo iš Minsko į Vilnių.
Incidentą pasmerkė NATO, Europos Komisijos, dalies ES valstybių vadovai.
