Anot ministrės, regiono partneriai sieks gauti ES finansavimą šiam tikslui.
Apie tokius svarstymus Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė šeštadienį, apžvelgdama pirmąsias D.Šakalienės vadovavimo ministerijai 100-tą dienų.
„Ministrė D. Šakalienė pirmoji regione pateikusi karinį-politinį patarimą pasitraukti iš Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų, per tris mėnesius suderino regioninį sprendimą ir kovo 18 drauge su Lenkijos, Latvijos ir Estijos kolegomis paskelbė vieningą gynybos ministrų poziciją dėl būtinybės denonsuoti konvenciją visose regiono valstybėse, turinčiose sieną su rusija. Suomija turėtų prisijungti per artimiausias savaites“, – rašoma KAM pranešime.
Dvišalių vizitų metu su Lenkijos ir Suomijos gynybos ministrais ministrė aptarė Rytų skydo (East Shield) ir Baltijos gynybos linijos (Baltic Defence Line) jungimo bei Suomijos dalyvavimo formuojant vieningą sienos apsaugos stiprinimo planą, plečiant kontrmobilumo priemonių paketą.
Apie Baltijos šalių ir Lenkijos planuojamą pasitraukimą iš Otavos konvencijos, draudžiančios naudoti, kaupti ir gaminti priešpėstines minas, šalių gynybos ministrai paskelbė antradienį. Sprendimą dėl pasitraukimo turės priimti Seimas ir prezidentas.
Valdančiosios „Nemuno aušros“ partijos vadovas Remigijus Žemaitaitis sakė nepalaikysiąs šio sprendimo, kuris su juo esą nederintas.
„Sprendimas yra būtinas, žiūrint į sienos ilgį su mums nedraugiškomis valstybėmis ir tai, kas vyksta Ukrainoje“, – antradienį Seime žurnalistams teigė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
85 tūkst. prieštankinių minų
Krašto apsaugos ministerija šeštadienį taip pat pranešė apie planus įsigyti prieštankinių minų:
„Gynybos pramonės investicijos laukti negali — kuriame keturis klasterius, kurie reikiamą ginkluotę gamintų Lietuvoje, vystome pramoninio bendradarbiavimo bei jungtinių įmonių planus su JAV, Vokietija, Ukraina, Šiaurės šalimis. Vienas naujausių sprendimų – 50 milijonų eurų vertės 85 tūkst. prieštankinių minų pirkimo planas, sprogmenų gaminimo iniciatyva“.
Anot KAM, bus siekiama įtraukti Lietuvos gamintojus į kritinės ginkluotės tiekimo grandines – „šioms investicijoms degs žaliausia įmanoma šviesa — įstatymų paketas bus teikiamas jau pavasario sesijoje“.
Ukrainos pamokos – plečiami rezervo karių mokymai
Anot KAM, ryžtingai ir tvariai remiama Ukraina, naudojantis tiek diplomatiniais, tiek finansiniais įrankiais — naujausias kariaujančiai šaliai parengtas paramos paketas 80 mln. eurų vertės.
Lietuva prisideda prie Šiaurės-Baltijos šalių brigados dydžio vieneto formavimo. „Ministrė ir kariuomenės vadas dalyvauja svarstant galimas kontribucijas į ugnies nutraukimo garantijų teikimą Ukrainoje. Iš viso Lietuva Ukrainai šiais metais skirs bent 0,25% BVP, – nurodoma pranešime.
„Pirmos 100 dienų buvo produktyvios, tačiau reikės padaryti dar daugiau — identifikuotos Ukrainos karo pamokos mūsų kariuomenei ir visuotinės gynybos organams turės skubiai tapti gerai išmoktomis pamokomis“, – teigia KAM.
Anot ministerijos, rezervo karių mokymų apimtis augs nuo 3 iki 5 tūkst. jau šiemet, iki 6 tūkst. nuo ateinančių metų.
Taip pat žadama pateikti Seimo pavasario sesijoje karių socialinių garantijų pasiūlymų paketą: „Ilgametis karių trūkumas nebegali tęstis – imamės priemonių mažinti nepratęsiamų kontraktų skaičių ir didinti profesinės karo tarnybos patrauklumą“.
Su Vokietijos, Suomijos, Latvijos gynybos ministrais sutarta dėl galimybių Lietuvos kariams treniruotis jų poligonuose, tuo pat metu rengiant planą dėl mūsų poligonų plėtros.
Darbo principas - „išlaisvinti sistemos mąstymą“
„Matydami Valstybės kontrolės pastabas dėl vadybos problemų praeitos kadencijos metu, pertvarkome procesus krašto apsaugos sistemoje. Šimtams suplanuotų infrastruktūros objektų pastatyti būtinas greitis ir kompetencija, nėra laiko lėtam biurokratiniam taikos meto mąstymui“, – nurodoma KAM pranešime.
Anot ministrės D.Šakalienės, „Krašto apsaugos sistemos darbo principas nuo šiol — išlaisvinti sistemos mąstymą. Lankstumas ir greitis, siekiant vienintelio tikslo — sukurti Lietuvą, galinčią kovoti ir laimėti šiandien“.
KAM nurodo, kad jau yra suderinta Vokietijos brigados Lietuvoje inauguracijos data.
„Visi pajėgumai į mūsų šalį bus perkelti iki 2027-ųjų pabaigos. Priimti tai įgalinantys sprendimai dėl infrastruktūros — paskelbtas Rūdninkų karinio miestelio Šalčininkų rajone antrojo etapo infrastruktūros sukūrimo ir viešųjų paslaugų pirkimas“, – skelbia KAM.
Teigiama, kad, valdant rizikas, antrasis etapas bus skaidomas į tris dalis — „tokiu būdu išvengiant monopolio ir manipuliavimo rizikos, padidinant konkurenciją ir skaidrumą, padedant suvaldyti finansines rizikas dalyviams“.
„Konkurse galės dalyvauti tik Lietuvos įmonės, taip siekiama kuo didesnio teigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai“, – rašoma pranešime.
