„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2021 12 18

Darbe neįgaliu tapusiam Linui būsto pritaikymas atsiėjo 9 tūkst. eurų, o net maudytis negali

2019 m. kaunietis Linas Jasiukaitis sulaukė didžiulio likimo smūgio – darbe patyrė traumą, po kurios atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį. Šiandien jis susiduria su naujomis problemomis – būsto pritaikymui išleidęs daugiau nei 9 tūkst. eurų, negali suremontuotoje vonioje net išsimaudyti. Rangovo vadovas nepripažįsta galimų defektų ir gailisi ėmęsis šių darbų, o savivaldybė atsisako suteikti kompensaciją.
Remontas neįgalaus kauniečio bute
Remontas neįgalaus kauniečio bute / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Pirmoji šio suluošinto asmens istoriją 15min papasakojo Kauno hospiso, kurio pacientas yra Linas, vadovė Kristina Krasko.

„Neįgaliam pacientui – valdo tik rankas, – renovuotas ir pritaikytas būstas. Remontus atliko įmonė, kurią rekomendavo Kauno miesto savivaldybė. Gyvena Linas kartu su mama, kuri taip pat – sunkus ligonis, ne visuomet gali pasirūpinti sūnumi. Po atliktų remontų matomas akivaizdus brokas, rangovas nepripažįsta, o savivaldybės išvada – kad 59-erių metų Linas, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje, nemoka maudytis. Didžiausia problema – iš vonios vanduo bėga į gyvenamąsias patalpas.

Nepripažįsta defektų, netaiso, nesumoka paramos ir dar tyčiojasi iš žmogaus su negalia. Nebegalime likti abejingi, bet neturime galimybių apsiginti ir apginti šį žmogų. Tai didžiulė nepagarba. Nesiskaito su žmogumi, siuntinėja, aiškina, kad viskas gerai, o jis, sumokėjęs 9 tūkst. eurų, net negali maudytis savo namuose“, – teigė K.Krasko.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kristina Krasko
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kristina Krasko

Jai sudėtinga matyti ir taip jau dėl pasikeitusio gyvenimo ir negalios kenčiantį žmogų, o institucijos jam niekuo nepadeda.

„Negana to, kad su savo nepagydoma liga turi kovoti, bet dar ir su institucijomis, kurios neatliko kokybiškai savo darbų. Buvome ir nepriklausomus vertintojus pasikvietę – jie buvo pakraupę, kas padaryta remonto metu. Norisi viešinti istoriją, kad kitiems nebebūtų kenkiama“, – tikino K.Krasko.

Anot jos, kitai hospiso pacientei savivaldybė paskambino dieną prieš ir pasakė, kad ryt atvyks meistrai būsto pritaikyti, tad ši turinti išsikraustyti.

„Suprantu, kad metų pabaiga, reikia išleisti pinigus, bet ar galima taip nežmoniškai elgtis? Pacientė visiškai nevaldo kūno. Paskambina jos dukra ir sako: „Padėkit, reikia kažkur padėti mamą“. Niekas nepriima – visur eilės ir kovidas. Išnuomoti būstą mėnesiui? Juk tai neįgalus žmogus – reikia specialios lovos, keltuvo. Toks nesiskaitymas! Matome tendenciją ir negalime likti abejingi tokiems veiksmams, tokiam institucijų požiūriui į neįgaliuosius, juk jos turi padėti žmogui“, – apie dar vieną istoriją užsiminė Kauno hospiso vadovė.

Nori, kad grąžintų pinigus

Lino reikalais besirūpinantis socialinis darbuotojas Lukas Klovas teigė, kad Linas eilėje dėl būsto pritaikymo „stovėjo“ ne vienerius metus. Savivaldybė jam neva rekomendavusi kažkokią įmonę, tad neįgalusis nusprendė, kad būstą prisitaikys už savo pinigus.

„Atvažiavo įmonė, viską padarė ir padarė ne taip, kaip Linui tinka – nelabai gerai pritaikė. Linas kreipėsi į savivaldybę, o ši atrašė, kad šis juk darėsi remontus už savo pinigus. Kebli situacija.

Taigi būsto pritaikymas virto tiesiog nekokybišku remontu. Savivaldybė neprisiima atsakomybės. Taip dabar įrengta, kad neįmanoma neįgaliam žmogui nei nusimaudyti, nei ant tualeto atsisėsti. Neįgaliajam su vežimėliu maudantis vanduo bėga ne į trapą, o kitas puses – užlieja virtuvę, pasklinda po visą patalpą. Pats namas nėra parankus pritaikymui, bet juk įmanoma bent dušo erdvę padaryt tvarkingai.

Vienintelis Lino noras, kad rangovas grąžintų pinigus, o savivaldybė remontą padarytų pati“, – patikino L.Klovas.

Teigia, kad daug ko nepritvirtino

Gruodžio 1 dieną 15min žurnalistė apsilankė Lino ir jo mamos gyvenamajame būste. Durdamas pirštu į savo mažučio kambarėlio grindis, pašnekovas papasakojo, kad iki būsto pritaikymo jos buvo medinės ir supuvusios, o dabar remontininkai sudėjo plyteles, kuriomis judėti vežimėliu – daug lengviau, o ir tvarkyti išvažinėtą purvą – paprasčiau.

„Liko tik sienos „kabėti ore“ – buvo pažadėję papildomai paramstyti jas, bet to nepadarė. Gali griūti bet kada“, – patikino Linas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Remontas neįgalaus kauniečio bute
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Remontas neįgalaus kauniečio bute

Tačiau daugiausiai nerimo jam kelia vonia: klozetas juda, kriauklė įrengta per žemai – neprivažiuoja, dušo užuolaidos karnizas – nepritvirtintas, plytelės neva tinkamai nepriklijuotos, kanalizacija sunkiai surenka vandenį, maudantis greitai užliejamos vonios grindys ir vanduo ima veržtis į koridorių bei virtuvę.

„Viską reikia vonioje iš naujo daryti. Paprašiau parodyti, kaip sudėjo vamzdžius po grindimis. Žadėjo parodyti, o neparodė. Pagal sutartis priklauso, turėjo būti nufotografuoti paslėpti darbai. Pažiūrėkit, net skalbimo mašina kreivai stovi“, – stebėjosi „turą“ po savo namus surengęs Linas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Remontas neįgalaus kauniečio bute
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Remontas neįgalaus kauniečio bute

Iš viso už remonto darbus rangovas užsiprašė beveik 10 tūkst. eurų, liko nesumokėti tik mažiau nei 700 eurų.

Gauta trauma – ir mano žioplumas, ir darbdavio kaltė.

Traumą patyrė darbe

Paklaustas, kas nutiko 2019-aisiais, kad teko atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį, Linas atsakė trumpai – nukrito nuo kopėčių darbe. Nelaimės metu lūžo šonkauliai, raktikaulis, stuburas, prasidėjo teisminiai procesai su darbdaviu.

„Buvo vos trečioji mano darbo diena – lanksčiau metalą. Gauta trauma – ir mano žioplumas, ir darbdavio kaltė. Galiausiai taikiai su darbdaviu išsiskyrėm – sumokėjo kompensaciją, įstatė lauko duris iš mano kambario. Buvo žadėjęs aukso kalnus iš pradžių, o po to „neprisiminė“. Kad pretenzijų neturėčiau, žadėjo net kiemą šildomą padaryti, jog sniego nereikėtų kasti“, – šyptelėjo Linas, šiuo metu turintis darbą.

Po patirtos traumos Linas reabilitacijoje praleido apie pusmetį. Ten ir sužinojo apie būsto pritaikymą neįgaliesiems. Kreipėsi į savivaldybę, 2019 metų lapkritį komisija apžiūrėjo būstą ir pasakė, kad apie trejus metus reiks laukti eilėje. Bet gyventi juk reikia jau šiandien!

„Tad vienoje ir toje pačioje lovoje aš ir tuštinausi, ir valgiau, ir mankštą dariau. Praėjimai per siauri visur buvo – apie 40 cm. Buvo ir kita alternatyva: nelaukti, kol ateis eilė, o savarankiškai imtis remontų. Vėliau savivaldybė kompensuoja. Rekomendavo man dar rangovą – MB „Konstruktus“, kuris neva nekart laimėjęs viešuosius savivaldybės skelbtus konkursus – specializuojasi būstų neįgaliesiems pritaikyme, yra patikimas“, – teigė Linas.

Nusprendė nelaukti

Šių metų kovą Linas sulaukė rašto, informuojančio, kad jis – jau pirmas laukimo eilėje. Tačiau paaiškėjo, kad būsto pritaikymas vyktų gal šiemet, o gal kitąmet – turi būti įgyvendinti viešieji konkursai, paskelbtas nugalėtojas, su juo pasirašyta sutartis.

Tuomet Linas, nepasirašęs sutarties su savivaldybe, kreipėsi tiesiogiai į rekomenduotą „Konstruktus“.

„Jei ją ir būčiau pasirašęs, nieko dabar nebūčiau pešęs – savivaldybė nekompensuoja, jei aptinkamas darbų brokas“, – patikino pašnekovas.

Vykstant remontams, privalai išsikraustyti, o tai daryti neįgaliajam – ypač sunku. Linas, tikina, kad „Konstruktus“ iš pradžių jam žadėjo viską atlikti per keletą savaičių, tačiau grįžęs iš reabilitacijos po trijų, jis rado neužbaigtus darbus.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Remontas neįgalaus kauniečio bute
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Remontas neįgalaus kauniečio bute

„Kol buvau išvykęs, remontininkai siųsdavo nuotraukas, aš jiems – pinigus. Grįžau ir pamačiau, kad durys, spynos išlaužytos. Bardakas didžiausias. Nei vandens, nei elektros – nieko. Pradėjau kelti bangas. Mama tuo metu buvo pas giminaičius išvežta. Ketvirtą remontų savaitę likau namuose. Jie viską susivyniojo, pasakė, kad viskas, kas sutarty buvo numatyta, jau padaryta, ir išvyko į kitą objektą.

Įmonė su manimi nekalba. Kviečiau vadovą atvykti, bet jis nesugebėjo pasirodyti. Pareiškiau pretenzijas elektroniniais laiškais, išvardijau defektus, o jie man į tai skolos rašteliu atsakė – neva turiu susimokėti likusius pinigus. Nemokėsiu dėl defektų. Darbų užbaigimo aktas nepasirašytas, nors remontus jie atliko dar pavasario pabaigoje.

Kviečiausi savivaldybę. Komisija apžiūrėjo būstą. Tik po kelių dienų paaiškėjo, kad jie visai kitu tikslu buvo atvažiavę – dėl papildomų darbų: turi būti nutiestas takelis iki automobilio, pakeistos lauko durys. Savivaldybės atstovai patikino, kad jie čia – niekuo dėti, nes nepasirašiau prieš darbus sutarties su jais. Pasiūlė kreiptis į teismą. Konsultuojuosi dabar su teisininkais“, – nusivylęs kalbėjo Linas, vartydamas šūsnį turimų dokumentų.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Remontas neįgalaus kauniečio bute
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Remontas neįgalaus kauniečio bute

Jis tikina neturintis kitos išeities, tik darytis remontus iš naujo. Prašė savivaldybės apžiūrėti ir konstatuoti, ar jo būstas jau laikomas tinkamai pritaikytu, ar ne. Savivaldybė patarė laukti, kol bus pasirašytos sutartys su nauju rangovu ir šis įvertins.

„Mano tikslas, kad „Konstruktus“ grąžintų pinigus, nes defektų paliko, o savivaldybė, kad darytų pritaikymą, jei jis nepadarytas. Tikrai nelipsiu antrą kartą ant to paties grėblio, jei vėl prašys, jog išsinešdinčiau mėnesiui. Sanatorija kainuoja apie 100 eurų dienai. Paleisti vėjais mano ir artimųjų pinigai“, – nusivylęs istoriją baigė pasakoti Linas.

Pasirašyta ne viena sutartis

15min susisiekė su MB „Konstruktus“ vadovu Konstantinu Nemčenko. Šis pateikė savo įvykių versiją, atsakė į visus Lino pateiktus komentarus, pirmiausiai paneigdamas tai, kad buvo susitarta, jog darbai bus atlikti per 2 savaites.

Anot K.Nemčenko, dėl kiekvieno „kambariuko“ sutvarkymo buvo pasirašoma po atskirą sutartį – iš viso pasirašytos jos keturios.

Kai buvo baigti visi sutarti darbai, papildomai elektroniniais laiškais neva sutarta dėl lango vonioje įstatymo. Tai užtruko – langą gamino apie mėnesį.

MB „Konstruktus“ nuotr./Lino namuose MB „Konstruktus“ atlikti darbai
MB „Konstruktus“ nuotr./Lino namuose MB „Konstruktus“ atlikti darbai

„Dieve, kaip gailiuosi, kad su juo prasidėjom, – patikino K.Nemčenko. – Visų pirma, jis mums paskambino pats. Jis pateikė savo sąmatas. Pasakė, kad turi būti atlikti šie darbai ir tokiomis štai kainomis. Tikėjosi, kad savivaldybė jam kompensuos. Paklausiau, ar turi sutartį su savivaldybe, atsakė, kad nesikiščiau ne į savo reikalus“.

Dieve, kaip gailiuosi, kad su juo prasidėjom.

„Konstruktus“ išties, anot jo, anksčiau yra dalyvavusi savivaldybės skelbiamuose konkursuose dėl būstų neįgaliesiems pritaikymo. Atlikusi tokių pritaikymų mažoji bendrija – apie 50. K.Nemčenko teigia, kad nė vieno nusiskundimo iki tol iš nė vieno kliento nesulaukęs.

„Visą laiką kalbame su klientais, bandome išsiaiškinti, net darome daugiau nei yra sąmatoje, pvz., nori žmogus papildomo ranktūrio – gerai. Tikrai nesivejame pinigų“, – gynėsi K.Nemčenko.

Iš pradžių su Linu jie sutarė dėl vieno kambario sutvarkymo – medinės išpuvusios grindys buvo pakeistos plytelėmis. Norint tai įgyvendinti, reikėjo užpilti žvyro, išlyginti, apšiltinti grindis, išbetonuoti.

MB „Konstruktus“ nuotr./Lino namuose MB „Konstruktus“ atlikti darbai
MB „Konstruktus“ nuotr./Lino namuose MB „Konstruktus“ atlikti darbai

„Kol mes tvarkėme tą kambariuką, jis buvo persikėlęs į mamos kambariuką, niekur nebuvo išvykęs, stebėjo darbus. Pirma sutartis buvo įgyvendinta gal per 2 savaites. Pretenzijų nebuvo. Pradėjome derinti kitus darbus – tvarkyti koridorių ir vonią. Pateikėme sąmatą kartu su virtuvės sutvarkymu. Tuomet, matyt, atsirado kažkoks negeras konsultantas, nes pradėjo Linas mus vadinti vagimis. Pasiūliau nebedirbti, jei kas netinka, bet jis pats nusprendė tęsti darbus. Pasakė, kad virtuvės neliesim. Iš pradžių manė, kad ir elektrą jam sutvarkys kaimynas už 200 eurų, bet vėliau kreipėsi į mus dėl to.

Mano klaida, nereikėjo man toliau su juo prasidėt. Bet gaila buvo žmogaus. Pasirašėm sutartis dėl tolesnių darbų“, – prisiminė „Konstruktus“ vadovas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Remontas neįgalaus kauniečio bute
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Remontas neįgalaus kauniečio bute

Vadovas: „Atliktas milžiniškas darbas“

Kalbėdamas apie santechnikos sutvarkymo darbus, K.Nemčenko teigė, kad teko iškelti visas grindis, iškasti šulinį, tranšėją į lauką, padaryti nuvedimus į lauko šulinį.

„Pakankamai giliai reikėjo kastis ir prisikasti iki vandentiekio trapos, kuri buvo užlieta asfaltu, niekas nežinojo, kur yra. Buvo atliktas milžiniškas darbas. Darėm daugiau. Taigi nebuvo tik kranų prisukimas ar plytelių išklijavimas vonioje“, – patikino rangovo vadovas.

MB „Konstruktus“ nuotr./Lino namuose MB „Konstruktus“ atlikti darbai
MB „Konstruktus“ nuotr./Lino namuose MB „Konstruktus“ atlikti darbai

Tuo metu Linas, anot jo, išties buvo išvykęs į sanatoriją, tačiau vieną dieną, nebaigus darbų, netikėtai grįžo ir ėmė važinėtis ratukais po ką tik išklijuotas plyteles, leisti ant jų vandenį. Viskas plaukė, pasak K.Nemčenko, vandeny, žmonės, atsiprašant, plovė išmatas nuo sienų.

„Klozetą ir kriauklę, beje, jis pateikė. Visi darbai buvo su juo derinami. Kai vonios remontas buvo baigtas, viskas buvo padaryta gerai. Juda klozetas galbūt dėl to, kad Linas ant jo užsilipa ir sukinėjasi. Pradžioje nejudėjo. Vonioje pertvarą ir dušo užuolaidą padarėme savo sąskaita. Vietoj to, kad dėkui pasakytų... Trapo jis tokio pats norėjo – siauro, madingo. Jeigu normaliai naudotųsi, užtektų per akis tokio. Ar jis moka, ar nemoka praustis – ne man spręsti“, – į Lino išsakytas pretenzijas atsakė K.Nemčenko.

Nevengiame, nesislapstome, galime su juo kalbėti.

Anot jo, reikia įspėti ir susitarti, skirti „Konstruktus“ darbuotojams laiko, kada galėtų jie atvažiuoti ir sutvarkyti, ko klientas pageidauja.

„Klozetas kliba – gerai, pažiūrėsim, kaip sutvarkyti. Mes nesipriešinam, dėl visko sutinkam. Nevengiame, nesislapstome, galime su juo kalbėti. Parašėm raštiškai, lai atsako, kada nori, kad atvyktume, lai skiria tam laiko. Beje, mes buvome pas jį atvažiavę, kai ėmė rašyti apie defektus, bet jo nebuvo namuose.

Nėra jokio konflikto. Jei Linas būtų turėjęs sutartį su savivaldybe, jam būtų visą tai kompensavę ir jis būtų laimingas. Kodėl manote, kad teises turi tik jis? O mes – ne? Ant visų sąmatų ir sutarčių yra jo parašai, viskas kartu buvo nagrinėjama, suderinta“, – patikino „Konstruktus“ vadovas.

Siūlo nemėtyti į dušą popieriaus

K.Nemčenko nuomone, rezultatas šiame objekte tikrai buvo neblogas.

„Nesakau, kad tobulas, bet geras. Tikrai gražiai buvo padaryta. Jaučiuosi aš tvirtai, jaučiu savo teisybę, tikrai viską padarėme sąžiningai. Jei kas nori, galime daryti bet kokias ekspertizes, kelti grindis.

Kiek mes išvežėme žemių, šiukšlių, statybinio laužo – du didžiuliai konteineriai. Nesakom, kad viskas yra gerai, gal kažkokius darbus reiktų padaryti. Pataisysime net ką jis ir po to padarė, palyginsim, tiek to, bet viskas – proto ribose. Namo mes jam naujo nepastatysime.

Pasikartosiu, nusiuntėm raštą, kur prašėme nurodyti datą, įspėti iš anksto, kada gali mus priimti ir padaryti darbų frontą, kad 2 dienas galėtume padirbti. Mūsų nuomone, ten viskas yra kaip ir užbaigta. Dėl nubėgimo – nematau problemų, ten bėgo visad gerai. Jei maudosi ir mėto į dušą, patenka į tą siaurą plyšį popierius...“, – reziumavo K.Nemčenko.

Paklaustas, kodėl „Konstruktus“ nebedalyvauja savivaldybės konkursuose dėl būstų pritaikymo neįgaliesiems, jis atsakė, kad neapsimoka – kainos per mažos.

„Pas Liną buvo atlikta labai daug darbų. Tokių didelių retai būna užsakymų. Būna, kad užsako kokį pandusą padaryt ar vonią pritaikyt.

Kai pagalvoju, velnias traukė man ten prasidėt. Reikėjo sutvarkyti tą vieną kambariuką. O kai pradėjo važiuoti jam stogas, palikti. Būtų mažiau kraujo. Dabar į tokį š... įlipom ir taškomės. Bet aš jaučiuosi tvirtai, nes mes padarėme darbus gerai. Kainos nėra iš piršto laužtos, neužkeltas nė vienas centas – rekomenduotinos. Gal kam atrodo, kad reikia už 20 kapeikų dirbti, nežinau“, – patikino „Konstruktus“ vadovas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Remontas neįgalaus kauniečio bute
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Remontas neįgalaus kauniečio bute

Laukti tenka dvejus metus

Kaip 15min paaiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė, miestas siekia sudaryti sąlygas kiekvienam negalios paliestam žmogui gyventi kuo savarankiškiau ir oriau. Šiuo metu eilėje dėl būsto pritaikymo kauniečiams tekdavo laukti apie dvejus metus.

„Tokie darbai yra sudėtingi ir dažnai „nepopuliarūs“ tarp rangovų, nes apima ir smulkius statybinius darbus, griežtai reglamentuojamus teisės aktų. Tai lemia, kad viešojo pirkimo konkursuose dalyvauja mažai potencialių dalyvių. Specializuotų langų, durų ir kitų priemonių gamyba trunka keletą mėnesių, todėl čia taip pat susidaro eilės.

Siekiant paspartinti procesus, miestas šiemet skyrė didesnį finansavimą, lėšų didinimas planuojamas ir kitiems metams. Tikimės, kad tai padės operatyviau atlikti darbus ir užtikrinti būsto pritaikymą prie negalios paliesto žmogaus poreikių tais pačiais metais, kai asmuo kreipėsi“, – vylėsi savivaldybės atstovė.

Tokie darbai yra sudėtingi ir dažnai „nepopuliarūs“ tarp rangovų.

Šiemet, anot jos, planuojama užbaigti 23 būstų pritaikymus pagal žmonių su negalia poreikius, kitąmet planuojama sutvarkyti dar apie pusšimtį gyvenamųjų vietų. Pirmieji darbais startuos jau sausį.

Kaip paaiškino J.Baltaduonytė, visose savivaldybėse gyvenamosios aplinkos pritaikymas neįgaliesiems vyksta tokiu pat principu.

Negalią turintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl būsto pritaikymo ir pasinaudoti valstybės bei savivaldybės parama. Ji priklauso gyventojams, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis techninės ar judėjimo pagalbos priemonių – bet kurio tipo neįgaliojo vežimėlio, vaikštynių, ramentų ar kitų priemonių – poreikis bei gyventojams, turintiems specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) pirmojo lygio poreikį dėl psichikos ar proto negalios.

Privalo pasirašyti sutartį

Savivaldybei gavus negalios paliesto gyventojo prašymą, pareiškėjas įrašomas į būsto pritaikymo eilę. Dėl paslaugos suteikimo visuomet galima kreiptis į savo gyvenamosios seniūnijos socialinio darbo organizatorių.

Šiuo metu, anot savivaldybės atstovės, būsto pritaikymui yra sudaromos dvi eilės: pirmojoje eilėje registruojami asmenys, kuriems reikalinga specialioji nuolatinė slauga, neįgalieji judantys bet kokio tipo vežimėliu ir žmonės, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės pagalbos pirmojo lygio poreikis dėl psichikos ar proto negalios.

Į antrąją būsto pritaikymo eilę patenka žmonės, kurie juda su vaikštynėmis, ramentais ir panašiomis priemonėmis.

Sudarant laukimo eiles dėl būsto pritaikymo, visos gautos paraiškos prioretizuojamos pagal negalios sunkumą.

Būsto pritaikymui yra sudaromos dvi eilės.

Pirmiausiai siekiama pasirūpinti neįgaliaisiais, kuriems reikalinga specializuota nuolatinė slauga ar dializės procedūros, taip pat besimokantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio ar studijų programas bei dirbantiems neįgaliesiems, išskyrus dirbančius pagal savanoriškos veiklos sutartis.

„Gyvenamosios aplinkos pritaikymo darbai, patekimų į patalpas sutvarkymas, keltuvų ar liftų pirkimas bei įrengimas, jei tai leidžiama pagal teisės aktus, gali būti organizuojami savarankiškai arba per savivaldybę.

Jeigu pareiškėjas būsto pritaikymo darbus nori organizuotis savarankiškai, taip pasirenkant, kas jam atliks rangos darbus, pirmiausiai jis turi informuoti savivaldybę apie savo apsisprendimą ir tokiu atveju su asmeniu pasirašoma sutartis dėl savarankiško būsto pritaikymo.

Svarbu, kad būsto pritaikymo darbai gali būti savarankiškai organizuojami tik tada, jei apie juos informuota savivaldybė ir sudaryta sutartis dėl būsto pritaikymo savarankiškai. Joje numatoma maksimali suma gyvenamosios vietos pritaikymui neįgaliojo poreikiams, kurios išlaidos dengiamos iš savivaldybės lėšų. Jeigu asmuo būstą pertvarkė neatlikęs šių veiksmų, preziumuojama, kad tai jis atliko įvertinęs visas su tuo susijusias rizikas“, – patikino J.Baltaduonytė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Remontas neįgalaus kauniečio bute
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Remontas neįgalaus kauniečio bute

Kitas būdas, anot jos, – savivaldybė organizuoja būsto pritaikymo darbus tiems asmenims, kurie nepasirašė sutarties dėl savarankiško būsto pritaikymo.

Šiuo atveju vykdomi viešieji pirkimai ir atrenkama įmonė, kuri organizuoja darbus būsto pritaikymui negalios paliestų gyventojų poreikiams.

„Minima (Lino – aut. past.) situacija yra žinoma, ji nagrinėta ir savivaldybės, ir valstybės institucijų, asmuo apie tai informuotas ir jam nurodytos visos teisinės galimybės ir priimtų sprendimų motyvai. Savivaldybės darbuotojai neturi pagrindo imperatyviai asmeniui, ketinančiam savarankiškai prisitaikyti būstą savo, kaip neįgaliojo poreikiams, nurodyti vieno ar kito rangovo ir to nedaro“, – komentarą šia tema užbaigė savivaldybės atstovė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs