„Visada naudinga išmokti sekti prieš pradedant vesti“ – pokalbį pradeda LMS vadovas. Pasak jo, aiškus žinojimas, ką veiksi po mokyklos, režimas, daugiau judėjimo, gamtos ir mažiau ekranų ar klaviatūrų yra vieni iš kariuomenėje laukiančių privalumų: „Faina“ galimybė – disciplina, gera „štanginė“, motyvuoti vyrai“.
Be galimybės sustiprėti psichologiškai ir fiziškai, LMS prezidentas įvardija ir kitus karo prievolės privalumus. Kviečiant tarnauti visus 18 metų turinčius ir mokyklą baigusius asmenis, bus išlaikytas lygiavertiškumas kiekvieno jauno asmens atžvilgiu – tuo tarpu šaukimą vykdant loterijos principu, tai užtikrinti sudėtinga.
Svarbu ugdyti pilietiškumą
Privalomosios karo prievolės pertvarką lydi ir kiti iššūkiai. Tai – jaunimo politiškumo ir pilietiškumo klausimai.
„Dalis jaunimo yra nusiteikusi patriotiškai, dalis – ne. Visuomenė nevienalytė. Tačiau, artėjant dienai X, manau, didesnė dalis iš naujo įvertintų tai, ką turi, ir šis požiūris keistųsi. Dabar matau ir struktūrinių pilietiškumo švietimo bėdų.
Artėjant dienai X, manau, didesnė dalis iš naujo įvertintų tai, ką turi, ir šis požiūris keistųsi.
Viena iš jų – kitų disciplinų dėstymas vietoje pilietiškumo ugdymo programos, metodinės medžiagos trūkumas, mokytojų ruošimo kokybė. Visa tai išlieka aktualiomis problemomis. Žemas jaunimo aktyvumas rinkimuose parodo, kad jie bendriesiems valstybės reikalams gali išlikti apatiški arba jaučiasi mažiau reikšminga visuomenės dalimi, negalinti pakeisti situacijos“, – išskiria J. Trumpa.Pašnekovas pabrėžia pilietiškumo ugdymo svarbą Lietuvos švietimo sistemoje.
-
Kariuomenės naujokų nuotykiai: lova per tris minutes, pritūpimai ir šliaužimas į kalną
-
Privalomąją karo tarnybą atliekančių jaunuolių mamos: nuo jaudulio iki pasididžiavimo
-
Istorijos mokytojas A. Jonušas: „Valstybė turi aiškiai pasakyti – atlikti karo tarnybą yra pilietinė pareiga kiekvienam jaunuoliui“
„Pradėkime pilietiškumo ugdymą nuo pirmos klasės. Juk visi tyrimai rodo, kad kuo ankstesniame amžiuje pradedame – tuo reikšmingesnių rezultatų pasiekiame. Leiskime, išklausykime, atsižvelkime, kai jaunimas reiškia nuomonę jiems svarbiais klausimais.
Jaunas žmogus pajunta savo paties padarytus pokyčius visuomenėje, tada jis patiki ja ir valstybe, jaučiasi bendrakūrėju, nori ją saugoti ir ginti. Priešingą variantą matome, kai jaunimas jaučiasi atstumtas ar pamirštas, o bendradarbiavimas yra dirbtinis – tada saugumo, gynybos svarba mažėja“, – problemos sprendimo būdą siūlo J. Trumpa.
Tikslinga bendrauti jaunimo kanaluose
Kartu moksleivių atstovas siūlo, ką daryti, kad privalomoji karo tarnyba sulauktų daugiau pozityvaus požiūrio.
„Reikėtų daugiau reklamos socialiniuose tinkluose – „TikTok“, „Instagram“ – ten, kur jaunimas renkasi. Yra tikrai smagių ir patrauklių pavyzdžių, ką kariuomenė jau yra iškomunikavusi, bet tai dar nepasiekė pakankamai mokinių, mano spėjimu, dėl per mažų investicijų. Parodykim, papasakokim daugiau“, – siūlo J. Trumpa.
Pasak jo, krašto apsauga besirūpinančios struktūros turi pradėti aktyviai komunikuoti jau dabar, nelaukiant 2026-tųjų: „Kalbėti, rodyti apie tai, ką giname ir nuo ko, bet viską atliekant patraukliais formatais. Tuo pačiu turime sustiprinti pilietiškumo ugdymą, keisti požiūrį į jį. Visuomenėje yra nemažai neapykantos apraiškų, ir daug jaunų žmonių yra susirūpinę, jog jų daugėja“.
Masinio vengimo nebus
Paklaustas apie savo asmeninį požiūrį į karo prievolės pokyčius moksleivių atstovas atvirauja, kad mielai atliktų tarnybą, jei tik leistų sveikata.
„Kvietimo tarnauti kariuomenėje nesulaukiau, todėl dvyliktoje klasėje nusprendžiau prisijungti prie Krašto apsaugos savanorių pajėgų. Kartu su klasiokais nuvykome iš Rokiškio į Panevėžį pasitikrinti sveikatos, tačiau vyriausias komisijos gydytojas po apžiūros man pasakė – yra kitų būdų tarnauti tėvynei. Dabar laukiu žinių dėl karo komendantūros“, – pačią pertvarką LMS prezidentas palaiko ir teigia, kad tai yra adekvati visuomenės reakcija į susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
J.Trumpa įsitikinęs, kad karo prievolės vengimas netaps masiniu reiškiniu.
Žiūrint iš kitos pusės, gali atrodyti, kad toks visuotinis šaukimas nebus įvertintas vien palankiai. Tačiau J. Trumpa įsitikinęs, kad karo prievolės vengimas netaps masiniu reiškiniu.
„Pats jausmas, kai žinai, kad visi, kartu su bendraklasiais, turėsite tarnauti tėvynei, daug reiškia. Jei visi vaikinai eis – kaip prieš draugus pasirodysi bėgdamas nuo pareigos? Manau, kad daug ką graužtų sąžinė“, – sako pašnekovas, pridurdamas, kad labai svarbu dabar bendrauti su tais, kam tarnyba gali pasirodyti atgrasi.
16–17 metų jaunuolius, kurie jau 2026 metais bus įtraukti į šauktinių sąrašus, J. Trumpa drąsina: „Palinkėčiau į tai žiūrėti kaip į nuotykį, kelionę. Gyvename skirtingais laikais, o šis laikotarpis, deja, to iš mūsų reikalauja. Mąstykime kritiškai ir įsitikinkime, kad dėl taikos padarėme viską – parodydami savo visuomenės atkaklumą“.
