Panašius žodžius kūrėjas išties rašė, tačiau jis kalbėjo ne apie ištisą rusų tautą, o apie kovose vykstančius žiaurumus.
„Rusiškame žiaurume jaučiamas velniškas rafinuotumas, kuriame yra kažkas subtilaus. Šį bruožą vargu, ar galima paaiškinti psichoze, sadizmu – žodžiais, kurie iš esmės nieko nepaaiškintų.
Alkoholizmo palikimas? Nemanau, kad Rusijos žmonės buvo tokie, kuriuos labiau nei kitas Europos tautas veiktų alkoholio garai (...).
Vėliau M.Gorkis, kalbėdamas apie Rusijos kaimo gyventojų žiaurumą, svarsto, kad jis gali būti susijęs su religiniu kankinių garbinimu, 1922 metais paplitusiu tarp kaimo gyventojų.
Jis pateikia kovinių susidūrimų žiaurumo pavyzdžius, tačiau nekalba apie juos kaip tautos charakterio bruožą, o nagrinėja atskirus atvejus.
Jis detaliai aprašo ir baisisi žiaurumo apraiškomis.
Norint suprasti šiuos rašytojo žodžius, reikėtų atidžiau pažvelgti į jo biografiją.
Palaikė stalinizmą
Maksimas Gorkis (tikroji pavardė Aleksejus Peškovas) gimė 1868 metais Žemutiniame Naugarde.
1873 metais, mirus tėvui, berniukas su motina apsigyveno despotiško ir linkusio į religinį fanatizmą senelio namuose.
Mirus motinai, vos devynerių metų jis pradėjo gyventi savarankiškai.
Dirbo garlaivyje, kepėju, gatvės pardavėju ir geležinkelininku.
1889 metais suimtas už ryšius su narodnikais.
1905 metais suimtas už dalyvavimą revoliucijos įvykiuose.
Nuo 1906 iki 1913 metų gyveno užsienyje.
Grįžęs į Rusiją, dirbo bolševikų laikraščiuose „Zvezda“ ir „Pravda“.
M.Gorkio visuomeninės politinės pažiūros kontroversiškos – bandė užstoti sovietų valdžios persekiojamus rašytojus, menininkus, bet pritarė kolektyvizacijai, lankydamas lagerius neprotestavo prieš stalininę prievartą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
