Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I sekretoriatas paskelbė, kad lietuvių kunigams „nuobaudos buvo skirtos visai ne dėl bažnytinių kriterijų, o dėl pagrįsto šių dvasininkų pasipriešinimo karui Ukrainoje“.
Šis sprendimas gali reikšti, kad Lietuvos stačiatikiai turės tikrą alternatyvą, jei bus įsteigta nauja religinė bendruomenė.
Parama karui
Rusijos stačiatikių bažnyčia yra viena Kremliaus režimo atramų.
Bažnyčios patriarchas Kirilas remia Rusijos invaziją į Ukrainą, o savo tėvynę ginančius ukrainiečius vadina „blogio jėgomis“, kovojančiomis prieš „Rusijos vienybę“.
Šie jo pareiškimai paskatino diskusijas apie Bažnyčios vadovybės atsakomybę už Rusijos vykdomus nusikaltimus ir tapo impulsu daliai Lietuvos stačiatikių kunigų inicijuoti atsiskyrimą nuo Maskvos.
Maskvos patriarchatui pavaldus Lietuvos ortodoksų bažnyčios metropolitas Inokentijus pernai pašalino iš kunigystės luomo Gintarą Sungailą, Vitalijų Mockų, Vitalį Dauparą, Georgijų Ananjevą ir Vladimirą Seliavko.
Lietuvos stačiatikių arkivyskupija juos apkaltino kanoniniais nusikaltimais, neva jie kurpė slaptą planą keisti bažnyčios pavaldumą.
Šie dvasininkai kritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą ir Rusijos ortodoksų bažnyčios paramą šiems veiksmams. Jie norėjo grįžti į kanoninį pavaldumą motininei Konstantinopolio bažnyčiai.
Kai kurie iš jų atskyrimą nuo bažnyčios vadino represijomis dėl karo kritikos ir sakė, kad buvo sulaukę raginimų išvis nekalbėti apie Rusijos agresiją.
Konstantinopolio patriarchas penktadienį priėmė juos į savo bažnyčią.
Seimo narys religijotyrininkas Andrius Navickas sako, kad tai Maskvos vienvaldystės pabaigos pradžia.
„Kunigai jau yra, bet iki parapijų dar toli, visa materialinė baze lieka Maskvos rankose. Didesnė transformacija bus tik po Ukrainos pergalės. Dabar turime svarbų žingsnį, ginant disidentus kunigus ir pradedant permainas, kurios nebus staigios“, –15min penktadienį sakė A.Navickas.
Kunigas G.Sungaila: tikėjomės, kad būsime atstatyti
Kunigas Gintaras Sungaila sako, kad šiuo sprendimu labai džiaugiasi, juolab, kad nebuvo aišku, kada bus peržiūrėta jų pateikta apeliacija.
„Skambina labai daug žmonių ir sveikina, telefonas netyla. Juokauju: kaip per gimtadienį. Labai džiugu, nes tiek mėnesių laukėme tyloje ir nežinioje. O dabar teisybė įgyvendinta“, – 15min sakė G.Sungaila.
Ar kunigas tikėjosi tokio sprendimo? „Atsakysiu nuoširdžiai. Mane labiausiai neramino tai, kad mes esame tik penki kunigai iš Lietuvos. Vien Ukrainoje yra keliolika tūkstančių kunigų.
Ar atkreips dėmesį patriarchas į kelis kunigus iš Lietuvos? Tai buvo didžiausias rūpestis.
Bet, žinoma, mes žinojome, kodėl mus išmetė ir kad išmetimas yra neteisingas. Tikėjomės, kad būsime atstatyti. Džiugu, kad mūsų kelių kunigų prašymai buvo išklausyti, apsvarstyti“, – kalbėjo kunigas.
Nėra termino, kada turi peržiūrėti apeliaciją
Kunigai nežinojo, per kiek laiko bus paskelbtas sprendimas, kadangi Konstantinopolio patriarchatas yra pasaulinė struktūra, tai tokie dalykai gali užtrukti metų metus: „Nėra termino, kada turi peržiūrėti apeliaciją, nes gauna jas iš viso pasaulio. Mūsų peržiūrėjo greitai, manau, ir visuomenės dėka, palaikymo. Mus palaikė net netikintys žmonės – taip Lietuvos visuomenė sureagavo ir tai mums padėjo.“
Pasak kunigo, Konstantinopolio patriarcho sprendimas jau įsigaliojo:„Nes jau yra paskelbtas pranešimas. Tai reiškia, kad mes pripažįstami kunigais. Ir taip pat dar pasakyta, kad mes priimami į Konstantinopolio patriarchatą. Nuo šiol esame pavaldūs ne Maskvos, o Konstantinopolio patriarchui.“
Mus palaikė net netikintys žmonės – taip Lietuvos visuomenė sureagavo ir tai mums padėjo.
Mėnesiai nežinios privertė kunigus imtis ir kitų veiklų. Kažkas, pasak G.Sungailos, vairavo Bolt‘ą, tuo tarpu jis pats mokėsi doktorantūroje ir daugiau laiko skyrė mokslams.
„Su tikinčiaisiais mes palaikydavome santykius. Susitikdavome neformaliai, pasimelsdavome, paskaitydavome Šventąjį Raštą, bet laikydamiesi bažnyčios sprendimų netarnavome, o tik bendravome“, – sakė kunigas.
Sveikina kunigus su „nepaprasta pergale“
Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas penktadienį pasveikino Lietuvos stačiatikių dvasininkus su „nepaprasta pergale“ prieš juos iš kunigų luomo pašalinusią Maskvos patriarchatus pavaldžią Lietuvos stačiatikių bažnyčią, Konstantinopolio patriarchatui patenkinus jų apeliaciją.
„(...) penki Lietuvos ortodoksų kunigai – Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas, – Maskvos patriarchato suspenduoti už protestavimą dėl patriarcho Kirilo ir visos Rusijos stačiatikių bažnyčios paramą žudikiškam, nusikalstamam karui prieš Ukrainą, Visuotinio patriarcho Baltramiejaus I sprendimu yra atstatomi į kunigų luomą“, – feisbuke rašė M.Adomėnas.
„Sveikinu brolius ortodoksų kunigus, laimėjusius šią nepaprastą pergalę savo nuolankaus ir nepalaužiamo tikėjimo tuo, kas teisinga, dėka“, – rašė jis.
Stačiatikybė Lietuvoje
Lietuvoje stačiatikybę išpažįsta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, yra dešimtys kunigų.
Lietuvos stačiatikių bažnyčia turi metropolijos titulą, priklauso Maskvos patriarchatui.
Bažnyčios vadovas Lietuvoje metropolitas Inokentijus pasmerkė Rusijos agresiją Ukrainoje, tačiau kai kurie dvasininkai ir politikai teigia, kad dabar atėjo metas atmesti ir pavaldumą Maskvai.
Pirmoji Lietuvos stačiatikių metropolija buvo įkurta XIV amžiuje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo laikais, ji priklausė Konstantinopolio patriarchato jurisdikcijai.
Tolesnė metropolijos ateitis priklausė nuo politinių įvykių – Maskva siekė, kad Lietuvos stačiatikiai priklausytų Maskvos metropolijai, o Lietuvos, vėliau – ir Abiejų Tautų Respublikos – valdovai siekė nepriklausomos stačiatikių metropolijos.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stačiatikiai Konstantinopolio patriarchatui priklausė iki XVII amžiau pabaigos, kol Kyjivo metropolija 1686 metais pripažinta Maskvos patriarcho jurisdikcijai.
XVIII amžiaus pabaigoje Lietuvą užėmus Rusijos imperijai, stačiatikybė tapo valstybine religija, bet pačių stačiatikių buvo nedaug. XX amžiaus pradžioje stačiatikiai sudarė apie 1 proc. Lietuvos gyventojų.
Nepriklausomybės metais tarpukariu Lietuvos stačiatikių vyskupija liko Maskvos patriarchijos dalimi, nors Lietuvos vyriausybės politikai ir ragino siekti autonomiškumo. 1923 metų surašymo duomenimis, stačiatikybę Lietuvoje išpažino 23 tūkst. šalies gyventojų, dauguma iš jų – rusai.
Prieš pat sovietams okupuojant šalį bažnyčios viduje buvo kilusi iniciatyva pereiti Konstantinopolio jurisdikcijon, tačiau procesus nutraukė valstybingumo praradimas.
Okupacijos metais sovietų valdžios skleidžiamas ateizmas lėmė ir stačiatikių parapijų sunykimą, buvo uždarytos kelios parapijos ir atimtos cerkvės, konfiskuotas visas Lietuvos stačiatikių bažnyčios nekilnojamasis turtas.
1990 metais Lietuvai atkūrus nepriklausomybę stačiatikiai buvo pripažinti Lietuvos tradicine religine bendruomene, jiems grąžintas nacionalizuotas turtas.
Paskutinio surašymo duomenimis, stačiatikių (ortodoksų) religinei bendruomenei save priskiria 3,75 proc. Lietuvos gyventojų.
Visame pasaulyje yra apie 260 mln. ortodoksų krikščionių, Rusijoje – maždaug 100 milijonų.
Rusijos stačiatikių bažnyčios santykis su pasaulietine valdžia pastaruosius šimtą metų buvo įvairus.
Po 1917 metų Rusijos revoliucijos sovietų vadovai ėmėsi represijų prieš Rusijos stačiatikių bažnyčią. Stalinas ją atgaivino po Hitlerio invazijos į Rusiją per Antrąjį pasaulinį karą, kad sutelktų visuomenę.
Tokią pačią idėją ėmė gaivinti ir Vladimiras Putinas. Kai Rusijos padėtis pasaulyje ir rusų tapatybė ėmė silpnėti, Kremlius vėl pasitelkė Bažnyčią, kad padėtų sutelkti Rusijos žmones savo kontrolei.
Vienos Rusijos stačiatikių bažnyčios idėją Kremliaus režimas išnaudoja siekdami pavergti nepriklausomas tautas, tokias kaip ukrainiečiai.
Ukrainoje stačiatikiais save laiko 30 milijonų žmonių, veikia kelios skirtingos stačiatikių Bažnyčios, tarp jų ir autokefalinė arba nepriklausoma Ukrainos stačiatikių bažnyčia.
