Trečiadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje, kurią organizavo parlamentarai Kęstutis Daukšys ir Algirdas Patackas, viešėjo Gabrieliaus B. advokatė Sandra Latotinaitė, Vakarų Lietuvos tėvų forumo vadovė Kristina Paulikė, ir du Norvegijos teisininkai – žmogaus teisių aktyvistas Marius Reikeras ir Norvegijos nevyriausybinės organizacijos „Nukentėjusiųjų nuo Vaiko gerovės sistemos“ vadovas Raymondas Skorstadas.
R.Skorstadas teigė, kad jo paties du vaikai buvo paimti iš šeimos ir jam teko juos savavališkai atimti iš globėjų. Todėl vyras tvirtino, kad jam visiškai suprantami pastaruoju metu padažnėję vaikų Norvegijoje netekusių lietuvių sprendimai atžalas grobti.
„Aš pats irgi taip padariau“, – prisipažino R. Skorstadas.
Mano nuomone, Norvegija tai kaip senoji Rusija, – sakė R.Skorstadas.
Jis tvirtino, kad lietuviai toli gražu ne pirmieji ėmęsi savo vaikus iš globėjų atsiiminėti savavališkai, todėl vargu ar bendras „Barnevernet“ ir Norvegijos pareigūnų požiūris į lietuvius po šių istorijų pasikeis. Tačiau svarbiausia, anot R.Skorstado, suvokti, kad „pagrobimui“ nepavykus, vaikų, ko gero, tėvai nebepamatys niekada.
„Tačiau tai nėra neįmanoma. Yra daug atvejų, kai tėvai pagrobia savo vaikus ir viskas baigiasi gerai“, – pažymėjo jis.
R.Skorstadas teigė, kad jam pačiam susidūrus su „Barnevernet“ taip pat teko savo vaikus trumpam išsivežti į užsienį. „Dabar grįžome į Norvegiją, nes byla buvo nutraukta, tačiau du mano vaikai septynis mėnesius praleido pas laikinus globėjus“, – teigė norvegas.
Padės tik tarptautinis spaudimas
Pasak Nukentėjusiųjų nuo Vaiko gerovės sistemos asociacijos įkūrėjo, pradžioje ir jam atrodė, kad viską galima pasiekti teisinėmis priemonėmis, tačiau netrukus teko nusivilti. Norvegas tvirtino pajutęs, kad jo nuomonės gimtojoje šalyje niekas negirdi.
„Net politikai pradėjo su manimi kalbėtis tik tada, kai įkūriau asociaciją“, – aiškino jis.
-
Lietuvio berniuko „pagrobimu“ nepatenkinti emigrantai protestavo prie Norvegijos parlamento
-
Pagrobtų vaikų dramos: Norvegija Gabrieliaus neatiduos, o Liją palieka Lietuvai
-
Robertas Povilaitis: labai laimingų vaikų Lietuvoje mažiau negu daugumoje ES valstybių
-
Gabrieliaus perdavimas Norvegijai apskųstas Norvegijos teismui
Todėl R.Skorstadas tvirtino, kad ir patiems norvegams labai naudingas Europoje kilęs pasipiktinimas „Barnevernet“ veikla.
„Jūs tai mokate geriau. Aš nejuokauju. Užsieniečiams kur kas geriau pavyksta organizuotis. Gal dėl to, kad jie labiau atitolę nuo norvegiškos sistemos, gal labiau demokratiški. Mano nuomone, Norvegija tai kaip senoji Rusija. Mums tikrai patinka, kai jūs mokate kovoti už savo teises“, – klausiamas, kodėl prieš savo tarnybas nekovoja patys, o atvažiuoja to prašyti Lietuvos Seimo, sakė R.Skorstadas.
Jam pritarė ir norvegas teisininkas Marius Reikeras. Pasak jo, tik į lietuvių organizuotą protesto akciją atėjo beveik tūkstantis žmonių. Tuo tarpu, kai tokias akcijas rengė patys norvegai, susirinkdavo vos kelios dešimtys dalyvių.
„Dauguma norvegų mano, kad Norvegijos vaikų teisių apsaugos sistema pakankamai gera. Apie 80 proc. visuomenės taip mano. Jie gal net pasakytų, kad iš šeimų turėtų būti paimama dar daugiau vaikų. Todėl, jei Norvegija nepatirs spaudimo iš tarptautinės žiniasklaidos, ar užsienio politikų, tol niekas šalies viduje nepamatys, kiek yra problemų“, – sakė M.Reikeras.
