Taip nutiko su keliais Anglijoje išgarsėjusiais lietuviais vištgaudžiais, kurie pirmieji Didžiojoje Britanijoje pradėjo bylą prieš vergais juos laikiusios bendrovės savininkus. „Dalis iš jų vėl dirba toje pačioje įmonėje“, – ketvirtadienį 15min.lt sakė Didžiosios Britanijos žemės ūkio įmones prižiūrinčios „Gangmasters Licensing Authority“ (GLA) atstovas Darrylas Dixonas.
Jis pripažino, kad tokios aplinkybės gali smarkiai apsunkinti bylos nagrinėjimą, nes išnaudotojai visuomet turės nepamainomą kozirį. „Jie sakys, kad turbūt nėra tokie blogi, jei pas juos išnaudotieji vėl sugrįžta“, – teigė GLA darbuotojas.
Dažniausiai išnaudotojai būna vieninteliai užsienyje turimi aukų pažįstami. Todėl likę be pinigų jie vėl ir vėl grįžta ten pat.
„Ten pat ir su tais pačiais“ išvyko ir du lietuviai vyrai, ketvirtadienį Vilniuje vykusioje diskusijoje apie prekybą žmonėmis ir darbuotojų išnaudojimą turėję kalbėti apie tai, kaip patys tapo aukomis.
Specialistų toks elgesys nebestebina. Jie tikina, kad prekybos žmonėmis aukos labai greitai pripranta prie gyvuliškų sąlygų, pajunta stokholmišką meilę savo išnaudotojams, o ir supranta, kad realią pagalbą gauti gali būti neįtikėtinai sunku.
„Tai Stokholmo sindromas. Be to, dažniausiai išnaudotojai būna vieninteliai užsienyje turimi aukų pažįstami. Todėl likę be pinigų jie vėl ir vėl grįžta ten pat“, – apibendrino D.Dixonas.
Senas blogas žemės ūkis
Europos Sąjungoje atliktų tyrimų duomenimis emigravę lietuviai dažniausiai išnaudojami žemės ūkyje, miškininkystėje, statybose ir gamyklose.
Iki šiol fiksuoti lietuvių išnaudojimo atvejai Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Čekijoje.
Štai Didžiojoje Britanijoje, kaip teigia Didžiosios Britanijos GLA darbuotojas D.Dixonas, imigrantai žemės ūkio įmonėse labai dažnai priverčiami dirbti pasibaisėtinomis sąlygomis. Ir tik labai maža tokių kurie, kaip vištų gaudytoju dirbęs Laurynas Kelpša, išdrįsta apie patiriamą išnaudojimą prabilti viešai. Tuo labiau tokių, kurie padeda teisėsaugai nubausti išnaudotojus.
Iki šiol fiksuoti lietuvių išnaudojimo atvejai Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Suomijoje ir Čekijoje.
Tačiau GLA vis dažniau pavyksta savo jėgomis nustatyti atvejus, kai užsieniečiai darbininkai po dešimtį įkurdinami nameliuose ant ratų, be šildymo, be vandens ir be tualeto. Kaip jie ujami nuo paryčių iki išnaktų už niekingus pinigus.
Vien per praėjusią savaitę ši žemės ūkio sektorių prižiūrinti vyriausybinė institucija gavo 42 pranešimus apie galimus darbo teisės pažeidimus. Vienas iš skambinusių buvo lietuvis.
Pasak D.Dixono, lietuviai dažnai tampa vergvaldžių aukomis Didžiosios Britanijos ūkiuose. Jis neslepia, kad neretai, kaip ir vištgaudžių byloje, lietuvius išnaudoja ne britai. Jis mini ir vištgaudžių bylą, kur pagrindiniu smuiku griežė Edikas Mankevičius, ir visai neseną atvejį, kai buvo sučiuptas porų ūkyje 66 tautiečius ir 9 lietuvius vergais pavertęs latvis.
Išvis pernai, Didžiosios Britanijos Nacionalinės kriminalinių tyrimų agentūros duomenis, šioje šalyje įvairių formų išnaudojimą galimai patyrė 69 lietuviai, iš jų 5 vaikai.
Naujos prekybos formos
Prieš dešimtmetį Dubline įkūrus Airijos migrantų teisių centrą pirmiausia jį užplūdo lietuvių skundai dėl darbo grybų auginimo fermose. Žmonės skundėsi dirbantys paromis, liejo neviltį dėl kenksmingų darbo sąlygų – dėl grybus auginant naudojamų chemikalų jiems slinko plaukai, krito dantys.
Tačiau pastaruoju metu skundų pobūdis Airijoje smarkiai pasikeitė. Dažniau nei vergaujantys grybų ūkiuose vyrai skundžiasi priversti prekiauti narkotikais, o moterys virtusios ne auklėmis, o tarnaitėmis.
Nuo pernai liepos iki dabar Airijos migrantų teisių centras jau ėmėsi gelbėti 42 lietuvius, patekusius į šiuolaikinę vergiją.
Nuo pernai liepos iki dabar Airijos migrantų teisių centras jau ėmėsi gelbėti 42 lietuvius, patekusius į šiuolaikinę vergiją.
Per pastaruosius metus vien Limerike už prekybą narkotikais nuteisti šeši Lietuvos piliečiai. Visi jie tapo prekybos žmonėmis aukomis, mat buvo prievarta atvežti į Airiją ir priversti gatvėse prekiauti narkotikais.
Septynerius metus Airijos migrantų teisių centre teisininke dirbanti Virginija Petrauskaitė sako, kad į narkotikų prekeivių gaujas dažniausiai įtraukiami socialiai pažeidžiami, 18–24 metų vyrai iš Lietuvos.
Ji neabejoja, kad aukas gaujų lyderiai pasirenka neatsitiktinai. Dar Lietuvoje jiems prisekama pasakų apie svajonių darbą Airijoje, tačiau vos atvykę jaunuoliai supranta, kad bus verčiami prekiauti narkotikais.
„Visi jie labai įbauginti. Net po to, kai būna pagaunami policijos ir teisiami, mums jie bijo pasakyti, kas juos atvežė ir privertė prekiauti narkotikais. Jiems grasinama mirtimi“, – 15min.lt sakė V.Petrauskaitė.
Pasak jos, anksčiau narkotikų prekybos gaujoms Airijoje daugiausia vadovaudavo kinai ir vietnamiečiai, tačiau dabar viskas keičiasi ir šią nelegalią veiklą perima lietuvių nusikaltėliai. Policija šioms gaujoms pastaruoju metu ėmė skirti ypatingą dėmesį ir jau sulaukiama rezultatų.
Darbas už maistą
Tačiau ne visi Airijos policininkai imasi kovoti su darbuotojų išnaudojimu. V.Petrauskaitė yra tyrusi bylą, kurioje aukštas pareigas užimantis Airijos policijos pareigūnas savo namuose auklę pavertė verge.
Moteris buvo atvežta iš Lietuvos ir prižiūrėjo vaikus nuo ryto iki vakaro be jokio užmokesčio, tik už maistą ir nakvynę.
„Mes turėjome atvejų, kai gerai žinoma žurnalistė namuose išnaudojo bulgarę auklę, o savaitgalį gavau duomenis apie bylą, kurioje patyrusi mokytoja lenkė dirbo airių policininko šeimoje ir už darbą negavo nė cento. Ji turi bilietą atgal į Lenkiją ir negali sulaukti kelionės namo. Su ja buvo elgiamasi pasibaisėtinai. Ji buvo žeminama, tėvų kaltinama už blogą vaikų elgesį, o vaikų vadinama kale“, – pasakojo V.Petrauskaitė.
Panašioje situacijoje buvo atsidūrusi ir lietuvė. Latvių šeimoje moteris pusmetį dirbo tik už maistą ir pastogę.
„Ji buvo beveik pensinio amžiaus. Ji buvo atvežta iš Lietuvos ir prižiūrėjo vaikus nuo ryto iki vakaro be jokio užmokesčio, tik už maistą ir nakvynę. Ji buvo labai išsigandusi, bijojo ką nors keisti. Ji buvo informuota, kaip elgtis, ką daryti, jai siūlėme pagalbą, tačiau ji pernelyg bijojo likti be pastogės, be maisto. Ji nebuvo legaliai įdarbinta ir neturėjo jokių socialinių garantijų, draudimo“, – teigė pašnekovė.
Pasak V.Petrauskaitės, visi auklių išnaudojai bando prisidengti „au-pair“ sistema, tačiau iš tikrųjų tiesiog paverčia aukles vergėmis.
„Nieko bendra išnaudojimas su „au-pair“ neturi. Pagal šią programą atvykę žmonės turėtų dalyvauti kultūriniuose mainuose, dirbti daugiausia po 20 valandų, tačiau tampa paprasčiausiais tarnais“, – sako Airijos migrantų teisių centro teisininkė.
Lietuvai mažai rūpi
Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje prekybos žmonėmis aukoms stengiamasi suteikti visą įmanomą pagalbą. Jiems suteikiamas laikinas būstas, padedama susirasti normalų darbą, teikiamos psichologinės konsultacijos arba padedama sugrįžti į kilmės šalį.
Tik Lietuvoje aukoms teks suktis pačioms, įspėja Lietuvos Vyrų krizių centro teisininkas Linas Liutkevičius.
Pasak jo, 2009 m. pradėjęs kurti centrą, kuriame galėtų glaustis išnaudoti vyrai, jis net buvo išjuoktas, nes tuomet Lietuvoje manyta, kad prekyba žmonėmis – tai tik vertimas užsiimti prostitucija.
Iki 2012 m. Lietuvoje vyravo įsitikinimas, kad prekyba žmonėmis – tai tik vertimas užsiimti prostitucija.
Tačiau pats gyvenęs Prancūzijoje dar 1999 m. L.Liutkevičius matė, kaip ten išnaudojami lietuviai. Todėl grįžęs į Lietuvą ėmėsi padėti įkurti Vyrų krizių centrą. Pernai centras bandė padėti 30 vyrų, šiuo metu bendrauja su 21.
„Nė vienas ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nors bendradarbiavome su policija ir su prokuratūra. Gal jie ir dirba operatyviai, tačiau žmonės galiausiai atsisako bendradarbiauti. Jie grįžta į tą patį kelią. Savaitę, dvi, gal mėnesį pabūna ir vėl grįžta“, – apgailestavo Vyrų krizių centro teisininkas.
Štai ir prieš savaitę L.Liutkevičius susidūrė su tokia situacija, kai savo lėšomis vyko į Prancūziją gelbėti dviejų nelaimėn patekusių vaikinų.
„Iš Lilio man paskambino du vaikinukai, kurie buvo vežami į Angliją. Jie abu iš vaikų namų. Vilniuje dirbo statybose, mažai uždirbdavo ir jiems pažįstami vaikinai pasiūlė darbą Anglijoje. Už paslaugą jie turėjo vežti cigarečių. Žinoma, ne vieną bloką. Pasienyje jie buvo pagauti, cigaretės atimtos, o patys palikti Prancūzijoje. Kelis mėnesius jie gyveno Lilyje. Jie gyveno gatvėje ir pradėjo vartoti narkotikus. Nuvažiavau pas juos. Jie sakė žinantys savo išnaudotojus, bet paklausė, ką aš jiems siūlau. Ką aš galėjau pasiūlyti? Pargabenimą ir konsultacijas. Viskas“, – pasakojo L.Liutkevičius.
Vyrų krizių centras šių jaunuolių neturėtų net kur apgyvendinti, nei turėtų galimybių išgydyti nuo narkomanijos, nes ši paslauga Lietuvoje nedraustiems mokama.
„Iš kur mes gausime pinigų gydymui, kai ketvirtį metų turime išgyventi iš 996 eurų. Su psichologo, socialinio darbuotojo ir teisininko atlyginimu, kurie kiekvienas gauna po 40 eurų per mėnesį, tiems, kam dabar padedame, lieka po 40 eurų per mėnesį“, – sakė jis.
Kada sunerimti?
Suomijoje įsteigto Europos nusikaltimų kontrolės ir prevencijos instituto prie Jungtinių Tautų specialistė Natalia Ollus tikina, kas Europos Sąjungos šalys turėtų vienyti jėgas kovoje su žmonių išnaudojimu ir prekyba žmonėmis.
Turėtų būti ne tik suvienytos pareigūnų pajėgos, bet ir kiek įmanoma suderinti įstatymai. Tačiau niekas nepadės, jei aukos taip ir liks tylėti.
Todėl N.Ollus ragina sunerimti ir ieškoti pagalbos visus žmones, kurių darbo valandos neskaičiuojamos, kurie priversti gyventi vergiškomis sąlygomis, negauna atlygio, gauna tik dalį jo, arba neoficialiai turi atiduoti dalį uždarbio atgal darbdaviui.
Ieškantiems darbo užsienyje patariama aklai netikėti dažniausiai internetu platinamais labai gerai apmokamo darbo skelbimais ar draugų vilionėmis apie labai gerą uždarbį emigracijoje. Ypatingą dėmesį reiktų atkreipti, jei įdarbinimo gantais apsimetantys žmonės ims aiškinti jums apie tai, kad kurį laiką turėsite atidirbti už suteiktas paslaugas ar gyvenimo aprašymo vertimą į užsienio kalbą.
***
Ketvirtadienį Vilniuje vykusi ekspertų diskusija yra "Europos Komisijos finansuojamo „Diversity Develompent Group" projekto „ES pilietybės kaip „darbo pilietybės“ testavimas: nuo darbo teisių pažeidimo atvejų iki sustiprinto darbo teisių režimo“ dalis.
KITĄ SAVAITĘ 15MIN.LT SKAITYKITE ŽURNALISTĖS SIGUTĖS LIMONTAITĖS REPORTAŽŲ CIKLĄ „PO VIENU STOGU SU VERGAIS“