Prieinamumo direktyvos reikalavimai aktualūs daugeliui verslų, tačiau kai kurios bendrovės laikosi skirtingo požiūrio: vienos pokyčiams ruošiasi jau dabar, kitos atidėlioja reikiamus žingsnius ir yra linkusios laukti paskutinės minutės.
Prieinamumo direktyvoje skelbiama, kad šios direktyvos tikslas yra prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo suderinant valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su tam tikrų gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimais.
Tačiau kai kurios bendrovės laikosi skirtingo požiūrio.
Viena iš svarbiausių siekiamybių yra panaikinti dėl skirtingų prieinamumo reikalavimų valstybėse narėse kylančias kliūtis laisvam tam tikrų prieinamų gaminių ir paslaugų judėjimui. Tai padidintų prieinamų gaminių ir paslaugų kiekį vidaus rinkoje ir pagerintų atitinkamos informacijos prieinamumą.
Tačiau labiausiai Prieinamumo direktyvos naudą pajaus milijonai Europos Sąjungos piliečių su negalia – jie įgis vienodas su kitais piliečiais galimybes naudotis įvairiais gaminiais ir paslaugomis. Prieinamumo direktyva turės įtakos daugeliui skaitmeninių paslaugų: nuo bankininkystės, skaitmeninių mokėjimo ar registracijos terminalų iki audiovizualinių paslaugų.
Nauda verslui – akivaizdi
Europos Komisija, priimdama Prieinamumo direktyvą, pabrėžė: prieinamumo užtikrinimas yra teisinė ir etinė būtinybė. Skaitmeniniais produktais ir paslaugomis turi lengvai naudotis visi, o tai – įpareigojimas tiems, kurie kuria šiuos produktus ir paslaugas.
Direktyvos autoriai teigia, kad šios ilgai lauktos taisyklės lems didelius pokyčius ne tik milijonams žmonių, turinčių negalią, bet ir daugybei kitų, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms. Ir jiems taps lengviau naudotis savitarnos terminalais bei kasdieniais įrenginiais: kompiuteriais, telefonais ar elektroninėmis knygomis. Itin svarbu, kad verslas ES Prieinamumo direktyvos nepriimtų kaip primestų prievolių „iš viršaus“.
Prieinamumo užtikrinimas yra teisinė ir etinė būtinybė.
Privalumai verslui, atvirai priimančiam Prieinamumo akto nuostatas, – naujos galimybės, platesnis vartotojų ratas, puiki reputacija socialinės atsakomybės atžvilgiu, rinkos plėtra, inovacijų skatinimas ir talentų įtraukimas į produktų, prieinamų visiems, kūrimą.
Šiuo metu asmenys su negalia sudaro nuo 8 proc. iki 20 proc. populiacijos. Tai per didelė visuomenės grupė, kad ją galima būtų ignoruoti. Prieinamumas verslo savininkui suteikia daug privalumų, kurie gali padėti plečiant verslą.
Prieinamumas gali padidinti arba sumažinti jūsų svetainės pasiekiamumą ir e-prekybos svetainė gali sukurti arba sugadinti verslo prekės ženklo įvaizdį, suvilioti arba atgrasyti vartotojus su negalia ir senstančią visuomenę, o kartu ir jų artimuosius. T
inkamai suprogramavus ir atitinkamai parinkus viešinimo strategiją, į savo e-prekybos svetainę bus galima pritraukti ne tik žmones su negalia, bet ir jų šeimas ir draugus, kurie greičiausiai taip pat naudosis būtent ta e-prekybos svetaine, kuri yra pritaikyta jo artimajam. Taigi, prieinamas verslas neišvengiamai pritraukia didesnį ratą klientų.
Vieni laukia, kiti veikia
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR SADM Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbine dalijasi savo mintimis apie Prieinamumo direktyvos įgyvendinimo eigą: „Akivaizdu, jog Prieinamumo direktyva, dar net neįsigaliojusi, jau dabar daro pokytį ir skatina verslus rūpintis prieinamumu.
Mes jau net matome daug teigiamų rezultatų: TELIA, BITĖ, Lietuvos draudimas, Swedbank jau kreipiasi pas mus, į Konsultacijų centrą, norėdami žinoti, kaip užtikrinti prieinamumą asmenims su negalia. Mes jau net galime matyti rezultatus, nors įsigaliojimas – 2025-ųjų birželį ir, tikiuosi, kiti seks tuo keliu.
Nors, matome, tam tikrą tendenciją – kreipiasi tarptautinės kompanijos, o nemažai vietinių – lietuviško kapitalo įmonių nusiteikusios laukti direktyvos įsigaliojimo. Labai džiaugiuosi, kad į mus kreipiasi ne tik verslo įmonės, bet ir valstybinės institucijos, kurios yra įdiegusios paslaugų valdymą per elektronines sistemas. Žmonės domisi, o tai – svarbiausia. Su laiku ateis ir pokytis.“
Visgi mes jau turėsime įrankį, kuriuo remiantis galėsime reikalauti prieinamumo.
Kita vertus, L. Gulbinė yra realistė – 2025 m. birželis nebus ta data, kai viskas stebuklingai pasikeis. „Be abejo bus įmonių, kurios nespės, nenorės ar negalės laiku pasikeisti. Visgi mes jau turėsime įrankį, kuriuo remiantis galėsime reikalauti prieinamumo“, – pabrėžia skyriaus vedėja.
Nuo ko pradėti?
Sandra Buklienė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR SADM Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus patarėja, koordinuojanti Konsultacijų cento veiklą, pataria: „Nereikia į prieinamumą žiūrėti kaip į baubą. Kartais užtenka tik kelių patobulinimų, kad gaminiai ir paslaugos taptų prieinami visiems. Pirmiausia – pasitelkite prieinamumo ekspertus (galima kreiptis ir į mus – kc@anta.lt) ir įvertinkite savo jau įdiegtus sprendimus. Jie gali įvardyti prieinamumo spragas bei pateikti praktinių patarimų, kaip jas ištaisyti.“
Darbdaviams patariama savo darbuotojams paaiškinti, kodėl prieinamumas yra svarbu ir kokių veiksmų bus imtasi įmonėje – tai ne tik leidžia sklandžiau įgyvendinti su prieinamumu susijusius projektus, bet ir užtikrina didesnį darbuotojų lojalumą bei stiprina įmonių reputaciją socialinės atsakomybės srityje.
Gavusios prieinamumo ekspertų išvadas ir pasiūlymus, įmonės turėtų imtis veiksmų pagal išvadas ir įgyvendinti reikiamus pakeitimus. Juos įgyvendinant, pravartu taip pat konsultuotis su prieinamumo ekspertais arba pačiais asmenimis su negalia, kurie taip pat gali suteikti vertingų patarimų.
Prieinamumo direktyva įpareigoja gamintojus ir paslaugų teikėjus užtikrinti prieinamumą žmonėms su negalia ir vyresnio amžiaus asmenims gaminant šiuos gaminius ir teikiant šias paslaugas:
- • Kompiuteriai ir operacinės sistemos;
- • Bankomatai, bilietų pardavimo ir registracijos automatai;
- • Išmanieji telefonai;
- • Televizijos įranga;
- • Telefonijos paslaugos ir susijusi įranga;
- • Prieiga prie garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų, pvz., televizijos transliacijų;
- • Paslaugos, susijusios su keleivių vežimu oro, autobusų, geležinkelių ir vandens transportu;
- • Bankininkystės paslaugos;
- • Elektroninės knygos;
- • Elektroninė prekyba;
- • Pagalbos numeris 112.
