Europos parlamento inicijuotuose ir „15min Akademija“ įgyvendintuose mokymuose jauniesiems žurnalistams dalyvavę EP nariai Rasa Juknevičienė, Juozas Olekas, Bronis Ropė, Petras Auštrevičius pasidalino savo įžvalgomis apie žiniasklaidos situaciją Europos Sąjungoje ir Lietuvoje bei kodėl svarbu tinkamai nušviesti Europos Parlamente priimamus sprendimus.
Standartai – tie patys, tačiau bėdų kitur – daugiau
Pasak Rasos Juknevičienės, Lietuvos žiniasklaida dirba pagal tokius pačius standartus kaip ir viso laisvo pasaulio žiniasklaida, tad bėdos ir rūpesčiai yra tokie patys. Tačiau visgi kai kuriose šalyse tų bėdų yra daug daugiau. Ji atkreipia dėmesį į paskutinius įvykius, kai garsus Vokietijos žurnalistas Hubert Seipel yra įtariamas paėmęs didžiulius pinigus už tai, kad labai gražiai nušvietė Putiną pagal Kremliaus naratyvus.
„Žiniasklaida tebevaidina labai svarbų vaidmenį, tačiau daug kas pasikeitė, kai atsirado socialiniai tinklai. Kiekvienas dabar gali labai lengvai tapti informacijos skleidėju, nuomonės formuotoju ir nuomonė nebėra formuojama tik per žiniasklaidą. Žiniasklaida turi prisitaikyti ir prisitaiko prie šių naujų sąlygų“, – mano politikė.
Petro Auštrevičiaus manymu, žiniasklaidos priemonės visur susiduria su tomis pačiomis problemomis: „Manau, kad tendencijos yra labai labai panašios – ir finansinės bėdos, ir duobės, ir informacijos patikimumas, tiriamoji žurnalistika. Tačiau žiniasklaidos kokybė yra ugdoma, ji iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta savaime. Tad mums visiems reikia dirbti kartu ir štai mokymai ir visi kiti dalykai, informavimas, patarimai, kur kreipti daugiau dėmesio, yra visada svarbu“.
Parlamentaras Juozas Olekas, pasidžiaugęs galimybe pateikti įvairias nuomones, skirtumų tarp Lietuvos ir kitų ES šalių žiniasklaidos visgi randa. Jo nuomone, ES žurnalistika nepretenduoja į absoliučią tiesą, nebijo parodyti, kad rašantis yra tam tikros gyvenimo ar politikos krypties atstovas. „Ir jie to nesigėdija pasakyti, tada žmonės gali objektyviau pateikiamą informaciją vertinti“, – mano politikas.
Anot Bronio Ropės, šiandien žiniasklaidos padėtis Europos Sąjungoje yra pakankamai gera. Tiesa, to negalima pasakyti apie kai kurias šalis, kur politinės partijos dėjo visas pastangas suvaržant nepriklausomos žiniasklaidos teises, taip pat perimant įtaką nacionaliniams transliuotojams.
Pasigenda nuoseklumo ir platesnio EP veiklos nušvietimo
Kalbant apie EP darbo nušvietimą Lietuvos žiniasklaidoje, parlamentarai negailėjo kritikos – pasak Rasos Juknevičienės, Lietuva tebėra dėmesio Europos Parlamentui užuomazgose. „Europos Parlamentas žurnalistams dažnai – tarsi nežinoma žemė. O jei nežinoma žemė žiniasklaidai – tai Lietuvos žmonėms nežinoma žemė tuo labiau“, – teigė politikė.
Europos Parlamentas žurnalistams dažnai – tarsi nežinoma žemė. O jei nežinoma žemė žiniasklaidai – tai Lietuvos žmonėms nežinoma žemė tuo labiau.
Europarlamentarės teigimu, Lietuvos žiniasklaidos priemonės ilgą laiką neturėjo savo atstovų ES institucijose, nekalbant apie Europos Parlamentą. Dabar situacija šiek tiek pasikeitė – savo akredituotus žurnalistus turi nacionalinis transliuotojas, kartais atvyksta žurnalistai iš kitų kanalų, bet labai minimaliai. Tačiau palyginus su kitų šalių žiniasklaidos dėmesiu Europos Parlamentui, tai yra nepalyginami dalykai.
„Net Sakartvelo žiniasklaidos priemonės – tiek valstybinės, tiek opozicinės – turi savo akredituotų žurnalistų, kurie nuolat bando kalbinti jiems rūpimais klausimais, susijusiais su ES ar jiems svarbiais įvykiais – negali net koridoriumi praeiti. Šiek tiek daugiau dėmesio skiriama Europos Vadovų Tarybai, kai nuvyksta ministrai ar prezidentas. Tenka pastebėti, kad žurnalistai net nelabai skiria institucijas, nes kalbina mus Europos Parlamente, nors mes nesusiję su EVT. Tad labai dar trūksta supratimo ir žinių“, – dėstė R.Juknevičienė.
ES veikia mūsų gyvenimus vis daugiau.
Politikei antrino ir Petras Auštrevičius, pripažindamas, kad labai trūksta nuoseklaus informacijos pateikimo pagrindiniais klausimais, kurie gali pakeisti mūsų socialinę ar ekonominę padėtį, daryti įtaką verslui ir panašiai.
„Pilnesnis ir nuoseklesnis informacijos pateikimas, manau, būtų į naudą visiems. Ir labai skatinčiau netgi specializaciją šioje srityje, kad Lietuvos žurnalistai turėtų daugiau kontaktų, pažinotų kolegas ir iš kitų valstybių, stebėtų, kaip jie nušviečia europinius klausimus, galėtų palyginti, pasiderinti tą informaciją, kurią teikia. Tiesą sakant, ją ne visada lengva pateikti skaitomai ir suprantamai. Tad manau, kad šioje vietoje tikrai galima daryti ir geriau, nes ES veikia mūsų gyvenimus vis daugiau. Čia yra neišvengiama“, – mano P.Auštrevičius.
Europarlamentaras pabrėžia, kad Europos Sąjungos reikalai nėra užsienio naujiena, tai yra mūsų vidinės politikos dalis, daranti įtaką žemės ūkiui, transportui, vartotojų teisėms. Tad norėtųsi matyti būtent taip pateikiamą informaciją, o ne kad „kažkokie pusdieviai Briuselyje ar kažkur nusprendė“.
Visgi politikas pastebi ir džiuginančius dalykus – tai atsirandančius ir įtraukesnius informacijos apie EP darbą pateikimo būdus per forumus, konkursus. „Man pačiam tenka tenka dalyvauti susitikimuose su moksleiviais, jaunimu ir trečiojo amžiaus universitetu. Manau, kad iš to ir atsiranda tas pasitikėjimas ES, juk žmonės neatiduotų savo balso ir nevertintų palankiai, jei tai nebūtų daroma. Tad šiuos pasiekimus reikia išlaikyti, tai darbas mūsų pačių naudai“, – įsitikinęs P.Auštrevičius.
Jauniesiems žurnalistams linki išeiti iš lietuviško burbulo ir specializuotis
Dalindamiesi savo veiklos EP tikslais ir iššūkiais, parlamentarai drąsino jaunuosius žurnalistus būti aktyvesniais ir skirti daugiau dėmesio europiniams reikalams, nes tai – mūsų visų reikalai.
„Jauniesiems žurnalistams noriu palinkėti išeiti iš lietuviško burbulo, nes Europos Sąjunga nebėra „jie – ten“. Europos Sąjunga esame mes. Tad ir žiniasklaida galėtų drąsiau dalyvauti europiniame kontekste ir savo gildijos gyvenime, nes tie rūpesčiai ir reikalai yra labai panašūs“, – sakė Rasa Juknevičienė.
Europos Sąjunga nebėra „jie – ten“. Europos Sąjunga esame mes.
Juozas Olekas linkėjo įsigilinimo ir specializacijos į siauresnę sritį, pateikdamas savo asmeninę patirtį: „Tą patį aš dariau būdamas jaunas chirurgas. Nes turėjimas aiškaus profilio ir srities, kur tavim galima pasitikėti, padeda tobulėti ir plėsti savo akiratį. Nes jeigu eisi tik paviršiumi ir labai negiliai, tada gali išlįsti ir melagienos, dezinformacijos ir klaidos“.
Bronis Ropė, pastebėdamas, kad žurnalisto darbas nėra lengvas, linkėjo stiprybės ir nuolatinio noro tobulėti savo darbe.
Kolegoms pritarė ir Petras Auštrevičius, akcentuodamas siauresnių sričių pasirinkimo svarbą, nes būti geriausiu visose yra sudėtinga.
„Linkiu specializuotis – tiriamoji žurnalistika ar naujienos, bet visur galite būti čempionais, jei darbą darysite nuoširdžiai, darbas jums patiks ir žinosite dėl ko tai darote. Nes tai ir yra gyvenime svarbiausia“, – linkėjo politikas.
