Visų pirma, reikėtų paaiškinti, kas yra „EudraVigilance“ ir analogiška JAV veikianti Vakcinos nepageidaujamų reiškinių pranešimo sistema VAERS, bei kokiu būdu ten patenka duomenys.
Į šias sistemas siunčiami pranešimai apie įtariamus vaisto šalutinio poveikio atvejus, apie kuriuos pranešta prieš vaisto registraciją ir po jos.
Vėliau šie pranešimai atidžiai tiriami.
„EudraVigilance“ duomenys apie registruotus vaistus nagrinėjami reguliariai, kas dvi ar keturias savaites.
Europos vaistų agentūros (EMA) Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetas (PRAC) vertina iš „EudraVigilance“ gautus signalus ir gali rekomenduoti imtis reguliavimo veiksmų.
Tai, kad apie įtariamą nepageidaujamą reakciją buvo pranešta, dar nereiškia, kad tas vaistas tikrai sukėlė pasireiškusį poveikį, nes jį taip pat galėjo sukelti gydoma liga, nauja liga, kuria pacientas susirgo, arba kitas paciento vartojamas vaistas.
Pranešimą apie individualų atvejį reikėtų vertinti kaip dėlionės detalę, nes paprastai reikia daugiau duomenų, pavyzdžiui, įvairiose pasaulio šalyse gautų spontaninių pranešimų apie individualius atvejus arba klinikinių ar epidemiologinių tyrimų duomenų, kad būtų galima „sudėlioti“ visą paveikslą.
Todėl priežastinis ryšys ir pranešimai apie pavienius atvejus vertinami remiantis visais turimais duomenimis.
„EudraVigilance“ spontaninių pranešimų apie individualius įtariamų nepageidaujamų reakcijų į vaistus atvejus vertinimo vadove nurodoma, kad vaistą pateikus rinkai, būtina nuolat stebėti jo vartojimą platesnėje visuomenėje.
Ten pat paaiškinama, kaip reikėtų interpretuoti „EudraVigilance“ sistemoje pateikiamus skaičius.
Užsipuolė faktų tikrintojus
Populiariame melagienų puslapyje „Health Impact News“ nuo pat vakcinacijos pradžios ne kartą buvo publikuojama klaidinanti Europos „EudraVigilance“ ir VAERS sistemose pateikiamų duomenų interpretacija.
Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu aktyviai platinamas maždaug dešimties minučių trukmės vaizdo įrašas lietuvių kalba, kuriame aiškinama, esą „Health Impact News“ pateikiama informacija atitinka tikrovę, o priešingai teigiantys faktų tikrintojai ir nepriklausomi informacijos skleidėjai neva „bando kažką nuslėpti“.
„Įrodymu“ šiame įraše tampa tai, kad „Health impact news“ pateikti skaičiai atitinka „EudraVigilance“ sistemoje esančius skaičius.
Tačiau nutylima tai, ką faktų tikrintojai ne kartą akcentavo (čia, čia ir čia) – dezinformacijos kūrėjai farmakologinio budrumo sistemoje sudėtus pranešimus pateikia ne kaip spontaninių pranešimų rinkinį, kurį dar reikėtų ištirti, o kaip ištirtą ir patvirtintą vakcinų šalutinį poveikį, o tai – netiesa.
Manipuliacijos pranešimais
Šių metų gegužę lietuviškoje informacinėje erdvėje pasirodė „Laisvo laikraščio“ straipsnis apie tariamai JAV nuo vakcinų šoktelėjusį mirtingumą.
Publikacijoje buvo pateikiama manipuliacija VAERS sistemoje esančiais pranešimais.
„Nuo eksperimento pradžios Amerikoje buvo pranešta apie 4000 mirčių ir 50 000 susirgimų dėl vakcinų. Europoje pranešta apie daugiau kaip 7000 mirčių ir 365 000 sužalojimų dėl vakcinų“, – buvo klaidingai teigiama „Laisvo laikraščio“ publikacijoje.
Iki gegužės vidurio JAV buvo suleista daugiau nei 259 milijonai COVID-19 vakcinų dozių.
Per tą laiką vakcinų VAERS sistemoje gauti 4434 pranešimai apie mirtį (0,0017 proc.).
Pabrėžtina, kad šių pranešimų registravimas visiškai nereiškia, kad būtent vakcina sukėlė mirtį.
JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centras (CDC) patikrino mirusiųjų klinikinę informaciją, įskaitant mirties liudijimų ir skrodimų rezultatus, bei neatrado „jokių įrodymų, kad skiepijimas prisidėjo prie pacientų mirties“.
„Laisvo laikraščio“ publikacijoje buvo manipuliuojama ir „EudraVigilance“ sistemoje pateiktais pranešimais apie „AstraZeneca“ gamintojo „Vaxzevria“ vakcinų šalutinį poveikį.
Nors iš tiesų yra nustatyta, kad dėl „AstraZeneca“ gamintojo vakcinos gali susidaryti kraujo krešulių, tačiau tokių komplikacijų skaičius gerokai mažesnis, nei teigiama dezinformacijoje.
Kraujo krešuliai apskritai yra dažnai pasitaikanti medicininė būklė, tad daliai žmonių jie gali susidaryti dėl įvairių priežasčių bet kuriuo metu.
Jei žmogus buvo paskiepytas ir jam susidarė kraujo krešulių, tai nebūtinai reiškia, kad juos sukėlė vakcina.
Kitaip tariant, ne visi „EudraVigilance“ sistemoje registruoti kraujo krešulių atvejai susiję su vakcina – jie gali būti susiję su paciento amžiumi, kitais vartojamais vaistais ar jų kombinacija, sveikatos būkle ir kitomis aplinkybėmis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.