FNTT vadovo postą palikęs A.Mikulskis: teisme gali paaiškėti naujų aplinkybių greitųjų testų pirkimo byloje

Buvęs ilgametis kriminalistas pripažino, kad greitųjų testų bylos tyrimo metu pirmą kartą susidūrė su neįprastu sprendimu atšaukti teismo jau sankcionuotas kratas.

„Mano praktikoje nebuvo tokių atvejų. Bendrai kalbant. Bet čia ne man tas klausimas. Man nekorektiška atsakinėt į tuos klausimus. Ką aš galvoju – aš galvoju. Gal praeis kažkiek laiko, atsiras prisiminimai, memuarai ir pamąstymai bus“, – užuominomis kalbėjo buvęs FNTT direktorius.

Jis pabrėžia, kad valstybei pavyko susigrąžinti didžiąją dalį – daugiau nei keturis milijonus eurų iš šešių milijonų eurų vertės 2020 metais vykdyto pirkimo iš bendrovės „Profarma“ sumos. Dalis bylos, kurioje įtarimai pareikšti buvusiai sveikatos viceministrei Linai Jaruševičienei, jau perduota į teismą. Dėl kitos dalies tyrimas tebevyksta, todėl išsamesni komentarai kol kas neteikiami.

Trečiadienį Vyriausybė naujuoju FNTT vadovu paskyrė buvusį ilgametį Kriminalinės policijos vadovą Rolandą Kiškį.

„(…) linkiu jam tęsti tai, kas jau padaryta, o svarbiausia, kad tie žmonės, kurie jau priimti, toliau galėtų tinkamai ir efektyviai dirbti“, – 15min sakė iš valstybės tarnybos į pensiją besitraukiantis A.Mikulskis.

Per savo vadovavimo penkmetį jis teigė pakeitęs visų FNTT valdybų vadovus, o klausiamas apie savo darbo rezultatus minėjo išaugusį žmonių pasitikėjimą tarnyba, investicijas į technologijas, analitinį darbą ir darbuotojų atlyginimus.

„Dabar kai kurie tyrėjai gauna tokį atlyginimą, kokį gauna Aukščiausiojo Teismo teisėjas“, – sakė A.Mikulskis, pridurdamas, kad ir teisėjams reiktų dar daugiau didinti atlyginimus.

Covid-19 pandemija, vėliau – karas Ukrainoje, anot A.Mikulskio, gerokai pakeitė tarnybos kasdienybę, didžiuliu krūviu ir atsakomybe ant FNTT pečių gulė sankcijų Rusijai taikymas.

A.Mikulskis tebesilaiko jau anksčiau išsakytos pozicijos, kad reikėtų svarstyti ne tik Kremliui artimų veikėjų turto įšaldymą, bet ir jo konfiskavimą.

– Kaip manot, kodėl jums nebuvo siūloma antra kadencija? O gal buvo siūloma, bet atsisakėte?

– Čia tikrai klausimas ne man. Todėl, kad aš tą kadenciją, kurią buvau paskirtas atidirbau, viskas. Ten jau politiniai sprendimai. Man būtų nekorektiška komentuoti. Žinau, kad priekaištų dėl darbo neturėjau. Bet čia klausimas kitiems.

– Ar gavote kokių kitų pasiūlymų?

– Buvau gavęs pasiūlymų dirbti Vidaus reikalų ministerijoje kitose pareigose, bet priėmiau sprendimą, kad kadencija pasibaigė.

– Kaip pats įvertintumėte tuos savo penkerius metus? Ką pamatėte, supratote ar atradote?

– Prieš penkerius metus atėjęs į tarnybą galėjau realiai pamatyti, pačiupinėti, kas ir kaip yra, tai na... plaukai pradėjo augti. Buvo tam tikras atsilikimas nuo kitų tarnybų, ypač nuo policijos buvo didžiulis atotrūkis.

– Prieš penkerius metus atėjęs į tarnybą galėjau realiai pamatyti, pačiupinėti, kas ir kaip yra, tai na... plaukai pradėjo augti.

Ir technologine, ir išteklių, ir žmogiškųjų kompetencijų, ir darbo organizavimo prasmėmis. Ta pati dokumentų valdymo sistema – tokios net nebuvau matęs.

– Turite omeny – atgyvena?

– Taip. Buvau šokiruotas, kad direktoriaus kompiuteris 2010 metų, tai yra septynerių metų senumo.

– Ar tai galėjo lemti nepakankamas finansavimas, ar galbūt buvusių vadovų negebėjimas išsimušti tą finansavimą, prasta vadyba?

– Nenoriu komentuoti, kas kaip buvo, būtų labai nekorektiška. Gavau tai, ką gavau. Aš žinojau, man buvo duota aiški Vyriausybės užduotis, kad tarnyba privalo pasikeisti ir užimti lyderio poziciją.

2017 metai, valstybei tuomet reikėjo pinigų, biudžetas vos vos buvo surenkamas, šešėlis buvo didžiulis ir dar finansų sistema, bankai viskas tvarkoj, bet ypač kredito unijos – iki 2017 metų pastoviai įvykdavo tai vienas, tai kitas bankrotas. Pinigai, indėliai turėjo būti iš kažkokių lėšų apmokami. Per pastaruosius penkerius metus – nė vieno tokio bankroto. Visokių niuansų buvo, bet finansų sistema iš tiesų yra stabili.

Labai dalykiškai bendradarbiavome su Lietuvos banku, pasiskirstėme aiškiai, kas ką daro, kas ką prižiūri, kokių veiksmų reikia imtis. (...)

Vienas pirmųjų darbų iš tikrųjų buvo ir PVM grobstymas naftos sektoriuje. Tuomet pamačiau, kad turbūt dešimt metų ar net ilgiau turime tas pačias problemas. Ikiteisminiai tyrimai pradedami, bet ikiteisminis tyrimas čia jau pasekmė to. Kodėl taip? Pasidomėjau praktika kitur, lenkai buvo stipriai pažengę šioje srityje, peržiūrėjau medžiagą, kaip jie tvarkėsi.

Buvo sudaryta vyriausybinė komisija, pradėjome labai aktyviai dirbti su šešėliu ir pasistūmėjome į priekį. (…) Nustatėme, kad pirminė problemos priežastis tai licencijų išdavimas. Licencijas prekiauti naftos produktais išduodavo savivaldybės. Nieko nenoriu pasakyti apie jas, bet ...mergaitė ar berniukas, žino nežino... Niekas net negalėjo pasakyti, kiek tų licencijų buvo išduota. Buvo toks chaosas – licencija yra, prekiauju kuo noriu, galų neįmanoma surasti, įmonės vienkartinės, žala biudžetui milžiniška. Nuo to pradėjome.

Pasiekėm rezultatą sutvarkę licencijavimą, centralizavome išdavimą. Arba turi būti patikimas, seniai dirbti rinkoje, arba turi susimokėti užstatą, jei esi naujas žaidėjas.

Atsirado tvarka ir 2018 metais iš naftos sektoriaus buvo gauta papildomai 163 mln. eurų pajamų. Atsimenu, iš VMI vadovės gavau džiugią žinią tuomet apie papildomas pajamas. Tais laikais tai buvo didžiuliai pinigai, biudžeto surinkimo planas buvo viršytas.

(…) Dar kartą sakau – tyrimai svarbu ir gerai, bet labai svarbu nustatyti problemos priežastis.

Tas pats su medicinos sritimi. Pajudinome, štai ir šiandien turime vieną realizaciją. Bet kur pajudink... Yra odontologai – pasižiūrėkim, kiek buvo, kiek mokėjo ir kaip pasikeitė šis sektorius skaidrumo prasme. Po du, tris kartus surenkama daugiau mokesčių.

– Užsiminėte apie šiuo metu vykstantį kažkokį tyrimą ir jo veiksmus, kas tai yra?

– Tai susiję su medicina, yra didžiulė žala, bet kol kas vyksta procesai, daugiau nieko nesakysiu.

– Minite ikiteisminius tyrimus, kiek jie efektyvūs?

– Nereikia slėpti, kad to nebuvo – korupcija.

– Korupcija kuria prasme?

– Tiesiogine prasme – pradedami ikiteisminiai tyrimai, po to tie ikiteisminiai tyrimai kažkaip būdavo nutraukiami, kiti sprendimai priimami, buvo taikomos švelnios priemonės, susitaikymai įvairūs... Reikia pripažinti, kad ta problema buvo. Pastebėjau, kad vyksta bendravimas darbuotojų su tam tikrų teisinių profesijų atstovais ir reikėjo tą bendravimą apriboti tik iki to būtino tarnybinio bendravimo. Labai daug buvo nepatenkintų, bet čia buvo būtinybė. Bet praėjus tam tikram laikui, visi priėmė tą būtinybę.

– Turite omeny tuos atvejus, kai advokatais tapę buvę aukšti FNTT pareigūnai gali palaikyti ryšius su savo buvusiais kolegomis, tebedirbančiais tarnyboje ir tokiu atveju jų bylos galbūt sprendžiamos paprasčiau?

– Taip. Gali. Nesakau, kad visi, bet iš tų buvusių gali palaikyti (ryšius) ir taip toliau.

– Ar pavyko tai užkardyti? Ar yra nustatytos kažkokios naujos prievolės pareigūnams?

– Yra nustatyta tų ryšių deklaravimo tvarka, viskas įgyvendinta ir veikia.

– Bet antai yra informacijos, kad jūsų dabartinis vienas iš pavaduotojų Raimondas Kajėnas palaiko nuolatinius ryšius su buvusiu FNTT vienu vadovų dabar advokatu Šarūnu Rameikiu. Ar jums tai žinoma? Ar jis yra deklaravęs?

– Kiek žinau, yra deklaravęs.

– O deklaravus, ar pareigūnas turėtų nusišalinti nuo tam tikrų dalykų, juoba, jei tai yra vienas vadovų?

– Žinau tiksliai, kad su Š. Rameikiu jis yra pažįstamas. Š.Rameikį daug kas pažįsta.

– Bet kalba ne apie pažintį, o apie nuolatinius kontaktus.

– Nežinau, ką turite omeny apie kontaktus, bet vėlgi kokie kontaktai? Jei susirenka ir kalba apie futbolą, krepšinį, žvejybą, čia viskas normalu.

– Kuris prisipažins, kad kalbėjosi apie konkretų tyrimą, jei puikiai supranta, kad tai nelegalus veiksmas?

– Jei pasakytų, kad kalbėjosi apie tyrimą ir panašiai, tai būtų kitos sankcijos taikomos.

–Ar ne pernelyg patikliai žiūrima į tokį deklaravimą?

– Na, yra kaip yra.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Antonis Mikulskis

Pakeitė visų valdybų vadovus

– Viena iš nuskambėjusių istorijų – Specialiųjų tyrimų tarnyba 2020 metais pradėjo tyrimą dėl FNTT pareigūnų tų pačių problemų – įtariamo piktnaudžiavimo, prekybos poveikiu. Ten taip pat šmėžavo advokato, anksčiau buvusio vieno iš FNTT Kauno valdybos vadovų Šarūno Mickevičiaus pavardė. Kaip tas tyrimas baigėsi?

– Šis tyrimas buvo inicijuotas mūsų tarnybos. Jame dalyvavome nuo pat pradžių, tai buvo labai siauras ratas, tik du darbuotojai žinojo apie tyrimą, dalinomės informacija ir bendradarbiavome su Specialiųjų tyrimų tarnyba.

Vienas darbuotojas kol kas nušalintas, jam pareikšti įtarimai, kitas darbuotojas, vyriausiasis tyrėjas, kuris irgi figūravo tyrime, buvo atleistas iš tarnybos neigiamais motyvais. Dėl tų pačių susitikimų, nedeklaruotų dalykų.

Per penkerius metus praktiškai visi vadovai, valdybų vadovai buvo pakeisti kitais.

Per penkerius metus praktiškai visi vadovai, valdybų vadovai buvo pakeisti kitais.

– Pradėdamas darbą esate sakęs, kad nei jums, nei pareigūnams niekas jokio poveikio nedarys. Kiek buvo tokių bandymų?

– Taip, ateidamas 2017 metais viešai pasakiau, kad jeigu bus (bandoma daryti poveikį), po 10 minučių skaitykit 15min ar delfi, ar t.t.

Niekas nedarė jokio poveikio. Nors gal iš tikrųjų gal kai kas ir labai norėtų.

Reikia pripažinti, kad tarnyba tapo savarankiška nuo politikų įtakos. Niekas negalėjo pasakyti. Galbūt daug kam nepatiko.

Reikia pripažinti, kad tarnyba tapo savarankiška nuo politikų įtakos.

Niekas jokių nei paklausimų siuntė, nei skambino. Ir pareigūnams tai buvo pasakyta – yra tyrėjai, yra proceso dalyviai ir yra prokuroras. Ir viskas.

– Yra tekę kalbėti su kitų institucijų, tarnybų vadovais. Vienas iš minimų įmantrių būdų, kaip veikti tarnybą, kai ji nepatinka, yra biudžetas, finansavimas. Ar šiuo instrumentu nebuvo bandymų naudotis? Ar yra buvę, kai jūs politikų sprendimus dėl numatomo biudžeto – ar nedidinamo, įšaldomo – ir pats siejote su tarnybos atliekamais tyrimais?

– (…) Yra buvę. Taip.

– Kada tai buvo?

– Kai atsirado labai rimta funkcija – kriptovaliutų priežiūra, buvome numatę aiškiai biudžetą ir jį formuodamas nenumačiau kažkokių kosminių nepagrįstų skaičių. Numatėme reikalingą sumą ir gauname mažiau nei pusę tos sumos. Kriptovaliutų atveju vien programinė įranga kainuoja milžiniškus pinigus. Be to, buvo pasiekimas, kad tarnyba buvo išskirta pagal darbo užmokestį iš kitų ikiteisminio tyrimo tarnybų. Tyrėjas pas mus gauna didesnį koeficientą, nei statutiniai pareigūnai. Su tuo Seimas sutiko, atlyginimus pakėlė, bet finansavimo iš pat pradžių neskyrė. Suprantat, tu privalai mokėti, o pinigų nėra.

Čia tik spėlionės, tiesiai man nebuvo pasakyta.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Mobilusis Covid-19 testavimo punktas Vilniuje

– Vienas garsiausių tyrimų jūsų vadovavimo metu, apie kurį jūs patys garsiai pranešėte, kas ne visai būdinga FNTT, – 2020 metais pradėta rezonansinė greitųjų Covid-19 testų pirkimo byla. Visiškai neseniai dalis tos bylos perduota teismui. Ar jūs patenkintas šio tyrimo rezultatu?

– Tyrimas dar nebaigtas. Išskirta dalis bylos, priimtas teismo sprendimas dėl 4 milijonų priteisimo iš tų įmonių. Čia vis dėlto pasiekimas, kad pinigai grąžinti į biudžetą.

Pačioje pradžioje mano nuomonė buvo kitokia dėl to tyrimo paties pradėjimo.

(...) Mano nuomonė buvo, kad reikėjo pradėti tyrimą dėl nusikalstamo susivienijimo veikimo.

Mano nuomonė buvo, kad reikėjo pradėti tyrimą dėl nusikalstamo susivienijimo veikimo.

Mes esame pratę ir praktikoje taip susiformavo, kad nusikalstamas susivienijimas yra ten, kur kriminalas, narkotikai ir t.t. O štai finansų sektoriuje to neva nėra.

Čia man primena tolimąją istoriją, prieš 30 metų, 1990–ųjų pradžioje, kai pas mus organizuoto nusikalstamumo esą apskritai nebuvo. Aš tuomet kriminalinėje paieškoje dirbau, klausiau – na, kaip nėra? Kasdien nužudymai, sprogimai, dingsta žmonės.

Čia irgi – neva finansų sektoriuje nėra organizuoto nusikalstamumo.

Nors dar vyksta tyrimas, nenorėčiau apie tai kalbėti, bet mano nuomonė buvo tokia – važiavau į Generalinę prokuratūrą, du kartus apie tai kalbėjome, bet buvo priimtas sprendimas, kad ne, netaikysim.

Paprasčiausiai praktikos nėra ir turi būti kitoks požiūris į finansinius nusikaltimus. Jei pasikeistų tas požiūris ir suprastume, kad finansiniai nusikaltimai neša didžiulę žalą valstybei ir jos žmonėms, tada pasikeistų gal ir situacija, nenorėtų kažkas kišti rankų į biudžetą ir savintis tuos pinigus.

Nors dar vyksta tyrimas, nenorėčiau apie tai kalbėti, bet mano nuomonė buvo tokia – važiavau į Generalinę prokuratūrą, du kartus apie tai kalbėjome, bet buvo priimtas sprendimas, kad ne, netaikysim.

– Ar šioje byloje buvo bandoma daryti poveikį?

– Jau anksčiau minėjau, kad niekas mums nedarė poveikio tiesioginio.

– O netiesioginį? Tarkim, tas sprendimas tyrimo eigoje pakeisti prokurorus, keičiami jau įsibėgėjusio tyrimo sprendimai?

– Man būtų nekorektiška kalbėti, nes tyrimas nebaigtas. Man poveikio nebuvo.

– O tyrėjams?

– Tyrėjai vykdė tai, ką sakė prokuroras.

– (...) Kiek įprasta ir ar normali praktika, kai teismo sankcionuotos kratos yra atšaukiamos? Ar jūsų praktikoje buvę tokių atvejų?

– Mano praktikoje nebuvo tokių atvejų. Bendrai kalbant. Bet čia ne man tas klausimas. Man nekorektiška atsakinėt į tuos klausimus. Ką aš galvoju, aš galvoju. Gal praeis kažkiek laiko, atsiras prisiminimai memuarai ir taip toliau, pamąstymai bus.

– Kolegos iš LRT Tyrimų skyriaus yra paskelbę susirašinėjimų, dokumentų, jie gan akivaizdžiai rodo, kad iš pareigūnų vienintelė kaltinamoji viceministrė gavo pavedimus aukštesnių politinių vadovų ir juos vykdė. Tad kodėl atsakomybėn traukiamas pavedimus vykdęs žmogus? Ar aiškinosi kas priežastis, ryšius, kas ir kodėl davė tokius pavedimus?

– (...) Aš manyčiau, kad teisme gali atsirasti naujų aplinkybių. Bet dėl tų sprendimų – ikiteisminiam tyrimui vadovauja prokuroras ir man nekorektiška sakyti, kodėl, kas ir kaip. Mano kompetencija negali išeiti už ribų ir būti aukščiau prokurorų sprendimų.

Prasidėjus karui prasidėjo naujas darbas

– Kaip karas Ukrainoje pakeitė tarnybos darbą? Sankcijų taikymas ir su tuo susiję dalykai.

– Tai buvo iššūkis tarnybai. Vasario 24 dieną iš pat ryto visus sukviečiau, pasakiau tiek informacijos, kiek pats žinojau iš televizijos, kas kur vyksta, ir pasakiau, kad turėsime nemažai darbo. Nes jau buvo lašas patirties dėl „Belorus“ sanatorijos ir buvo suvokimas, kad čia bus sankcijų daug daug daugiau, ir prasidėjo visiškai naujas darbas.

Tas sankcijų įstatymas buvo nelabai tobulas, pasenęs ir nepritaikytas, labai greitai buvo sudaryta ir darbo grupė, man pačiam teko dalyvauti kuriant tą įstatymą. Kai reikia, galim labai greitai padaryti. Padarėme, buvo daug funkcijų labai atsakingų skirta mūsų tarnybai.

Lifosos ryšiai su Rusija. Linos Zaveckytės montažas

Pamenu, skambina Vitas Vasiliauskas – nėra kam, tik FNTT galės susitvarkyti.

Ir pats suprantu, kad nėra kam, tai ir atsakomybės, ir sprendimų priėmimo klausimai, viską sudėliojom, parengėm norminius aktus ir pradėjom veikti.

Tam skirti du padaliniai, funkcijos paskirstytos ir procesai vyksta sklandžiai. Krūvis milžiniškas, didžiulis. Bet Vyriausybė suprato, kad būtina skirti papildomą finansavimą tam, buvo peržiūrėtas biudžetas nuo liepos 1 dienos ir gavome papildomą 1,8 milijono finansavimą.

– Kokias tai suteikė naujas galimybes?

– Galėjome priimti daugiau žmonių su konkurencingais atlyginimais, atitinkamai daugiau mokėti ir jau dirbantiems žmonėms, užsiimantiems sankcijomis, taip pat galėjome įsigyti tam tikros įrangos ir t.t. Tai buvo labai savalaikė finansinė injekcija. Ir valdome situaciją. Nors mūsų siūlymai buvo ir kitokie. Pavyzdžiui, dėl to paties sankcionuotų asmenų turto. Gal reiktų kitaip žiūrėti, mano subjektyvia nuomone.

15-kai įmonių Lietuvoje jau pritaikytos sankcijos, areštuota apie 47 mln. eurų vertės turto.

Dar kovo pradžioje pasakėme, kad tų asmenų turtas galėtų būti konfiskuojamas. Bet galbūt prie to ir prieisim po kažkurio laiko, gal reiktų sparčiau tą daryti, parengėme ir įstatymų projektus, ir komisija buvo tam klausimui sudaryta. Bet..

– Gal trūksta teisinių instrumentų?

– Niekas kažkodėl nenori būti pirmas. Mes gal taip ar kitaip, nuosavybė turi būti neliečiama. Kokia gali būti nuosavybė, jei vienas iš pagrindinių to karo propagandistų ir propaguotojų Artiomas Šeininas kiekvieną dieną kalba apie tai, kokie Vakarai blogi, pila visa, kas tik įmanoma, ant Lietuvos ir turi nekilnojamąjį turtą čia, Lietuvoje. Jis sankcionuotas, turi turtą Palangoje.

Uždraudžiam Rusijos piliečiams atvykti, vizų neišduodam, viskas gerai, bet reikia spręsti galbūt kitaip klausimą. Mes pratę spręsti tradiciškai aritmetiškai.

– Manote, kad drąsiau reiktų spręsti? (...)

– Kalbant ir apie ekonomiką karo metais. Laisva rinka – viskas gerai, bet kažkurios sritys turėtų būti reguliuojamos valstybės. Pažiūrėkim, Anglijoje, JAV karo metais buvo reguliavimų produktų, išteklių kainų ir t.t. Galbūt ir mums reikėtų tokius dalykus tam tikrą laikotarpį taikyti. Žiūrėkim į ateitį.

Dabar susiduriame su ta energetikos krize, nenoriu komentuoti, nesu specialistas, bet viską galima buvo numatyti, kas ir kaip bus. (...)

Energetikoje – „baltų apykaklių chebrytės“

– Prakalbote apie energetiką, stebime nevienareikšmį elektros rinkos liberalizavimą. Štai pradžioje minėjote buvusį didžiulį finansinių piktnaudžiavimų lauką naftos srityje. Eenergetikoje sukasi labai dideli pinigai, ką šioje srityje įžvelgiate?

– Vėl grįžtame prie to paties – prie baltų apykaklių. Kaip vienoje laidoje yra pasakęs Raimondas Kuodis – „chebrytės“.

– Ką turite omeny – teisininkus, advokatų kontoras?

– Žmones su teisiniais, ekonominiais išsilavinimais. Taip yra. Bet viskas daroma teisėtai.

– Ar tarnybos yra pajėgios užkardyti tokius nusikaltimus, kurie galbūt daromi, kaip vadinate, „baltų apykaklių“, turint omeny galimus kompetencijų netolygumus?

– Aš daug dėmesio skyriau ir iš naujo suformavau analizės skyrių. Ir tikiuosi, kad naujas vadovas atėjęs dar plačiau jį plėtos ir tos analizės bus nukreiptos ne tik į praeities nagrinėjimą, bet ateities.

FNTT nuotr./FNTT pareigūnės

(…) Mes pakankamai turime kriminalinės žvalgybos apie kriminalinius nusikaltėlius, pakankamai žvalgybinės informacijos apie šnipus ir t.t. Bet finansinių dalykų žvalgybos duomenų, kas ir kaip vyksta, dar turime mažai.

Bet finansinių dalykų žvalgybos duomenų, kas ir kaip vyksta, dar turime mažai.

Nors tos informacijos yra ir analizuoti nėra sudėtinga, bet mes kažkaip to nepraktikuojam. Būtina ir reikia tą daryti, kad valstybė galėtų vystytis toliau.

– Specialiųjų tyrimų tarnyba ne taip seniai taip pat steigė analitinės žvalgybos pajėgumus, bet tam reikėjo priimti įstatymo pataisas. Ar jūs turite teisinius pagrindus tokiai analitikai, apie kurią kalbate?

– Dėl tų teisinių įrankių yra problema. 2018 metais FNTT yra pateikusi naują FNTT įstatymo redakciją. Bet ji nugulė į stalčius. Šiemet balandį vėl tarnyba pateikė naują įstatymo redakciją, ten yra ir ta analitinė žvalgyba numatyta ir tai įteisintų mūsų veiksmus.

– O kas naujo atsirastų?

– Mes galėtume ne tik prognozuoti remdamiesi praeities dalykais, bet galėtume prognozuoti ateitį. (…) Nenoriu dabar smulkiai kalbėti apie tą algoritmą, bet mums trūksta įteisinimo. Apie tai per kiekvieną pasitarimą esame kalbėję su ministre (Agne Bilotaite), ministrė iš esmės tam pritaria, bet kaip visada yra biurokratiniai procesai. Būtina tai daryti ir kuo greičiau.

– Technologijų pažanga labai sparti, pasaulis keičiasi. Kaip pasikeitė nusikaltimų pobūdis šioje šviesoje?

– Keičiasi ne per metus, o praktiškai dienomis. Mūsų investicijos į pažangą, programinę įrangą – pasiekėme labai labai daug.

Ta pati greitųjų testų byla. Pradžia buvo banali. Kadangi krūviai dėl įtartinų piniginių operacijų labai auga ir 2017 m. turėjome 1,5 tūkstančio tokių per metus ir tai buvo kosmosas, dabar turime jau virš 50 tūkst. ir nelaikom, kad čia kosmosas.

Pagal mūsų idėją buvo sukurta programa, patys tai vadinom „dirbtiniu intelektu“, kuri filtruodavo. Programa išfiltravo įtartiną operaciją su biudžeto pinigais. Ir kompiuteris, ne žmogus uždegė tą vadinamąją raudoną lemputę apie įtartiną operaciją.

Ir kompiuteris, ne žmogus uždegė tą vadinamąją raudoną lemputę apie įtartiną operaciją.

Ir tada, kai pradėjom jau fiziškai aiškintis, nagrinėti, pasirodė, kad labai įtartina operacija.

Mes negalime apie tai kalbėti, negalime išduoti savo įrankių, bet esame padarę milžinišką pažangą šioje srityje.

– Esat žadėjęs kad savo veiklą vertinsite pagal biudžeto surinkimą ir šešėlio ištraukimą. Kaip vertinate pagal šiuos rodiklius?

– Čia daug daugiau tų kriterijų, nes reikia vertinti ir darbuotojų situaciją, motyvaciją, dabar kai kurie tyrėjai gauna tokį atlyginimą, kokį gauna Aukščiausiojo Teismo teisėjas.

Dabar kai kurie tyrėjai gauna tokį atlyginimą, kokį gauna Aukščiausiojo Teismo teisėjas.

Žmonių pasitikėjimas tarnyba pradėjo augti, gauname nemažai informacijos, žmonės aktyvūs. Noras ateiti dirbti į tarnybą – skelbiame atranką ir turime iš ko pasirinkti, rinktis geriausią.

Kas dėl šešėlio – dabar finansų rinka yra kiek iškreipta dėl infliacijos, kainos auga, mokesčiai didėja, biudžeto surenkama daug daugiau, bet reikia atsižvelgti į infliacinius dalykus.

Dėl šešėlio procesai vyksta, keičiasi žmonių mąstymas. Bet darbo dar daug turėsim. Gerą rezultatą pasiekti labai trukdė karantinas ir dar karas – praktiškai dvejus metus turėjom koncentruoti dėmesį į kitus dalykus.

– FNTT atliekamų tyrimų nustatyta žala – 44 milijonai eurų, nustatyta nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalis apie 21 mln. eurų ir dar bandyta kėsintis į 14,8 mln. eurų dydžio paramą iš Europos Sąjungos fondų. Kaip vertinate šiuos skaičius, turint omeny, kad bendrasis vidaus produktas pernai siekė apie 55 milijardus eurų?

– Dėl tyrimų supraskite, kad jie trunka po trejus ketverius metus. Eigoje tuose tyrimuose sumos akumuliuojasi milžiniškos, ir dar eigoje esančiuose tyrimuose sumos šimtamilijoninės.

– Ar nesate sulaukę Generalinės prokuratūros priekaištų dėl kai kurių tyrimų trukmės ir dėl gresiančios senaties? Dėl Vilniaus taupomosios kasos (tyrimas pradėtas 2014 metais, dalis jo pasiekusi teismą, kita dalis tebetiriama – red. past.)?

– Nenoriu kalbėti apie konkrečius tyrimus, mes apie tai kalbame su Generaline prokuratūra. Bet čia atskira tema visiškai. Kai tyrime keičiasi 10 prokurorų, taip pat ir tyrėjų, kai 180 laipsnių reikia keisti tyrimo taktiką.. na tai...

Kai tyrime keičiasi 10 prokurorų, taip pat ir tyrėjų, kai 180 laipsnių reikia keisti tyrimo taktiką.. na tai...

– Ar teisingai suprantu, kad problemą įžvelgiate abipusę, kad ir prokuratūros veiksmuose gali būti užprogramuotos tam tikros vilkinimo priežastys?

– Taip. Mes turime iš tiesų tyrimą, kur n prokurorų n tyrėjų pasikeitė. Reikia priiminėti sprendimą kažkokį. O ką mes apskritai pasieksime tokiame tyrime ir ar galima kažką pasiekti?

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Antonis Mikulskis

– Ar esate padaręs klaidų?

– Tai visiškai ne nuo manęs priklausė, galbūt ir kitoks pasaulis būtų, jei tada tai aplinkybei būčiau daugiau dėmesio skyręs ir išsakęs... Tai visiškai ne tarnybos klausimas.

– Labai intriguojate. Gal galit daugiau konteksto pasakyti?

– Turiu omeny apie Baltarusiją. Daugiau nesakysiu, nes tai tokia uždara tema. Dėl kai kurių sprendimų priėmimo.

– Kaip vertinate naująjį FNTT vadovą R.Kiškį, ko linkite jam?

– Seniai pažįstu Rolandą, gerbiu kaip žmogų, vadovą, profesionalą, linkiu jam tęsti tai, kas jau padaryta. O svarbiausia, kad žmonės tie, kurie jau priimti, toliau galėtų tinkamai ir efektyviai dirbti.