COVID-19 pandemiją supa daugybė sąmokslo teorijų.
Pavyzdžiui, pastaruoju metu tiek lietuviškai, tiek kitomis kalbomis galima aptikti melagingos informacijos apie tai, kad įvairių šalių oro linijos ruošiasi uždrausti (ar bent jau nerekomenduoja) vakcinuotiems keleiviams skristi lėktuvais dėl padidėjusios kraujo krešulių susidarymo rizikos.
-
Testas MAX prenumeratoriams: kiek žinote apie Lietuvos oro uostus ir skrydžių vadovų darbą?
-
Rusų gydytojo gąsdinimais dalijasi ir Lietuvos interneto vartotojai: ne, skiepai nesukelia vėžio ir nevaisingumo
-
Užsipuolė iRNR vakcinas nuo koronaviruso, bet nepateikė įrodymų: ne, jos nesukelia Alzheimerio ligos ir kitų sunkių susirgimų
-
Skrydžių iš Lietuvos pasiūla auga: ką reikia žinoti prieš keliaujant?
Lietuvos socialinių tinklų vartotojai dalijasi žinių laidą primenančiu vaizdo įrašu, kuriame vedėjas išsamiai dėsto šią sąmokslo teoriją.
„Štai dar viena nepatogi tiesa: įvairių pasaulio šalių oro linijos rekomenduoja vakcinuotiems asmenims neskraidyti lėktuvais. Taip, jūs išgirdote teisingai. Ispanijos ir Rusijos oro vežėjai rekomenduoja nuo koronaviruso vakcinuotiems asmenims nekeliauti dėl trombų susidarymo rizikos“, – tiesos neatitinkančią informaciją dėsto laidos vedėjas.
Vaizdo įraše aiškinama, kad dėl skrydžių padidėjusią plaučių trombinės embolijos riziką tariamai „sustiprina“ vakcinų keliamų kraujo krešulių poveikis.
Be šios sąmokslo teorijos, vedėjas dar kalba apie „visuotinį globalistų sąmokslą“, taip pat ragina nepaklusti vyriausybėms, „decentralizuoti valdžią“, naudojant blokų grandinių (angl. Blockchain) technologijas.
Dezinformacijos šaknys – Nyderlanduose
Vaizdo įraše cituojamas straipsnis, kurį publikavo „Uncut news“ – naujienų tinklalapis vokiečių kalba, įvardijantis save „nepriklausomu naujienų šaltiniu“.
Publikacijoje pateikiamos nuorodos į šaltinius ispanų bei rusų kalbomis.
Pirminis šaltinis rusų kalba, kuriame kalbama apie galimus skrydžių draudimus vakcinuotiems asmenims, – Visuomenės naujienų tarnyba (rus. Obšestvennaja služba novostei).
Nors publikacijos pradžioje teigiama, kad apie galimus draudimus užsiminė Rusijos medikas Jevgenijus Kovaliovas, jis straipsnyje kalba ne apie draudimus, o apie rekomendacijas, kaip išvengti embolijos skrydžių metu – dėvėti kompresinį trikotažą, ilgesnių skrydžių metu stengtis pasivaikščioti, gerti daug vandens.
Visuomenės naujienų tarnybos publikacijoje, kalbant apie draudimus, cituojamas Nyderlandų naujienų portalas Vrijspreker.nl, kuris laikomas nepatikimu naujienų šaltiniu.
Vėliau Vrijspreker.nl publikacija buvo papildyta nurodant, kad informacija apie galimus draudimus buvo gauta iš „Telegram“ paskyros „Time to move on“ (liet. „Laikas judėti pirmyn“), tačiau tokia paskyra šiuo metu neegzistuoja.
Taip pat Vrijspreker.nl nurodyta, kad „Time to move on“ – socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrusios to paties pavadinimo paskyros tęsinys.
Ši paskyra iš „Facebook“ tinklo buvo pašalinta dėl dezinformacijos, susijusios su pandemija, skleidimo.
Vežėjai skatina vakcinuotis
Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA), vienijanti 290 oro linijų, birželio 10 dieną naujienų agentūrai AFP paneigė gandus apie oro vežėjų diskusijas dėl galimų draudimų skraidinti neskiepytus keleivius.
Tarptautinės oro linijų grupės (angl. International airlines group, IAG), kuriai priklauso dvi didžiausios Ispanijos oro linijos „Iberia“ ir „Vueling“, atstovas spaudai sakė AFP, kad vaizdo įraše pateikti teiginiai buvo melagingi.
„Mes nerekomendavome savo klientams (kurie buvo paskiepyti) neskraidyti“, – birželio 23 dieną AFP pareiškė IAG atstovas spaudai.
„Airlines for Europe“ asociacija, vienijanti apie 70 proc. Europos oro transporto įmonių, komentare AFP akcentavo, kad vežėjai nediskutuoja galimybių drausti keliones skiepytiems ir net neskiepytiems keliautojams.
Rusijoje taip pat nenumatoma skrydžių ribojimų pasiskiepijusiems asmenims.
Gegužės 13 dieną didžiausias Rusijos oro vežėjas „Aeroflot“ inicijavo vakcinacijos skatinimo kampaniją „Vakcinacijos mylios“.
Jos metu pasiskiepiję lojalumo programos dalyviai į korteles gauna 10 tūkst. „vakcinacijos mylių“, kurias gali išleisti pirkdami bilietus. Taip pat jomis gali atsiskaityti už prekes ir paslaugas.
„Aeroflot“ generalinis direktorius Michailas Polubojarinovas pranešime spaudai pažymėjo, kad vakcinacijos skatinimas – svarbus kompanijos indėlis, atkuriant visavertį oro eismą, kartu užtikrinant patogumą ir saugumą keleiviams.
Reti šalutiniai reiškiniai
Europos vaistų agentūrai (EVA) ir Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) patvirtinus, kad tiek „Vaxzevria“, tiek „Johnson&Johnson“ vakcina gali sukelti itin retą šalutinį poveikį – trombozę ir trombocitopeniją, visuomenėje kilo nemažai nerimo ir jaudulio.
Vis dėlto, agentūra pabrėžė, kad vakcinų teikiami privalumai, kovojant su COVID-19, gerokai nusveria riziką.
JAV farmacijos milžinės „Pfizer“ ir jos Vokietijos partnerės „BioNTech“ bei JAV įsikūrusios farmacijos bendrovės „Moderna“ vakcinos yra sukurtos pagal iRNR technologiją.
Šiuo metu EVA tiria jų galimą ryšį su kraujo krešulių susidarymu, tačiau tarp paskiepytųjų iRNR vakcinomis buvo registruoti vos keli neįprastų kraujo krešulių atvejai.
Smegenų venine tromboze įprastai suserga nuo 2 iki 16 žmonių iš milijono per metus – šis susirgimas būdingesnis moterims, jos sudaro 75 proc. sergančiųjų smegenų venine tromboze.
Didesnis trombozės pavojus – susirgus
Smegenų veninė trombozė gali pasireikšti ir dėl visai kitų priežasčių. Pastebima, kad ji dažnesnė jaunesnėms moterims iki 50 metų.
Smegenų veninė trombozė turi daug rizikos veiksnių, pavyzdžiui, nėštumas ir gimdymas, įgimti ir įgyti kraujo krešėjimo sutrikimai, kontraceptinių tablečių vartojimas, piktybinės ligos, galvos traumos, infekcijos.
Mokslininkų duomenimis, trombozė yra viena pavojingiausių COVID-19 komplikacijų.
Remiantis Oksfordo mokslininkų atliktu tyrimu, smegenų veninė trombozė sergant COVID-19 yra apie 100 kartų dažnesnė nei bendroje populiacijoje.
Taip pat apie 10 kartų dažnesnė nei pasiskiepijus „Pfizer“ arba „Modernos“ vakcina.
Be to, apie 8 kartus dažnesnė nei pasiskiepijus „AstraZenecos“ vakcina.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
