Keletas faktų
Gimė 1967 m. rugpjūčio 23 d.
Veikla: legendinės grupės „Foje“ įkūrėjas. Iširus grupei, rengia solinius koncertus, kuria muziką filmams ir spektakliams, dirba prodiuseriu. Išleido 11 solinių albumų. 1996 m. įkūrė labdaros fondą „Muzikantai vaikams“. 1997 m. už spektaklyje „Hamletas“ sukurtą pagrindinį vaidmenį pelnė specialųjį prizą – Auksinį B. Dauguviečio auskarą. Šanchajaus kino festivalyje pelnė Aukso taurę už geriausią muziką filmui „Nereikalingi žmonės“ ir kt.
Pomėgis: fotografija.
Gyvenimo būdas: propaguoja sveiką gyvenseną be narkotikų ir alkoholio. Nuo 1994 m. vegetaras.
Šeima: vedęs, su žmona Inga turi sūnų ir dukrą.
Kasmet šią šventę rengiate pirmąjį gegužės šeštadienį?
Taip. Šiemet įvyks jau ketvirtoji Gatvės muzikos diena. Visi klausinėja, kuo ji bus kitokia. O aš kaip tik norėčiau, kad ši šventė, be kurios jau neįsivaizduoju pavasario, išliktų tokia pati, kokia ir buvo sumanyta. Nėra prasmės nieko keisti. Kaip tik norisi, kad ji nusistovėtų, taptų tradicija. O naujoves atneša patys dalyviai, gatvės muzikantai, kurie sugalvoja kokį originalų pasirodymą ar ištraukia įdomesnį, retesnį instrumentą.
Naujovė būtų nebent mėginimas plėstis. Raginu užsienyje gyvenančius lietuvius prisidėti ir tą dieną taip pat išeiti į gatves pamuzikuoti.
Ar emigravę tautiečiai noriai dalyvauja?
Pernai, kiek žinau, prisidėjo tik Briuselyje gyvenantys lietuviai. Šiemet žada dalyvauti ir Londono, ir Čikagos lietuviai. Simboliška, gražu. Manau, Gatvės muzikos diena – geras, taikus ir vienijantis būdas pasauliui duoti žinią, kad esame tokia tauta.
Pasigendu to vieningumo, koks mus visus siejo vos atgavus Lietuvos nepriklausomybę ar per Baltijos kelią, kai visi stovėjome susikabinę už rankų. Tai toks geras jausmas.
„Pagrindinis stimulas surengti tokį projektą – džiaugsmas, kurio taip trūksta mūsų kasdieniame gyvenime ir kurį galime padovanoti patys sau. Aš esu tik idėjos skelbėjas, o šventę susikuria žmonės.“
Muzika – galinga jėga, kurianti stebuklus...
Be abejo. Sužinojome, kad per Gatvės muzikos dieną nebuvo užfiksuota nė vieno incidento, nė vieno chuliganizmo atvejo. Muzika vienija žmones, kuria gerą ir draugišką atmosferą.
Be to, išgirdome, kad jau antrus metus per Gatvės muzikos dieną padidėja užsienio turistų srautas. Džiugu, kad ši šventė prisideda prie miesto garsinimo. Pastebėjau, kad į gatves išėjusių žmonių akys spinduliuoja, visi būna puikiai nusiteikę, nes ten, kur muzika, nelieka vietos agresijai, pykčiui. Agresyviai nusiteikę žmonės, matyt, neina, nes jie paskęstų toje gerumo auroje, kuri tą dieną sklando miesto gatvėmis.
Priminkite, nuo ko viskas prasidėjo?..
2007 metais viename interviu prasitariau, kad būtų smagu, jei Vilnius turėtų tokią šventę ir visą dieną gatvėse skambėtų muzika. Idėja gimė spontaniškai, bet ją pasigavo tuometis miesto meras A. Zuokas (beje, buvęs mano kursiokas). Jam patiko ši mintis, jai pritarė ir VEKS vadovė R. Vanagaitė. Ji iškart pareiškė: „Mes imamės šio renginio.“
Pernai rengti šią šventę buvo kur kas lengviau ir paprasčiau, nes Vilnius tapo 2009 metų kultūros sostine, renginiams buvo skiriama daugiau lėšų. Tačiau ir šiemet miesto savivaldybė rado šiek tiek pinigėlių ir iš dalies finansuoja. Dar turime kelis rėmėjus. Šiaip viskuo rūpinasi kelių savanoriškai nusiteikusių žmonių kolektyvas.
Turbūt kasmet į Gatvės muzikos dieną įsitraukia vis daugiau miestų?..
Pirmais metais net nesitikėjau, kad susirinks apie šešis šimtus dalyvių, nes šventė buvo surengta per trumpą laiką. 2008–aisiais Gatvės muzikos dieną paminėjo trisdešimt vienas miestas ir miestelis, dalyvavo daugiau kaip 3 tūkstančiai muzikantų. Pernai muzika skambėjo 46 miestuose ir miesteliuose. Šis faktas liudija, kad žmonėms reikia tokios neįpareigojančios, neprivalomos šventės. Išėję į gatves pasivaikščioti, visi gali groti arba klausytis skambančios muzikos. Kiekvienas, įsitraukęs į šventę, tampa didelio grojančio miesto dalimi.
Šiemet irgi laukiami visi norintieji: ir profesionalai, ir mėgėjai. Entuziastams, kurie nori surengti muzikos dieną savo mieste, negailime patarimų.
Gyvenate ne vien šia švente...
Kuriu, prodiusuoju. Neseniai įrašiau kelių dainų aranžuotes užsienio atlikėjams. Taip pat baigiu kurti muziką naujai Honkonge nufilmuotam M. Martinsono filmui „Amaya“. Beje, šiame filme atlieku ir vieną iš pagrindinių vaidmenų kartu su japonų aktore Kaori Momoi. Jo premjera turėtų įvykti rugsėjį Vilniuje. „Amaya“ – romantiška, šiek tiek komiška, su subtilia ironija perteikta meilės istorija, narstanti žmonių santykius. Tikiuosi, filmas patiks daugeliui.
Džiaugiuosi, kad turiu galimybę gyvenime daryti tai, kas man patinka ir atrodo prasminga.
