Už G.Palucką balsavo 88, prieš buvo 34, susilaikė 6 Seimo nariai. Valdančioji koalicija turi 86 balsus.
G.Palucko kandidatūrą palaikė visi valdančiosios koalicijos atstovai ir trys Mišrios Seimo narių grupės nariai Viktoras Fiodorovas, Vitalijus Šeršniovas bei Artūras Zuokas.
„Ant paties pečių gula milžiniška atsakomybė, kaip seksis dirbti jums ir naujai Vyriausybei, pajus kiekvienas šalies gyventojas tiek esantis čia, tiek gyvenantis bet kuriame Lietuvos taške“, – sveikindamas būsimąjį Vyriausybės vadovą sakė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Kaip buvęs ministras pirmininkas, linkiu išlaikyti tą orumą, šaltą protą ir ramybę, kokią demonstravote visos procedūros metu, palinkėti sveikatos, atsirinkti, kas yra tikras draugas, kas yra apsimetęs, turėti tvirtą atramą iš mūsų visų ir pirmiausia iš savo šeimos ir artimųjų, nes jie yra svarbiausi“, – teigė jis.
Kandidato svarstymo procedūrą Seimo posėdžių salės balkone stebėjo du visuomenininkai – Danielius Lupshitzas ir Valdas Bartkevičius, pečius apsisiautę Izraelio vėliavą.
Prezidentui paskyrus jį ministru pirmininku, G.Paluckas per 15 dienų turi suformuoti Ministrų kabinetą ir Seimui pristatyti Vyriausybės programą.
Viešai nepalaikysiantys G.Palucko kandidatūrą dar prieš balsavimą pareiškė opoziciniai konservatoriai, liberalai, „valstiečiai“, tačiau šie tvirtino remsiantys kai kurias geras būsimos Vyriausybės iniciatyvas.
Mišri Seimo narių grupė teigė balsuosianti laisvai.
Balsavimas dėl G.Palucko kandidatūros buvo atviras, o patvirtinimui pakanka paprastos balsuojančiųjų daugumos.
Beje, opozicinis Liberalų sąjūdis siūlė nukelti sprendimą dėl G.Palucko tvirtinimo premjeru po to, kai generalinė prokurorė Nida Grunskienė paprašys Seimo panaikinti „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio neliečiamybę, tačiau Seimas šį siūlymą atmetė.
Gyrė už gebėjimą telkti ir kompetenciją
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas ragino Seimą palaikyti G.Palucko kandidatūrą, sakydamas, kad jis vertinamas už „visapusišką akiratį, detalų įsigilinimą į problemas, išmintį ir taikų bei konstruktyvų būdą“. Jis sakė neabejojantis, kad G.Paluckas susitvarkys su iššūkiais šiose pareigose, nes ir būdamas opozicijoje pademonstravo, jog „galima daug ką nuveikti ir įgyvendinti prioritetus“.
„Vadovaudamas frakcijai Gintautas sakydavo: jei oponuoji ir su kažkuo nesutinki, turi teikti alternatyvas ir paaiškinti, kuo siūlymas geresnis (...). Mes puikiai žinome, kad Gintautui yra svetimas smulkmeniškumas, technokratinis valdymas. Jis paprastai kalba apie svarbius dalykus, apie tai, kas yra teisinga ir neteisinga, kas yra vertinga ir kas yra svarbiausia“, – aiškino R.Motuzas.
Anot jo, svarbu, kad Vyriausybės vadovas išmanytų esmines valstybės sritis: švietimą, sveikatos apsaugą, viešuosius finansus, o kartu „gebėtų sutelkti Vyriausybės narius, ministrus“. Taip pat – kad sugebėtų užmegzti dialogą su bendruomenėmis ir „kartu ieškoti pažangių, galbūt netikėtų bei drąsių sprendimų ir kurtų ateitį, kurioje mūsų piliečiai gyventų socialiai teisingoje ir pažangioje demokratinėje visuomenėje“.
„Kolegos, Lietuvos socialdemokratų partijos vardu kviečiu palaikyti Gintauto Palucko kandidatūrą į ministrus pirmininkus“, – ragino R.Motuzas.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė pabrėžė, kad G.Paluckas yra geros sveikatos.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė pabrėžė, kad G.Paluckas yra geros sveikatos.
Koalicijos partnerių Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Linas Kukuraitis pabrėžė, jog frakcijai imponuoja kandidato „kompetencija, įsigilinimas ir detalūs atsakymai į įvairiausias valstybės valdymo sritis“.
„Tai tikrai yra būtina kompetencija bet kokiam premjerui ir džiugu, kad G.Paluckas tai demonstruoja. Taip pat įtikina G.Palucko profesionalumas, dialogo kultūra, kurią demonstruoja, savo nežinojimo pripažinimas ir sprendimų paieška: jei keliami klausimai, iškart ieškoma sprendimų. Taip pat žadama bendra sprendimų paieška su socialiniais partneriais, savivaldybėmis“, – vardijo L.Kukuraitis.
Kliuvo pažadų laužymas, teistumas, pozicija dėl Kinijos
Savo ruožtu didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovas Mindaugas Lingė tvirtino, jog ryte vykusiame susitikime turėjo turiningą pokalbį, tačiau apsisprendė nepalaikyti jo kandidatūros, „ir ne tik dėl to, kad tai yra valdančiųjų vienybės išbandymas, koalicijos klausimas“. Anot jo, konservatoriai rado septynias priežastis, kodėl G.Paluckas netinka į premjerus.
Pasak M.Lingės, nesąžininga buvo pati socialdemokratų rinkiminė kampanija, grįsta „ant melo, kad Vilija Blinkevičiūtė bus teikiama premjere“, taip pat pasirinkimas formuoti koaliciją su „Nemuno aušra“, kuris „ne tik kelia reputacinę žalą, bet gali turėti neigiamų pasekmių, ypač Berlyno ar Vašingtono sprendimuose dėl mums svarbių saugumo garantijų“.
Konservatoriai, anot jo, iš G.Palucko neišgirdo ir aiškios pozicijos dėl antidemokratinių režimų, sankcijų jiems, politikos Kinijos atžvilgiu.
Anksčiau G.Paluckas jau yra įvardijęs, jog siektų atkurti sutrūkinėjusius diplomatinius santykius su Kinija bent jau grąžinant ambasadorius Vilniuje ir Pekine.
Tuo metu G.Palucko turimi verslai ir siekis išlaikyti jų kontrolę būnant premjeru, anot M.Lingės, taip pat esą „gali tapti interesų konfliktų plikledžiu, ant kurių slidinės būsimasis premjeras ir kurs nuolatinę tokių konfliktų regimybę“.
Konservatorių nuomone, G.Paluckui stinga ir vadovavimo patirties valstybinėje sąrangoje.
TS-LKD kliuvo ir tai, jog G.Paluckas buvo nuteistas už piktnaudžiavimą šiam dar einant Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
„Teistumas korupcinėje byloje nėra tas standartas, kurį norėtumėme legitimuoti skiriant kandidatą į vienas aukščiausių ir svarbiausių pareigų valstybėje“, – aiškino M.Lingė.
Paskutinioji priežastis, anot jo, buvo nedeklaruotas G.Palucko susitikimas su baltarusių trąšų verslu siejamo „Birių krovinių terminalo“ atstovu.
„Kad tai yra bendro pobūdžio susitikimas, tikrai mūsų frakcijos narių neįtikina“, – pareiškė M.Lingė.
Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen pabrėžė, jog frakcija iš principo nesutinka su socialdemokratų sprendimu kviesti į koaliciją „Nemuno aušrą“, kurios lyderis R.Žemaitaitis teisiamas dėl antisemitinių pareiškimų ir yra pripažintas sulaužęs Seimo nario priesaiką, pažeidęs Konstituciją.
„Apie dalykinius klausimus šiandien per anksti kalbėti. O nepalaikysime dėl paties valdančiosios koalicijos sudarymo su „Nemuno aušra“ principo. Tai vertybiškai nepateisinama, politine logika to paaiškinti negalima“, – teigė parlamentarė.
R.Žemaitaitis: susitaikykite ir gerbkite naują valdžią
Savo ruožtu „Nemuno aušros“ pirmininkas R.Žemaitaitis savo kalboje daugiausia dėmesio skyrė ne raginimui palaikyti G.Palucką, o buvusios valdžios kritikai.
„Leisiu sau pacituoti vieną teiginį: jei nepatinka šita valdžia, po keturių metų išsirinkite kitą valdžią. Deja, visuomenė taip ir nusprendė, kad Liberalų sąjūdį, korumpuotą ir nuteistą partiją, Tėvynės sąjungą, kuri pastaruosius keturis metus pasižymėjo įžūliu bendravimu ir negebėjimu surasti normalių ryšių su socialinėmis grupėmis, bei Laisvės partiją nusprendė nubausti ir nubaudė pakankamai skaudžiai ir labai stipriai: iš 52 Seimo narių jų liko 28, vienos frakcijos visai neliko, kita frakcija dėka Laisvės partijos išsisaugojo“, – dėstė R.Žemaitaitis.
Jis sako girdintis opozicijos pareiškimus, kokia ši koalicija yra „nešvari ir negraži“, tačiau vėl laidė kritikos strėles dėl TS–LKD darbo ketverius metus su Liberalų sąjūdžiu, primindamas, jog ši, kaip juridinis asmuo, „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje buvo nuteista dėl korupcinių nusikaltimų.
„Dabar mums reiškia pretenzijas, centro kairės politinėms jėgoms, kad kažkas negerai: per ketverius metus išplauni Liberalų sąjūdį, viskio dėžutę, išplauni jos pinigus ir sakai – viskas čia yra gerai. Įdomus sutapimas. Šiandien tvirtiname ministrą pirmininką, net neleidžiame šimto dienų išdirbti ir kvestionuojame, koks jis bus ir kaip jis dirbs“, – piktinosi R.Žemaitaitis.
Jis pats sako G.Palucką pažįstantis nuo 2007-ųjų rugpjūčio, kuomet kartu pradėjo darbą Vilniaus savivaldybėje, ir įvertino jį kaip „principingą, užsibrėžiantį ir siekiantį savo tikslų žmogų“, matęs jį dirbant įmonių valdybose, sostinės savivaldybės administracijos vadovu.
R.Žemaitaitis taip pat pasveikino piketus, organizuojamus dėl jo partijos buvimo valdančiojoje koalicijoje, kartu paragino laikytis nerašytos politinės taisyklės – nekritikuoti Vyriausybės 100 pirmųjų dienų.
„Ir turi žmonės rinktis, tai yra žmonių teisė ten dalyvauti, teisė išreikšti savo poziciją, savo norą. Ir tai yra sveikintinas dalykas, kad tą žmonės daro. Bet neleisti Vyriausybei dirbti ir sakyti, kad premjeras yra šioks, toks, anoks ir kitas – man tai šiandien nepriimtina“, – dėstė R.Žemaitaitis.
Jis prisiminė ir konservatorių ir liberalų demaršą jam duodant Seimo nario priesaiką, kai šie paliko salę, ir įgėlė esą cituodamas paties konservatorių garbės pirmininko Vytauto Landsbergio žodžius apie valdžios kritiką.
Mielieji, turėkite savigarbos pralaimėti rinkimus, turėkite pagarbos nugalėtojams suteikti valdžią ir parodyti, ką jie dirba. Ir mes pažiūrėsime po 100 dienų, ko ši valdančioji koalicija yra verta
„Jūs nepagarbą parodėte ne man, nepagarbą parodėte šiai institucijai, žmonėms, beveik virš pusei milijono gyventojų, kurie nusprendė, kad laikas atėjo permainoms Lietuvoje. Susitaikykite, mielieji mano, pradėkite gerbti naujai išrinktą valdžią. Ir jūsų patriarchas, profesorius Vytautas Landsbergis yra pasakęs: tie, kurie baubia, šaukia prieš išrinktą valdžią, tie eina prieš valstybę“ , – kalbėjo R.Žemaitaitis.
„Mielieji, turėkite savigarbos pralaimėti rinkimus, turėkite pagarbos nugalėtojams suteikti valdžią ir parodyti, ką jie dirba. Ir mes pažiūrėsime po 100 dienų, ko ši valdančioji koalicija yra verta“, – pareiškė politikas.
G.Paluckas viliasi, kad aistros nurims
G.Paluckas savo ruožtu padėkojo už „gražius ir dalykiškus susitikimus“ su frakcijomis, tvirtindamas, kad tai buvo proga aptarti šaliai svarbius klausimus, pasikeisti argumentais.
„Lygiai taip pat dėkoju ir už tam tikrą „demokratijos šventę“ kai kuriose frakcijose, kur, mano įsitikinimu, tiesa buvo šiek tiek ištempta, prielaidos – per tirštos, spalvos, kuriomis tapomos vienos ar kitos partijos, vieni ar kiti įvykiai, buvo šiek tiek per ryškios.
Mano įsitikinimu, mūsų diskusijų metu vis dar aidėjo mūsų rinkiminiai mūšiai ir tikiuosi, kad visai netrukus tų mūšių aidai nutils ir mes pereisime prie dalykinės darbotvarkės, tų klausimų, kurie yra svarbiausi mūsų Lietuvos visuomenei. Didžiuojuosi, jog nuomonių įvairovė mūsų partijoje, diskusijų kultūra nėra parodinė ar butaforinė. Didžiuojuosi, kad galime kalbėti atvirai ir ketiname tai daryti ir ateityje“, – pareiškė G.Paluckas.
Susitiks su G.Nausėda
G.Palucko kandidatūrą vadovauti 19-ajai Vyriausybei pateikė prezidentas, atsižvelgęs į socialdemokratų, demokratų ir „Nemuno aušros“ koalicijos siūlymą.
G.Palucką patvirtinus premjeru, jis apie 13 val. ketina susitikti su prezidentu Gitanu Nausėda ir aptarti Ministrų kabineto formavimą.
45-erių informatiko G.Palucko kandidatūra pasirinkta, kai Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė nutarė likti Europos Parlamente ir atsisakė tiek Seimo narės mandato, tiek galimybės dirbti ministre pirmininke.
Antradienį kalbėdamas apie svarbiausius būsimos Vyriausybės darbus G.Paluckas akcentavo biurokratijos mažinimą, pasitikėjimo valstybės institucijomis didinimą, viešųjų paslaugų ir jų prieinamumo gerinimą.
Jis tvirtino, kad vienas pirmųjų darbų bus prie Vyriausybės įsteigti kovos su biurokratija komisiją.
Politiko teigimu, šalies ekonomika gyvena aukso amžių, tačiau susiduriama su mažėjančiu našumu ir konkurencingumu, augančiais kaštais, todėl, pasak jo, ekonomikos neišvengiamai laukia investicijos į inovacijas, kompetencijas, naujų rinkų paieška, našumo didinimas.
G.Paluckas minėjo, kad per 2025 metus bus parengti ir priimti būtini mokesčių pakeitimai, kandidatas į premjerus taip pat kalbėjo apie planus pertvarkyti ministerijas įkuriant Regionų, o vėliau – Infrastruktūros ministerijas.
G.Palucko kandidatūrą žada palaikyti Socialdemokratų partijos suburta centro kairės koalicija su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušra“.
Ši koalicija Seime turi užsitikrinusi 86 balsus iš 141.
Seimui pritarus ir prezidentui paskyrus ministrą pirmininką, šis per 15 dienų turi suformuoti Ministrų kabinetą ir Seimui pristatyti Vyriausybės programą.
Parlamentui sprendžiant dėl premjero, šalia jo, Nepriklausomybės aikštėje, vyks antroji pilietinė akcija „Dešimt minučių tylos“. Ja siekiama dar kartą pareikšti protestą dėl į valdančiąją daugumą pakviestos „Nemuno aušros“. Šios politinės jėgos lyderis teisiamas dėl neapykantos kurstymo prieš žydus.
G.Paluckas pirmąjį kartą žadėjo susitikti su protestuotojais, tačiau to galiausiai nepadarė. Ar šį kartą išeis su jais pasikalbėti, kandidatas į premjerus neatskleidžia.