Apsišarvuoti kantrybe visus devynis mėnesius, pašnekovo teigimu, verta dar ir dėl to, kad iki šiol pasitaiko netikslių medikų prognozių. Tokiai atvejais traumuojami ne tik tėvai, bet ir ką tik gimęs mažylis.
– Savo knygoje „Gimdymas su šypsena“ kalbate apie neurolingvistinį programavimą. Kaip seniai taikote šį metodą konsultuodamas besilaukiančias moteris? Kaip jis veikia?
– Knyga apie neurolingvistinį programavimą į mano rankas papuolė atsitiktinai, tuomet ir kilo mintis, kad labai daug ką galima pritaikyti akušerijoje. Pradėjęs tuo domėtis sukūriau atitinkamus pratimus, metodiką, o praktikoje neurolingvistinį programavimą taikau dešimt metų.
Tai leidžia moterims geriau pažinti savo organizmą, suprasti, kas sukelia nepalankią gimdymo situaciją, stresą, išmokti valdyti neigiamas emocijas ir mintis. Mūsų Nėščiųjų sveikatingumo mokykloje moterys dirba su savo mintimis, įsitikinimais, o tuomet jau iškeliamas tikslas – pagimdyti natūraliai ir lengvai.
Norėdama tai pasiekti nėščioji turi įsivaizduoti savo pageidaujamą gimdymą. Viena iš daugelio mano pateikiamų užduočių – aprašyti savo svajonių gimdymą. Tačiau labai nedidelis procentas būsimų motinų atlieka šias užduotis atsakingai: didžioji dalis jų nesivargina praktikuotis, tiesiog paklauso, ką aš rekomenduoju, ir pasilieka prie savų įsitikinimų.
– Ką tai rodo?
– Daugelis jų nėra motyvuotos būti motinomis, taiga dar nenori gimdyti, o jau laukiasi. Biologiškai dažna moteris subręsta anksčiau nei psichologiškai. Kartais susidaro įspūdis, kad gimdymas jų gyvenime prilygsta tarsi šou, o vaikas suvokiamas kaip visuomet besišypsantis žaisliukas iš reklamų.
Tačiau jaunos šeimos dėl to nėra kaltos: jaunimas neruošiamas tėvystei. Artimiausiu metu su Vilniaus edukologijos universitetu planuojame atlikti moterų motyvacijos būti motina tyrimą.
– Kada tinkamiausias laikas planuoti kūdikį?
- Įprastai tokiais atvejais moterims atsakau: kai imsite matyti gatvėje daug mamų su vežimėliais, vadinasi, laikas jums (šypteli).
– Bet „Synopticom“ atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė (55 proc.) Lietuvos miestuose gyvenančių mamų yra bent kartą pastojusios neplanuotai.
– Tikrai taip. Kas antras vaikas Lietuvoje – „netyčiukas“. Prieš kelerius metus teko dalyvauti pasauliniame kongrese, kur buvo nagrinėjami neplanuotų nėštumų klausimai. 19-os pasaulio šalių mokslininkai pateikė savo tyrimų rezultatus, kas vyksta su neplanuotais vaikais vėliau.
Išvados parodė, kad jie gyvenime jaučiasi nemylimi, susiduria su daugybe įvairiausių asmenybės problemų. Todėl galvojant apie būsimo mažylio fizinę ir psichinę sveikatą, pastojimas turėtų būti atitinkamai planuojamas.
– Kokia išeitis, jei moteris nesijaučia pasiruošusi motinystei, o įsčiose jau nešioja gyvybę?
– Nereikėtų pamiršti, kad nėštumo nutraukimas taip pat gali palikti gilių dvasinių randų ir kompleksų tolesniam gyvenimui. Tai – ne išeitis.
Žinoma, negerai, jei sužinojusi netikėtą naujieną apie užsimezgusią gyvybę moteris ima galvoti, kokia vargana jos buitis, koks prastas darbas ir ją apninka dvejonės nešioti ar nenešioti užsimezgusią gyvybę. Pasijutusi nėščia moteris turėtų pamėginti priimti šią žinią pozityviai, stengtis pamilti būsimą mažylį, susitvarkyti su negatyviomis mintimis, o ne kankinti jį dar negimusį.
– Teko girdėti, kad moteris į Nėščiųjų sveikatingumo mokyklą atveda ir baimė gimdyti. Kiek tiesos šiose kalbose?
– 99 proc. moterų dažniausiai bijo skausmo arba komplikacijų gimdymo metu. Baimių priežastis – aplinkinių pasakojimai, kad gimdant skauda. Dažnai ne tik aplinkiniai, bet ir pačios nėščiosios pamiršta kontroliuoti savo žodžius, mintis, kalba apie gimdymo kančias, pernelyg gilinasi į medikų išsakytas, galimas nepalankias, prognozes (pasąmonė tai labai greitai užfiksuoja).
Mūsų rengiamuose užsiėmimuose su būsimomis mamomis analizuojame, ar reikalingas skausmas gimdymo metu, aiškiname skausmo bei baimės kilmės priežastis. Į bendrą veiklą būtinai įtraukiame ir būsimus tėvus. Ne visos moterys supranta, kad pagalbininkas gimdymo metu yra būtinas, tačiau jis turi būti paruoštas.
– Ar išklausę paskaitų kursą vyrai būna pasirengę dalyvauti gimdant jų antrajai pusei?
– Neprisimenu atvejo, kad po mūsų kursų vyrai nepadėtų gimdymo metu. Tačiau jokiu būdu neverčiame jų dalyvauti gimdyme, tai jau jų pačių apsisprendimas. Juokaudamas netgi prašau jų žmonų neužsiimti psichologiniu teroru ir leisti vyrams apsispręsti patiems.
Mūsų siekis, kad jie, išklausę kursus, sužinotų savo vaidmenį, išmoktų pagalbos elementų. O jei nuspręs dalyvauti gimstant kūdikiui, turėtų užimti ne pasyvaus stebėtojo, o padėjėjo, žmonos palaikytojo poziciją. Neparuoštas vyras neturėtų dalyvauti gimdyme.
Norėčiau priminti, kad mes savo kursuose ruošiame ne moterį gimdymui, o šeimą vaiko auginimui. Atrodytų žodžių žaismas, tačiau moteriai motinystės instinktas įgimtas, o vyrui – išugdomas. Kursų metu kartojame, kad vaiko gimimas – esminis poros gyvenimo virsmas, todėl naujoms pareigoms būtina ruoštis.
Dėl šios priežasties į užsiėmimų programą įtraukiame daug informacijos apie negimusio mažylio įgimtus sugebėjimus, pateikiame vaikų ugdymo programą iki trejų metų amžiaus. Daug dėmesio skiriame būsimo tėvo ir vaiko ryšio formavimui.
Vienaip su savo atžala bendraus tėvas, kūdikiui gimus perkirpęs virkštelę ir iškart palaikęs jį ant rankų ir visai kitaip tėtis, kūdikio gimimo laukęs už gimdymo namų durų. Vyras, žinodamas kaip užsiimti su vaiku, suteiks daugiau komforto ir poilsio savo antrajai pusei, o tai – viena iš pogimdyminės depresijos profilaktikos priemonių.
– Kaip vertinate nėščiųjų priežiūrą Lietuvoje?
– Lietuvoje su būsimomis gimdyvėmis elgiamasi kaip su ligonėmis. Norint tuo įsitikinti pakanka perskaityti bet kuriuos patarimus nėščiosioms. Medikai tarsi pamiršta, kad tai sveikos moterys. Joms draudžiama maudytis vonioje, jos neįleidžiamos į aromoterapijos kabinetus. Kaip gali taip “prižiūrimos” moterys nebijoti gimdymo ir natūraliai pagimdyti?
– Jūsų įkurta Nėščiųjų sveikatingumo mokykla bendradarbiaudama su Birštono sanatorija pateikia kursą nėščiosioms, į kurį įeina mineralinio vandens vonios, kūno masažai, aromamuzikos terapija ir pan. Ar nesulaukiate kolegų kritikos?
– Dabar kritikuoja visi, kas netingi, bet neteikiu tam reikšmės. Taip, mes pirmieji Lietuvoje sugalvojome ir įgyvendinome tokią paslaugą besilaukiančioms šeimoms. Mūsų seminarus lankiusios šeimos savaitgaliui atvykdavo kurso pakartojimui, kartu su minėtomis sveikatinimo procedūromis.
2013-siais minėsime savo Šeimos klubo vasaros stovyklų dvidešimtmetį. Tai mūsų seminarus lankiusių šeimų, bendraminčių turiningas, su plačia programa, aktyvus suaugusių ir vaikų poilsis. Yra šeimų, kurios nepraleido nė vienos stovyklos. Užauginome visą kartą aktyvių vaikų.
– Vis daugiau kalbama apie naujagimiui palankias ligonines.
– Naujagimiui palankiose ligoninėse yra užtikrinamas natūralus kūdikių maitinimas. Joms yra keliami griežti reikalavimai. Gaila, bet Lietuvoje jų nėra daug. Manau, viena iš priežasčių – nemažas pieno mišinėlių firmų suinteresuotumas. O apie motinai palankias ligonines pas mus nė neužsimenama, nes reikėtų daug ką keisti gimdymo praktikoje.
– Ką manote apie besilaukiančių moterų norą apžiūrėti gimdyklas?
– Kursus išklaususias poras aš pats skatinu susipažinti su būsima gimdymo vieta. Tiesa, kai kuriems gimdymo namų darbuotojams vis dar tenka priminti, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymu gimdyvei suteikta teisė susipažinti su gimdymo vieta, ne dėl mados, o dėl psichologinės būsenos, kad jaustųsi ramiau, žinotų, kokia aplinka jos laukia. Pabendravusi su gydytoju moteris žinos daugiau, galės tinkamiau nusiteikti ir pasiruošti.
– Savo knygoje teigiate, kad yra moterų kurios gimdo nejausdamos skausmo. Nuo ko tai priklauso?
– Taip, maždaug 3-4 proc. moterų natūraliai pagimdo nejausdamos skausmo. Iš mūsų paruoštų – kur kas daugiau. Moters kūne nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių gimdymas turėtų būti skausmingas, trukdytų natūraliai ir lengvai pagimdyti. Pagrindinė sunkaus ir komplikuoto gimdymo priežastis slypi moters galvoje.
Tai gimdymo proceso nesupratimas, nežinojimas, kaip elgtis, o svarbiausia – neigiamos moters mintys ir nepasitikėjimas savo jėgomis. Jei gimdymo metu vyrauja baimė, užslopinamas įgimtas moters gimdymo instinktas, gimdymo takai, jausdami pavojų priešinasi, tuomet kyla skausmas.
Dažnai gamtos priežasties ir pasekmės dėsnį pažeidžia patys medikai, šalindami skausmą (pasekmę) medikamentais, o nešalindami priežasties. Pasaulyje apie 80 proc. moterų gimdo su epidūrine nejautra. Farmacijos kompanijoms tai – milijardiniai pelnai. Kam propaguoti nenaudingą sistemą, kad moterys gimdytų natūraliai be skausmo?
– Jūs nepritariate epidūrinei nejautrai?
– Aš ne prieš epidūrinį nuskausminimą, kada jis išties reikalingas, bet prieš masinę madą. Vaistais nuskausminta moteris nejaučia jokių signalų ir negali padėti gimstančiam kūdikiui. Todėl jai belieka tik laikraščio skaitymas (ironizuodamas pašnekovas prisimena plačiai spaudoje aprašytą atvejį, kai gimdyvė visiems gyrėsi neskausmingai gimdžiusi, nes nuskausminta tuo metu skaitė laikraštį).
Tokiais atvejais už moterį gimdo medikai. Kitas dalykas – medikamentų poveikis kūdikiui – gali sutrikti jo kvėpavimas, gali kilti psichologinių problemų (sutrikdomas naujagimio elgesys, motinos bei kūdikio ryšio formavimasis). Moteriai būtinai žinoti pašalinį nuskausminimo poveikį, tada ji sąmoningai galės nuspręsti, kaip jai gimdyti.
– Koks jūsų požiūris į moters pageidavimu atliekamą cezario pjūvį?
– Lietuvoje užsakomieji cezario pjūviai pagal moters valią juridiškai dar neįteisinti, vadinasi, atliekami nelegaliai. Gydytojas turi užrašyti išgalvotą priežastį dėl ko atliktas cezario pjūvis, o tai jau dokumentų klastojimas.
– Kas paskatino pasukti gydytojo akušerio keliu?
– Kiek tik save prisimenu, mane domina negimęs mažylis. Nuolat kėliau klausimą, kaip per 9 mėnesius praktiškai iš akimis nematomų ląstelių susikuria toks sudėtingas organizmas. Tuo metu, kai baigiau Kauno medicinos institutą, galėjau dirbti ir okulistu, ir ginekologu (tuo metu ruošiamų medikų profilis buvo bendras).
Pasukau pastaruoju keliu. 18 metų pagal paskyrimą dirbau Ukmergėje. Šiandien mano praktikoje – trisdešimt metų klinikinio darbo ir daugiau nei dvidešimt metų sukaupta vertinga praktika, ruošiant jaunas šeimas gimdymui.
– Kiek vaikų padėjote ateiti į šį pasaulį?
– Matyt, tūkstančių tūkstančiai. Dabar į mūsų Nėščiųjų mokyklėlę ateina tie tėčiai ir mamos, kurių gimdymus kadais priėmiau pats. Prie manęs gimė ir mano paties vaikai, aš priėmiau ir pirmąją dukters atžalą.
– Ką patariate besilaukiančioms moterims, kurios prasitaria pasiilgusios vyno skonio?
– Formuojantis būsimam kūdikiui, jo organizme per parą pastoviai vyksta apie 300 biocheminių reakcijų. Gamta naujai gyvybei susiformuoti suteikė palyginti trumpą laiką, todėl besilaukianti moteris turėtų atsižvelgti į gurmaniškus savo norus. Jei kūdikiui pritrūksta kažkokios medžiagos, moteris staiga užsimano vieno ar kito produkto. Tik reiktų įvertinti ar tas produktas nekenksmingas vaiko sveikatai.
Pavyzdžiui, jei norisi vyno, nereikėtų skubėti ieškoti taurės. Šiuo atveju patartina valgyti vynuoges. Dažnai moteris nėštumo metu užsimano alaus – tada reiktų pagalvoti apie vitamino B kompleksą ar nusipirkti alaus mielių.
– Ar tiesa, kad kai kurios poros į jus kreipiasi norėdamos susilaukti konkrečios kūdikio lyties?
– Taip, yra metodas, kurio efektyvumas pasiteisina 90 procentu. Specialiaus tyrimo nedarėme, bet kas bandė mūsų šeimoje, pasiteisino. Būsimiems tėvams dažnai patariu neklausti gydytojų dar negimusio kūdikio lyties. Jos vis tiek nepakeisite, o kada planuosite sekantį nėštumą, sakau, paskambinkite man, pasakysiu ką ir kaip daryti, kad gimtų norimos lyties mažylis.
