A.Gladkijus, Donbase veikiančios proukrainietiškos organizacijos „Teni“ koordinatorius, sako, kad ir Lietuvoje patyrė tą patį keistą jausmą krūtinėje – tarsi kažkas viduje spaudžia.
Taip nutinka, kai netoliese pradeda kristi raketos arba minos. Užspaudžia krūtinę ir tuomet, kai stovintį automobilį bei nieko neįtariančią pareigūnę visa jėga nutrenkia nė trupučio nestabdantis vilkikas.
A.Gladkijui ir jo draugams viskas baigėsi laimingai – atsipirko riebiomis mėlynėmis. Smūgį, laimei, amortizavo pakelės stulpas.
„Ukrainos vanagas“, savo veiksmais demaskuojantis Donbase besislapstančią Rusijos kariuomenę, tęsia pasakojimą apie karą, kurio dar prieš pusantrų metų niekas nesitikėjo.
– Jūs esate „Teni“ – šešėliai. Kodėl jus vadina „Ukrainos vanagu“? Slapyvardis?
Jei gimčiau iš naujo, norėčiau būti paukščiu, o ne žmogumi.
– Nešioju motinos mergautinę pavardę, tačiau mano ukrainietiška pavardė lietuviškai skambėtų – Peslys.
Tai vanago dydžio plėšrus paukštis. Gal dėl to kartais taip vadina. Jei gimčiau iš naujo, norėčiau būti paukščiu, o ne žmogumi.
– Vanagas gali sau sumedžioti grobį stepėje, o ką gali keletas tokių kovotojų kaip jūs?
– Aš tikiu Aukščiausiuoju. Galima sakyti, kad esu pagonis, tačiau neabejoju Viešpaties valia. Žinai drugelio efektą? Kaip jo sparnų plazdėjimas kitame pasaulio gale gali sukelti uraganą, taip vienas karys gali nulemti pergalę.
Mes, trys grupės po penkis, išvarėme Mariupolio savivaldybę užėmusią ginkluotą gaują. Šešiese tame pačiame mieste išgelbėjome banko pastatą. Vėliau, žinoma, atėjo „Azovo“ būrys, tačiau mano draugai labai daug prisidėjo prie to, kad Mariupolis šiandien nėra DNR banditų zona.
– Kodėl karas nesibaigia šiandien pat?
– Banaliai išsireikšiu. Prisiminkime seną klausimą – o kam tai naudinga? Pirma, tarp naudos gavėjų yra ir nemaža dalis Ukrainos valdžios. Antra, nestabili situacija Ukrainoje – išsipildžiusi Rusijos svajonė. Trečia, Europa pataikauja Rusijai, nes nori ir toliau ramiai bei sočiai gyventi.
– Gal tai veda į pasaulinį karą?
– Trečiasis pasaulinis karas iš tiesų jau prasidėjo, tačiau jį dar galima sustabdyti. Lai padeda visas pasaulis pabaigti šį karą kuo greičiau. Žinoma, baisu erzinti beždžionę su atominiu ginklu, tačiau ji blefuoja.
Nemanau, kad Vladimiras Putinas turi aiškų planą. Jis elgiasi kaip caras – daro, ką tik užsimano, ką sugalvoja ar susapnuoja. Jei jau užsisuko tokios peštynės – baigiam iki galo ir neleidžiam tam išsikeroti. Padėkite Ukrainai.
– Minėjote, kad tokie kariai kaip jūs ir savanorių batalionai jaučiasi lyg tarp dviejų ugnių?
Taip lengvai atiduoti Donecką buvo idiotizmas arba visiškai sąmoningas žingsnis.
– Savanorių batalionai nori išlaisvinti okupuotas teritorijas. Jie nori žinoti, kad kovoja toje pačioje pusėje, kaip ir Ukraina, Ukrainos valdžia, prezidentas.
Jie iki šiol nori suprasti, kodėl Petro Porošenka užsimanė į Rusiją pasisukti nugara, nors šie jau rodė savo neadekvatumą – buvo pasirengę šaudyti ir šaudė į mus iš Rusijos teritorijos. Netrukus Rusija būtų išsidavusi prieš visą pasaulį.
Vėliau jie užėmė Ilovaiską, o po to laisvai įėjo į Donecką. Taip lengvai atiduoti Donecką buvo idiotizmas arba visiškai sąmoningas žingsnis.
Belieka sulaukti karinių veiksmų pabaigos, o tuomet – įsakymo Ukrainos karinėms pajėgoms griežtai sunaikinti visus savanorių pulkus. Tuos, kurie visą laiką narsiai kovėsi priešakinėse linijose.
– Ar turite konkrečiai dėl ko pykti ant dabartinės šalies valdžios?
– Visi jie, kraujo bangos pakelti, palypėję ant „Dangiškosios šimtinės“ aukos, pagavo Dievą už barzdos. Aš daug ko nesuprantu. Nesuprantu, kodėl policijai vadovauti paskiriami veikėjai, kurie Kryme tiesiog nesugebėjo susitarti su Rusija dėl postų.
Šalyje vyksta tyli šliaužianti chroniška kontrrevoliucija, kurią organizuoja pati šalies valdžia.
O kur dabar tie, kurie realiai gynė tą žemę? Kažkur nukišti pabėgėliai... Šalyje vyksta tyli šliaužianti chroniška kontrrevoliucija, kurią organizuoja pati šalies valdžia.
Jei Viktoras Janukovyčius savo veiksmais pražudė „Dangiškąją šimtinę“, tai šitie – jau tūkstančius.
Palaidojau daugybę draugų, kuriuos pažinojau dešimtmečius. Jų žmonoms bijau pažiūrėti į akis. Paklaus – kaip, kodėl, už ką jis žuvo? Ar už tai, kad kažkas kraunasi turtus?
