Mes visi žinome, kad giname savo šalį. Taip pat žinome, jog tai kenkia aukštai sėdinčiųjų verslo interesams.
Galimybė įvežti į DNR („Donecko Liaudies Respubliką“) sunkvežimį su maistu ar kitais žmonėms reikalingais dalykais kažkam uždirba 15-70 tūkst. grivinų (650-3050 eurų). O prekės eina traukinių sąstatais. Kažkas lobsta, o DNR prekių kainos dėl to išaugo du arba tris kartus.
– Kaip jūs manote, kodėl tarp LNR („Luhansko Liaudies Respublikos“) ir DNR yra muitinės postai? Kodėl šios teritorijos vaidina atskiras valstybes?
– Tai reiškia, kad yra ne viena banditų grupuotė. Nusikalstamos grupuotės dalijasi grobį. Jie godūs kvailiai – net tarpusavyje pasiskirsto zonas.
Puikus pavyzdys – oligarcho Rinato Achmetovo struktūra. To paties, kuris dabar lyg šventasis išgelbėtojas visiems dalija išgyvenimo paketus. Žmonėms nereikia išmaldos – lai grąžina jiems namus, darbus, gyvenimą.
– Ar tai ir yra pagrindiniai šio karo žaidėjai?
– Čia tik prekeiviai. Ukraina – tai Rusijos naikinimo instrumentas. O kas nori Rusijos sugriuvimo? Gal jos prezidentas V.Putinas? Nežinau žmogaus, kuris daugiau būtų prie to prisidėjęs.
Jis dabar – milijardierius. Visi jo aplinkos žmonės gyvena užsienyje, tai kodėl visą savo tautą šeria patriotinėmis dainelėmis? Tai ne mano reikalas, kol tokia nesąmonių pripumpuota banda neateina į mano namus.
Gal šiandien „Roshen“ saldainius ukrainiečiai valgytų su pagarba?
Būtų daug paprasčiau, jei pas mus būtų adekvati valdžia, o ne vagys ir turtuoliai. Būtų daug paprasčiau, jei kai kurie mano artimi žmonės nebūtų separatistai.
Ukrainai labai nesiseka su valdžia. Jau daug kartų iš eilės – niekšai. Labai žemos kokybės valdžia. Kartais galvoju, kad jie visi valdžioje yra marionetės. Net ir V.Putinas.
– Ko norėtumėte paklausti P.Porošenkos?
– Kodėl tu vis dar maitini okupantus šokoladukais, kai jie mus maitina švinu? Kodėl valdžioje kai kurie asmenys su juo jaučiasi taip pat gerai, kaip ir su V.Janukovyčiumi?
P.Porošenka turėjo galimybę įeiti į istoriją kaip prezidentas, kuris padėjo pirmą pamatų akmenį į europietišką Ukrainą. Galėjo atsisakyti savo verslo dalies Rusijoje. Gal šiandien „Roshen“ saldainius ukrainiečiai valgytų su pagarba?
