S.Šalabajevas paleistas į laisvę teismo salėje
Teisėja Vitalija Norkūnaitė sakė, kad klausimas dėl ekstradicijos bus sprendžiamas tada, kai Lietuva priims sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo šiam užsieniečiui.
S.Šalabajevas kaltinamas finansiniais nusikaltimais. Tiek jo, tiek M.Abliazovo Kazachstano teisėsaugos institucijos ieško dėl BTA banko žlugimo. Prokurorų skaičiavimu, iš banko galėjo būti pavogta apie 4 milijardai dolerių.
S.Šalabajevą liepą Vilniuje sulaikė Lietuvos pareigūnai, vyras Interpolo ieškotas daugiau nei dvejus metus. Naujienų agentūra BNS pranešė, kad Vilniaus apygardos teismas penktadienį S.Šalabajevą paleido į laisvę teismo salėje, nors prokuratūra prašė jį išduoti Ukrainai ir Kazachstanui.
Teisėja Vitalija Norkūnaitė sakė, kad klausimas dėl ekstradicijos bus sprendžiamas tada, kai Lietuva priims sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo šiam užsieniečiui. „Panaikinti kardomąją priemonę ir paleisti nedelsiant“, – sakė teisėja.
Byla nagrinėta ne viešuose posėdžiuose, nes bus keliami klausimai, susiję ir su prieglobsčio bylos nagrinėjimu. Pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą, tokių bylų duomenys yra ne vieši.
S.Šalabajevui yra paskirtas 50 tūkst. eurų piniginis užstatas, kuris jau yra sumokėtas į teismo depozitinę sąskaitą. Užsieniečiui taip pat trims mėnesiams paskirtas namų areštas, be teisės naktį išeiti iš namų, iš jo paimti dokumentai.
Pasak BNS, Teisėja V.Norkūnaitė pranešė, kad jeigu užsienietis nesilaikys naujai paskirtų kardomųjų priemonių, piniginis užstatas pereis Lietuvos valstybei, o jeigu neatvyks šaukiamas pas prokurorą ar į teismą, gali būti vėl suimtas.
Nutartis dėl kardomųjų priemonių paskyrimo per tris dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, kitoje dalyje – tai yra dėl ekstradicijos svarstymo sustabdymo – neskundžiama. Prokuratūra teigia, kad išanalizuos teismo nutartį ir apsispręs dėl skundo.
Slepiasi nuo mirties
A.Šalabajevos teigimu, jos šeimos nariai nusikaltimų nedarė, o kaltinimais siekiama susidoroti su politiniu oponentu. Ji papasakojo, kaip iškilo milijardinė M.Abliazovo verslo imperija ir kokią kainą už tai sumokėjo jos šeima.
– Šiuo metu jūsų vyro ekstradicijos klausimas sprendžiamas Prancūzijoje. M.Abliazovas gavo politinį prieglobstį, todėl negali būti perduotas Kazachstanui, tačiau tai netrukdo jo perduoti Rusijai?
Mano vyras yra Kazachstano opozicijos lyderis. Jis nuosekliai kritikavo ir kritikuoja valdžią.
– Prancūzijos ministras pirmininkas ir teisingumo ministras priėmė sprendimą išduoti mano vyrą Rusijai. Šis sprendimas dabar apskųstas. Taip pat mano vyras turės teisę kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą.
Muchtaras yra Kazachstano opozicijos lyderis. Jis nuosekliai kritikavo ir kritikuoja valdžią. Taip pat ėmė viešinti dokumentus. Pavyzdžiui, apie taip, kaip Nursultano Nazarbajevo žentas plovė milžiniškas sumas. Paskutinis atvejis buvo susijęs su 20 mln. dolerių plovimu. Visa tai pateikiama žiniasklaidos priemonėms.
Mano vyro ir brolio ieško ne Rusija, ir ne Ukraina, o Kazachstanas. Ekstradicija jiems reikštų mirties nuosprendį ir visiškai nesvarbu, kurioje šalyje jie mirs. N.Nazarbajevui bus net geriau, jeigu mano vyras mirs Rusijoje.
Baisiausia, kad Kazachstano korupcinė sistema ima formuotis Europoje. Visur, kur Kazachstano valdžia veikia prieš mano vyrą, randama korupcijos pėdsakų. Tai nesunkiai įrodoma dokumentais.
Italijoje aš ir mano šešerių metų vaikas tapome šios korupcinės sistemos aukomis. Mes buvome tiesiog pagrobti iš šalies ir privačiu lėktuvu išskraidinti į Kazachstaną.
Pagrobimas buvo organizuotas Kazachstano ambasados. Vien lėktuvo nuoma kainavo apie pusę milijono dolerių. Teismuose jau įrodyta, kad tai buvo padaryta pažeidžiant įstatymus, o aš pati šiuo metu su vaikais grįžau į Italiją, kur man suteiktas politinis prieglobstis.
Mūsų šeimai, taip pat ir mano vyrui toks prieglobstis buvo suteiktas ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau šioje šalyje į mūsų gyvybę buvo pasikėsinta ir Didžiosios Britanijos pareigūnai mus oficialiai raštu įspėjo, jog negali garantuoti mūsų saugumo.
– Lietuvoje jūsų brolio ekstradicijos dėl panašių įtarimų prašo ir Ukraina?
– Mano vyro ir brolio ieško ne Rusija, ir ne Ukraina, o Kazachstanas. Ekstradicija jiems reikštų mirties nuosprendį ir visiškai nesvarbu, kurioje šalyje jie mirs. N.Nazarbajevui bus net geriau, jeigu mano vyras mirs Rusijoje.
– Jūsų vyras buvo vienas turtingiausių Kazachstano verslininkų. Kaip jam pavyko sukaupti tokį turtą?
Kartu gyvenome studentų bendrabutyje, kuris buvo už 30 kilometrų nuo Almatos. Ten mano vyras ir pradėjo savo pirmąjį verslą.
– Su Muchtaru susipažinome žaisdami šachmatais. Turėjau pirmą atskyrį, o jis buvo kandidatas į sporto meistrus. Jis buvo jaunesnysis mokslinis bendradarbis Fizikos fakultete, o aš – studentė Matematikos fakultete. Kartu gyvenome studentų bendrabutyje, kuris buvo už 30 kilometrų nuo Almatos. Ten mano vyras ir pradėjo savo pirmąjį verslą.
Žlungant Sovietų Sąjungai prasidėjo deficito laikai. Trūko degtukų, druskos, cukraus. Jis ėmė pirkti regionuose, kur tokių prekių buvo, ir vežti į didžiuosius miestus.
Jam tai sekėsi. Atsirado pinigų. Po truputį verslas plėtėsi. Vyras investavo į makaronų, degtukų, cukraus verslus. Viskas buvo daroma savo galva ir savo rankomis uždirbtais pinigais.
Taip susikūrė „Astana holding“, verslo grupė, kurią ir dabar žino kiekvienas kazachas. Jis buvo šios grupės įkūrėjas ir pagrindinis savininkas. Beje, „Astana holding“ turėtų būti svarbi ir Lietuvai, nes mano vyras suteikė patalpas Lietuvos ambasadai Kazachstane. Jis bendravo su Lietuvos kultūros veikėjais – pavyzdžiui, Juozo Budraičio prašymu parėmė Lietuvoje vykusį teatro festivalį „Life“.
Būtent tada ir buvo įsteigtas BTA bankas. Nebuvo jokių machinacijų, naudojimosi valdžios pagalba ar panašių dalykų.
– Tačiau jūsų vyras buvo ir stambių valstybinių įmonių vadovas?
Kartu su šiais jaunais lyderiais mano vyras 2001 m. sukūrė opozicinę partiją „Demokratinis Kazachstano pasirinkimas“.
– Vadovauti valstybinei įmonei ir net dalyvauti vyriausybėje jis buvo pakviestas paties N.Nazarbajevo. Tuo metu jis jau buvo žinomas verslininkas, o N.Nazarbajevas rinkosi tokius jaunus žmones į savo komandą.
Sudarytoje vyriausybėje dirbo jauni profesionalai. Būtent jie ir tapo opozicija prezidentui, o vėliau dalis jų sėdo į kalėjimą, dalis buvo tiesiog nužudyti.
Mano vyras puikiai suprato, kaip rizikuoja eidamas į politiką, bet jis tikėjo, kad galima sukurti normalią teisinę valstybę. Būtent tų jaunų žmonių dėka Kazachstano ekonomika taip sutvirtėjo.
Kartu su šiais jaunais lyderiais mano vyras 2001 m. sukūrė opozicinę partiją „Demokratinis Kazachstano pasirinkimas“. Tai buvo labai rimta partija, į kurią įstojo vyriausybės, parlamento, centrinio banko nariai, žinomi visuomenės veikėjai.
Būtent po to mano vyras ir kiti jo bendražygiai stipriai nukentėjo. Jis atsidūrė kalėjime. Muchtaras buvo kankinamas, jį mušė tiek, kad jis sunkiai galėjo judėti. Jis buvo laikomas šaltoje metalinėje patalpoje, kurią kalėjimo prižiūrėtojai vadindavo „Varpas“.
Tuo pat metu buvo atimtas mano vyro verslas. N.Nazarbajevui artimi žmonės tiesiog liepė perrašyti pusę valdomų įmonių akcijų.
Prasidėjo mūsų šeimos persekiojimas. Muchtaro tėvų namai buvo apmėtyti Molotovo kokteiliais, buvo grasinama mano vyro žmonai, kuri turėjo palikti šalį. Kazachstaną ji paliko su chalatu tiesiai iš ligoninės. Aš pati su mažais vaikais išvykau į Londoną, tačiau grįžau.
– Kiek laiko kalėjo jūsų vyras?
– Po metų jis buvo paleistas su sąlyga nesikišti į politiką. Jis matė, kad yra sekamas. N.Nazarbajevas to net neslėpė. Mano vyrą nuolatos lydėdavo Kazachstano saugumo tarnybos automobiliai.
Mes išvykome į Rusiją, tačiau ten taip pat nesijautėme saugūs. 2004 m. į mano vyrą buvo pasikėsinta. Jis buvo ir yra labai pavojingas Nazarbajevo šeimai.
– Nepaisant to, jūsų šeima grįžo dirbti ir gyventi į Kazachstaną?
Mes grįžome jau į kitokį Kazachstaną. Opozicijos atstovus ėmė tiesiog žudyti kontroliniais šūviais į galvą.
– Tuo pat metu rimtos problemos prasidėjo motininiame BTA banke Kazachstane. Jei jis būtų žlugęs, tai paliestų visą šalį. Mano vyras buvo pakviestas grįžti ir jam suteiktos saugumo garantijos. Jis grįžo ir banko reikalai ėmė tvarkytis.
Grįžome jau į kitokį Kazachstaną. Opozicijos atstovus ėmė tiesiog žudyti kontroliniais šūviais į galvą. Bylos nebuvo keliamos nustačius, kad tai savižudybės.
Taip savo gyvenimą baigė ir buvęs Kazachstano informacijos ministras, su kuriuo partijos programą rašė mano vyras. Jį rado nužudytą kartu su vairuotoju ir apsaugos darbuotoju (A.Šalabajeva ant stalo išdėliojo N.Nazarbajevo režimo aukų nuotraukas).
Tarp gyvųjų nėra ir kitų opozicijos lyderių. Taip pat šaltakraujiškai buvo sušaudyti protesto akcijas rengę šachtininkai. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl N.Nazarbajevas valdo jau 25 metus be pertraukos. Jo kelias nuklotas politinių oponentų lavonais.
Antrą kartą mes Kazachstaną palikome po to, kai mano vyrui buvo nurodyta atiduoti ir likusį verslą. Buvo aiškiai pasakyta perkelti aktyvus į N.Nazarbajevo banką. Kodėl? Nes taip reikia.
Dabar aš suprantu, kad jau buvo paruoštas banko perėmimo mechanizmas. Šiuo metu visi Kazachstano bankai per tarpinius asmenis priklauso N.Nazarbajevo šeimai.
– Kur išvykote?
Vyro biure atsirado žmonės, kurie surinko numerį ir liepė mano vyrui pasikalbėti. Su juo kalbėti norėjo Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas.
– Mes išvykome į Londoną. Ten kurį laiką jautėmės saugiau, bet persekiojimas nesiliovė. Mums pradėjo eiti laiškai su grasinimais. Juos persiųsdavome policijai. Tokių laiškų sulaukė ir mano vyresnioji dukra, kuri mokėsi Šveicarijoje.
Vyro automobilį gatvėje taranavo iš Kaukazo kilęs vyriškis. Jau iki tol Muchtarą pasiekė žinios, kad N.Nazarbajevas jo galvos ieško per vykdytojus Kaukaze. Jis šią informaciją paviešino. Pamenu, iš karto po to vyro biure atsirado žmonės, kurie surinko numerį ir liepė mano vyrui pasikalbėti. Su juo kalbėti norėjo Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas.
Mano vyras buvo pakviestas atvykti į Čečėniją. Jis paaiškino, kad to negali padaryti. Greitai po to, naktį, į mūsų namus atvyko policija. Pareigūnai oficialiai perspėjo Muchtarą, kad jis gali būti nužudytas arba pagrobtas. Oficialiu raštu buvo informuota, kad jo saugumo neįmanoma garantuoti.
Mes palikome Jungtinę Karalystę, nors ten mokėsi mūsų vaikai, o jauniausioji ėjo į darželį. Visi išvykome į skirtingas šalis. Vienuolikos metų sūnus su mano vyriausiąja dukra išvyko į Šveicariją, aš su likusiais vaikais į Italiją. Vyras ėmė slapstytis, nes suvokė, kad jo gyvybei gresia realus pavojus.
Tai patvirtino ir N.Nazarbajevo žento istorija. Nacionalinio saugumo komitete dirbęs Rachatas Alijevas užsitraukė prezidento nemalonę atskleidęs jo nusikaltimus knygoje „Krikšto uošvis“ („Kriosnij testj“). Jis taip pat slapstėsi, nes buvo paskelbta jo tarptautinė paieška. Galiausiai jis pasidavė Austrijos policijai ir buvo nužudytas kameroje.
– Kodėl atvykote į Lietuvą?
– Šiuo metu čia sulaikytas mano brolis ir sprendžiama jo perdavimo byla. Jungtinė Karalystė ir Italija mūsų šeimai suteikė politinė prieglobstį. JAV Valstybės departamentas, Europos Parlamentas, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, „Amnesty International”, „Human Rights Watch” šį persekiojimą aiškiai įvardijo kaip politinį.
Tiek mano vyro, tiek ir jam padėjusio brolio istorijos panašios. Jie pakartos kalėjimuose kankinamų opozicijos veikėjų Vladimiro Kozlovo, Arono Atabeko, Muchtaro Džakiševo ir daugelio kitų likimus.
Kiekvienais metais politinių kalinių skaičius Kazachstane auga, o mano išvardyti asmenys tik kelia žmogaus teisių klausimus. Žinant, kiek pastangų ir lėšų buvo skirta mano vyro ir jo artimųjų medžioklei, esu tikra, kad jų likimas po ekstradicijos jau yra nulemtas.