– Ukrainos susitarimas su ES yra Vakarų sėkmė ar pralaimėjimas?
– Ryte aš perskaičiau Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio pareiškimą. Jis teigia, kad Ukraina ir ES atsitraukė dėl Rusijos spaudimo.
Simboliškai tai yra baisus pralaimėjimas. Jeigu sekate Rusijos propagandą, tai matote, kad pastarosiomis dienomis ji skelbia, kad Putinas buvo teisus nuo pradžių, kuomet pradėjo kovoti (su Janukovyčiaus vyriausybe) prieš sutarties (ES ir Ukrainos asociacijos sutarties) pasirašymą. V.Putinas sakė, kad ji nėra naudinga Rusijai, ES ir Ukrainai ir štai, matote, jie sutiko. Mano požiūriu, ta propaganda, kuri vykdoma dabar, yra karas už protus ir širdis.
Neslėpkime, Donbase apie trečdalis gyventojų palaiko „Rusiškojo pasaulio“ idėją ir, be Rusijos karių, yra ir realūs sukilėliai.
Žinoma, tai didelė propagandinė sėkmė, mes visi pamename, kad V.Putinas kėlė trišalių derybų klausimą dar praėjusiais metais ir tuomet ES ir Angela Merkel atkirto, kad vyks dvišalės derybos ir nereikalinga trečia pusė.
Po to V.Putinas įvykdė vieną agresiją, aneksavo Krymą, dabar vykdo antrą. ES jį apdovanojo sutikdama su jo reikalavimu. Dėl to tai atrodo kaip V.Putino sėkmė ir puikiai panaudojama propagandoje.
Manau, kad ne mažesnė Maskvos sėkmė yra ir įstatymas dėl vadinamojo specialiojo statuso (teroristų kontroliuojamiems Donbaso rajonams) suteikimo.
Mes čia sėdime ant sofos, jaukioje aplinkoje, aišku, kad mums lengva aptarinėti ukrainiečių veiksmus. Tačiau jie šantažuojami. Ukrainos gynybos ministras net teigė, kad jam grasino branduolinio ginklo panaudojimu. Petro Porošenka per šio įstatymo aptarimą net mestelėjo frazę, kad geriau maža gėda negu didelis karas, duodamas suprasti, kad jam grasinta karu.
Tai, kad taikos susitarimas buvo reikalingas Ukrainai – visiškai akivaizdu. Ji kentėjo nuo pralaimėjimų Donbase, nes V.Putinas ten įvedė pačius tikriausius reguliariosios armijos karius. Iš ten reikėjo išeiti, nubrėžti naujas sienas, už kurių būtų buvusi šimtaprocentinė Ukrainos valstybės parama.
Neslėpkime, Donbase apie trečdalis gyventojų palaiko „Rusiškojo pasaulio“ idėją ir, be Rusijos karių, yra ir realūs sukilėliai. Be to, norint juos nugalėti, būtina karinius veiksmus vykdyti miestuose, kur žūtų civiliai gyventojai, visa tai nepalanku Ukrainos valdžiai.
Po Novorosijos gali sekti Baltijos šalys, pirmiausiai Latvija ir Estija.
Ukrainos valdžia pakibo ant teritorinio vientisumo masalo. Įdomu, kad dabar V.Putinas yra pats entuziastingiausias Ukrainos teritorinio vientisumo, be Krymo, aišku, gynėjas.
Donbaso teritorija jam nereikalinga, jis nori, kad ji būtų Ukrainos sudėtyje, taptų įrankiu, blokuojančiu šalies judėjimą į Europą. Egzistuoja dar vienas niuansas. Putinas nori, kad Ukraina atstatytų šį regioną už europinius pinigus.
Nuolaidas Ukraina padarė spaudžiama tiek ES, tiek Rusijos. Viena vertus, V.Putinas naudoja karinį spaudimą, kita vertus, ES bijo konflikto. ES, kuriai vadovauja Vokietija, visą laiką ragino sudaryti taikos susitarimą. Tačiau galvoju, kad Europa nesuvokia su kuo turi reikalą. Pasakysiu, ką V.Putinas darys toliau: sunki padėtis susiklostė Kryme, reikalinga jį aprūpinti, ypatingai žiemą, todėl jis pareikalaus, kad tai darytų Ukraina. Ir Vokietija vėl darys spaudimą.
– Kalbant apie Baltijos šalis ir Lenkiją. Pastaruoju metu padaugėjo incidentų – Estijos pareigūno pagrobimas, taip pat pradėti medžioti lietuviai, kurie atsisakė tarnauti Raudonojoje armijoje, Kremlius jau prakalbo ir apie rusakalbių apsaugą Baltijos šalyse. Kaip jūs vertinate visa tai?
– Tai, kas vyksta Ukrainoje dabar, yra tik dalis pasaulinio projekto ir V.Putinas to neslepia. V.Putinas po Krymo okupacijos prabilo apie Kremliaus teisę apsaugoti rusus, gyvenančius užsienyje – ne Rusijos piliečius, o etninius rusus, nesvarbu, kur jie gyvena.
Po Novorosijos gali sekti Baltijos šalys, pirmiausiai Latvija ir Estija. Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM) jau išplatino pareiškimą apie pažeidžiamas rusų teises šiose šalyse. Noriu priminti, kad karas Ukrainoje taip pat prasidėjo nuo kaltinimų rusų mažumos teisių pažeidimais.
– Kiek toli V.Putinas gali žengti santykiuose su Baltijos šalimis?
– Tiek toli, kiek norės. Jeigu jo niekas nesustabdys Ukrainoje, jis savo veiksmus tęs. Kitas žingsnis – Baltijos šalys. Kol V.Putinas „užsiėmęs“ Ukrainoje, tol Baltijos šalys gali jaustis tam tikru lygiu saugios.
Tai, kas vyksta Ukrainoje dabar, yra tik dalis pasaulinio projekto ir V.Putinas to neslepia.
Tačiau savo Vakarų draugams, kurie nėra itin aktyvūs padedant Ukrainai, jos turi paaiškinti, kad dabar egzistuoja galimybė sustabdyti V.Putiną vien tik ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis.
– Atrodo, kad ES priklausančios Baltijos šalys ir Lenkija yra vienišos. Likusios neskuba į pagalbą Ukrainai.
– Yra grupė šalių, kurios palaiko (Ukrainą) – Baltijos šalys, Lenkija. Joms pritaria Švedija ir Didžioji Britanija. Tačiau labai daug kas priklauso nuo vienos šalies – Vokietijos. Jeigu ji būtų šioje koalicijoje, Baltijos šalys galėtų būti ramios dėl to, ką galvoja, pavyzdžiui, Slovakija ir Kipras. Dominuojanti šalis yra Vokietija, o dominuojanti politinė figūra – A.Merkel, kurią ukrainiečiai vadina „Frau Ribbentrop“ (Ponia Ribbentrop, aliuzija į nacių Vokietijos užsienio reikalų ministrą Joachimą Von Ribbentropą).
