Raigardas Musnickas. Toliau tęsiasi istorijos su Vėsaite, kuri grįžo į Lietuvą ir, kaip rašo žiniasklaida, pasiduoti nesiruošia, atsistatydinti taip pat. Opozicija renka parašus interpeliacijai. Kaip Jūs vis dėlto vertinate, kad Vėsaitė toliau laikosi įsikibusi versijos, kad ji nežinojo nei su kokiu lėktuvu skris, nei kad čia bus toks skandalas ir t.t. Gal taip viskas ir buvo?
Andrius Kubilius. Tiesą sakant, jau šiek tiek ir pabodusi tema – nagrinėti Vėsaitės nuotykius. Ar nutikimus, – sakykim, linksmiau. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad tikrai visada žinai, kokiu lėktuvu skrendi. Gal nežinai jo numerio, bet tikrai žinai kuo skrisi. Tas pasiaiškinimas yra labai menkas.
R.M. Jinai sakė, kad lipdama trapu pamatė, kad tai privatus lėktuvas. Ką jai dabar reikėjo daryti? Apsisukti ir bėgti?
A. K. Nemanau, kad čia reikalas, vertas rimto nagrinėjimo. Galų gale Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsakys. Mano įsitikinimu, tiesiog atsiskleidžia visa paletė didesnių bėdų su Birute Vėsaite, kurias matėm ne vieną kartą. Man atrodo, kad kai kam Vyriausybėje, įskaitant ir Birutę Vėsaitę, tiesiog yra apsisukusi galva ar nuo aukštų partijos reitingų, ar neadekvataus savo svarbos suvokimo, ir todėl yra pradedama galvoti, kad galima viskas – galima atleisti agentūros „Versli Lietuva“ vadovą, – taip sau išmesti iš pareigų be jokių racionalių paaiškinimų, arba kiekvieną dieną vis kitaip paaiškinant; galima nekreipti dėmesio, kad į tokius veiksmus labai negatyviai reaguoja modernus verslas, kuris buvo tos pačios „Verslios Lietuvos“ valdyboje. Galima imtis pačių įvairiausių iniciatyvų, kuriomis viešieji pirkimai vėl atveriami neskaidrumui ir korupcijai, nes, matyt, kažkam to reikia. Yra pradedama galvoti, kad galima skristi [vizito] nepaisant standartinių taisyklių, prievolių vengti net ir atrodymo, kad gali kilti interesų konfliktas. Čia yra problema, ir tokį elgesį tiesiog reikia stabdyti.
R.M. Kaip Jūs vertinate koalicijos partnerių – Pakso, Uspaskicho – pasisakymus dėl Vėsaitės? Jie pasmerkė, – taip reikėtų suprasti, – Vėsaitę? Kokios gali būti prognozės balsuojant dėl interpeliacijos ministrei?
A.K. Racionaliai galvojant prognozės turėtų būti tokios, kad ministrei reiktų nelaukti pačios interpeliacijos. Tai reiškia, kad du koalicijos partneriai pasiruošę balsuoti kartu su opozicija, ir tai iš esmės visą vaizdą padaro labai aiškų. Tiek pati ministrė, tiek tuo labiau Premjeras į tai turi labai adekvačiai reaguoti.
R.M. Jeigu VTEKo išvados, sakykim, bus kitokios? Įsivaizduokime, bus palankios? Sakys – tikrai nežinojo, nupirko bilietus, dar kažką... hipotetiškai imant. Gal tada ir balsavimas galėtų būti kitoks? Gal pasikeistų nuomonė? Uspaskichas dievagojasi, kad jis atsistatydino po penkių minučių po to, kai pasirodė VTEKo išvados. Dabar visi jų lauks.
A.K. Aš neatsimenu, ar Uspaskichas atsistatydino po VTEKo, ar prieš, – čia detalės. Tikrai nesiimu spręsti, kaip turėtų atrodyti VTEKo išvados, bet kuriuo atveju akivaizdu, kad pats veiksmas iš tikrųjų sukelia labai daug nesupratimo. To neturėtų daryti esantys Vyriausybėje. Jeigu tai yra nesuprasta, gal reikia įrašyti į kokius nors reglamentus, bet taip negalima elgtis. Čia yra bendražmogiškas dalykas. Kaip tenai kas nors nagrinės, kokias biurokratines taisykles [taikys], čia yra atskiras reikalas, bet aš vėl kartoju, kad čia yra tik detalė iš viso paketo, susijusio su ministre, ir tokias problemas turi spręsti pirmiausia Premjeras.
R.M. Dabar dėl pačios ministrės. Kaip Jums atrodo, atrodo, kad ji daugiausiai linksniuojama iš šios kadencijos Vyriausybės. Ar ji tikrai daro daugiausia klaidų, ar nesusigaudo kas vyksta dėl to, kad per daug veikli? Ar ji yra pati blogiausia ministrė Jūsų akimis?
A.K. Vyriausybės kaip instituciją tikrai nenoriu nagrinėti ir lyginti, kuris [ministras] daro daugiau klaidų ir kuris yra vertas panašios kritikos. Galima priminti – liberalai grasinasi interpeliacija Vyteniui Andriukaičiui, bet tai yra kitokio pobūdžio dalykai, – jo iniciatyvos visiškai nesuderintos su konstitucinės sveikatos sistemos samprata, ką išaiškino Konstitucinis Teismas. Dėl to yra keliamas klausimas, ar ministras gali tęsti darbą. Kalbant apie ministrę... Suprantu situaciją, žinau, kad nelengva pačiam žmogui tokioj situacijoj priimti adekvatų sprendimą. Būna taip, kad žmogus yra tinkamas būti, pavyzdžiui, Seimo nariu arba būti kitoje veikloje, bet nelabai tinkamas vykdomajam darbui – vadovauti ministerijai ar kitam atsakingam vykdomajam darbui. Tenka pripažinti, kad ministrei sunkiai sekėsi iš pat pradžių. Ne opozicija painiojo, kokiai ministerijai vadovauja ministrė. Ar atsakomybė, ar nepatirtis labai aiškiai rodė, kad jai bus sudėtinga tokiose pareigose. To pasekmės yra platesnės negu vien tiktai su tokiu bilietu ar kitokiu ji skrido į Kazachstaną, su tokiu lėktuvu ar kitokiu.
R.M. Ar Jūs nebijote, kad su interpeliacija Vėsaitei padarysite gerų darbų koalicijos partneriams? Sakykim, per interpeliaciją galima bus išspręsti keletą problemų, pvz., Paksas galės spausti dėl savęs – dėl prileidimo prie valdžios; Uspaskichas galbūt spręs klausimus dėl savo partijos bylos, sakydami – bręsta interpeliacija, mes galėsime balsuoti vienaip ar kitaip, jeigu išsispręs tos ir tos problemos. Bus pretekstas...
A.K. Demokratinėje sistemoje, visame politinio veikimo mechanizme atsakomybė yra labai aiški, čia nieko naujo nesugalvosi; demokratija Vakarų pasaulyje veikia keli šimtai metų, atsakomybė yra labai aiškiai susidėliojusi. Viena iš opozicijos prievolių – jeigu yra matomos Vyriausybės klaidos, jeigu ten yra kas nors silpnas ir nepasirengęs eiti Vyriausybės nario pareigų, opozicijos atsakomybė yra tą labai aiškiai parodyti ir pasakyti, kad jis negali eiti pareigų. Toliau – Premjero, lyderio, valdančiosios koalicijos lyderio, problema, kaip tą klausimą spręsti, kaip derinti su koalicijos partneriais, kaip derinti su savo partija. Ir čia svarbiausia – pačiam lyderiui nebėgti nuo atsakomybės. Nesiimu spėlioti. Jeigu matysim, kad Darbo partija ir Tvarka ir teisingumas pakeis savo poziciją, lyginant su tuo, ką jų lyderiai pareiškė vakar, – iš jų lūpų vakar skambėjo labai aiškūs pareiškimai, kad Birutė Vėsaitė toliau negali eiti pareigų. Tai jeigu jie tą poziciją pakeis, be abejo, kils natūralus klausimas, kodėl jie ją pakeitė.
R.M. Kalbėdamas apie lyderį tikriausiai turėjote mintyje Premjerą Butkevičių. Kaip po susitikimo su Butkevičiumi Jums atrodo – Premjeras valdo visus srautus informacijos, supranta, liaudiškai tariant – „įsikirto“ į premjero pareigas?
A.K. Tas pokalbis man paliko labai keistą įspūdį. Atrodo, kad nežinia kas ką valdo – ar Premjeras valdo savo kalbos srautą, ar kalbos srautas valdo Premjerą. Deja, tą turiu konstatuoti. Mes išgirdom visokių pasisakymų, visokių pasažų dėl tos pačios „Verslios Lietuvos“ vadovo atleidimo. Pats p. Lukauskas vakar turėjo sureaguoti, kad Premjeras kalbėjo ne apie jį. Mes tai girdėjome Premjero nelabai artikuliuotame, nelabai rišliame pasisakyme. Antras dalykas – turiu pastebėti, kad pati Birutė Vėsaitė tam tikra prasme tapo Premjero laisvo kalbėjimo auka. Po Pauliaus Saudargo klausimo, kur slėpsite Birutę Vėsaitę pirmininkavimo metu, nes dabar ji slepiama nuo investuotojų, kad neatbaidytų nuo Lietuvos, Premjeras sugebėjo atsakyti, kad ji ir dabar yra Kazachstane. Kas logiškai skambėjo taip: ir dabar ji yra paslėpta Kazachstane. Be abejo, mus toks atsakymas labai jau pralinksmino, bet tai tapo ir priežastim, kad kažkas pradėjo nagrinėti, kas tame Kazachstane vyksta; ar ji susitinka su Boratu, ar dar ką nors daro... Kelionės turinys niekam nekelia abejonių, bet štai Premjero toks pasakymas, sukėlęs daugelio susidomėjimą, tapo priežastimi, kodėl išaiškėjo ir kelionės aplinkybės.
R.M. Daryčiau išvadą, kad, anot Jūsų, Premjero galvoj sumaištis.
A.K. Nenorėčiau visiškai negatyviai vertinti Premjero veiklą, tikrai ne vieną kartą esu kartojęs, kad pats iš savo patirties – du kartus, iš viso penkerius metus atbuvęs premjeru – žinau, koks tai sudėtingas darbas – kiek reikia valdyti informacijos, kaip reikia valdyti savo minčių raišką, neleidžiant liežuviui tokios laisvės, kuri po to pradeda tave patį valdyti. Tik tiek galiu pasakyti, kad, mano manymu, Premjerui ne visuomet pavyksta tai suvaldyti – ką jis pasako, kaip jis reaguoja į situaciją. Mane tai jau nustojo stebinti, bet gal tai praeis... Kol kas to nesimato.
