Visos naujienos apie Vilniaus maratoną
Juozas Mačys apie bėgimą kalba kaip apie labai rimtą, į darbotvarkę atsakingai įtraukiamą užsiėmimą. Tai ne tik malonus atsipalaidavimo po darbo būdas. Dėl šios aistros tenka aukoti ir laisvalaikį su šeima, ir gardesnį, bet maratonininkui neatleidžiamą riebesnį patiekalą. Viską atperka – sėkmingi finišai ir sveiko gyvenimo pojūtis.
Maratoną pamilęs J.Mačys bėgimo neatsisako net per speigus – bėgti galima ir kai termometras rodo -25. Svarbiausia yra tam tinkamai pasirengti. O tiksliau – gerbti maratoną.
– Kaip sekėsi pirmasis maratonas pernai ir kokius lūkesčius siejate su šių metų Vilniaus maratonu?
– Praėjusiais metais viskas sekėsi gerai. Planavau nubėgti per 3 val. 15min, o nubėgau per 3 val. 14 min. Nors buvo pirmasis kartas, nieko netikėto nepasitaikė, prabėgau taip, kaip tikėjausi. Balandžio mėnesį dar sudalyvavau Roterdamo maratone, kur distanciją pavyko įveikti per 2 val. 58 min. Šiais metais Vilniaus maratonas man bus treniruotės pobūdžio. Rengiuosi spalio mėnesį Frankfurte vyksiančiam maratonui. Vilniaus maratoną bėgsiu nustatytu tempu ir turėčiau kartu su nustatyta grupe mūsų bėgimo klubo narių maratoną nubėgti per 3 val. 45 min.
Vingio parkas šiaip yra gera vieta, bet kai kiekvieną dieną suki po 20 kilometrų, tai šiek tiek įgrysta.
– Kaip vyksta pasirengimas Frankfurto maratonui?
– Norint dalyvauti tokiame maratone, yra reikalinga visgi pereiti tam tikrus pasirengimo etapus ir įpratinti kūną prie laukiančio krūvio. Pasirengimo laikotarpis yra bent jau 3 mėnesiai. Kad ir koks tu stiprus esi, tu neprabėgsi maratono tam tikru greičiu, jeigu intensyviai nesitreniruosi. Tie trys mėnesiai prieš maratoną yra svarbiausi. Likus mėnesiui pradedi tokį lengvesnį režimą, kad kūnas atsigautų ir pats pailsėtum. Pasirengimas tokiam maratonui nedaug skiriasi nuo profesionalių sportininkų režimo.
– Ar pasirengimas maratonui reikalauja kažkokių pasikeitimų dietoje?
– Savaitė iki maratono reikia būtinai valgyti tik lengvus patiekalus – žuvis, makaronai, ryžiai. Vyksta toks angliavandenių įsisavinimas, o makaronuose jų ypač daug, todėl stengiesi valgiaraštyje juos išlaikyti. Ta savaitė yra griežta – jokios mėsos, keksų ar pyragų. Dieta psichologiškai sunki – norisi, ko negalima. Apskritai, visus metus taip griežtai laikytis nereikia, bet manau, kad patyrę bėgikai nelabai valgo cepelinų su spirgais. Sunkiai prisivalgius bėgti niekada nėra malonu.
 |
| asmeninio archyvo nuotr./Juozas Mačys |
– Ar lieka laiko kitokiems sportiniams užsiėmimams?
– Žmona tikriausiai išvytų iš namų, jeigu dar kuo nors užsiimčiau (juokiasi). Ir taip laiko nėra. Iš tiesų, kadangi rimtai rengiuosi maratonams, bėgimui skiriu daug laiko. Kitą savaitę laukia po dvi treniruotes per dieną. Tai kažkam kitam dar laiko niekur nesurasi. Ir taip reikia ieškoti kompromisų, derinti tarp darbo, šeimos ir savo laisvo laiko. Mielai dar kuo nors dar užsiimčiau, jeigu būčiau bedarbis, vienišas ir be vaiko. Kitas dalykas – bijau traumų. Per didelė kaina yra pusmetį rengtis maratonui, o paskui nuėjus pažaisti krepšinį kažkaip susitraumuoti.
– Galbūt Vilniuje yra kažkokių vietų, kuriose bėgioti, jums ypatingai malonu?
– Vilniuje, aišku, visi bėga Vingio parke. Mašinų nėra, šviesu, gražu ir taip toliau. Jeigu atvirai, pačiame Vilniuje, bėgti nelabai yra kur. Graži vieta yra pakrantė, bet ji nėra tinkamai tam sutvarkyta. Tamsiu metu ten pavojinga bėgioti, nes vietomis blokai atsiknoję ar vielos kyšo. Aplink Vilnių yra gražių vietų – Nemenčinės miškai ar Bukčiai. Vingio parkas šiaip yra gera vieta, bet kai kiekvieną dieną suki po 20 kilometrų, tai šiek tiek įgrysta.
– Koks oras yra tinkamiausias bėgti? Ar sekmadienį bus palankios sąlygos?
– Netikrinau net, koks oras laukia sekmadienį. Bet šiaip jau treniruotėse nėra blogo oro, tik blogas apsirengimas. Bėgame ir kai būna 25 šalčio. Nieko ten neatsitinka, tik reikia save saugoti ir po to nestovėti – lįsti į mašiną ar skubėti į namus. Nes bėgiodamas tai tikrai nesušalsi. Idealiausias oras yra +10 ar panašiai. Stovėti turi būti vėsu. Jeigu yra apie 15 laipsnių, tai jau per karšta. Todėl maratonai niekada ir nevyksta vasarą, nebent Norvegijoje už poliarinio rato.
Bėgame ir kai būna 25 šalčio. Nieko ten neatsitinka, tik reikia save saugoti ir po to nestovėti – lįsti į mašiną ar skubėti į namus. Nes bėgiodamas tai tikrai nesušalsi.
– Būna pasitikinčių savimi drąsuolių, kurie tiesiog sugalvoja ir bėga – be didesnio pasirengimo. Kiek mažiausiai laiko žmogus turėtų skirti, jeigu nori bėgti maratoną?
– Paprastai tam skirti reikia apie 16 savaičių. Tris mėnesius nuo nulio maratonui rengęsis sveikas žmogus gali įveikti distanciją. Tuomet jie nubėgtų per kokias 4 ar 5 valandas tą maratoną. O tie, kurie šiandien atsistojo ir pasakė, kad bėgsiu, tai abejoju, kad jiems pavyks. Galbūt, jeigu jis yra buvęs sportininkas ir turi kažkokį fizinį pasirengimą, bet ir tuo atveju tikriausiai bėgs kentėdamas.
Nėra jau taip paprasta tai padaryti. Nueiti yra sunku, o čia bėgimas. Tie, kurie per daug savimi pasitiki, gali nusvilti. Tikėjimui turi būti pagrindas. Jei nerūkai, negeri ir kartais pasportuoji, dar nereiškia, kad nubėgsi. 10 kilometrų – daug lengvesnė distancija, daugelis gali įveikti. O maratonas todėl ir yra maratonas – jį reikia gerbti.
