– Šiemet LRT naująjį sezoną iškilmingai pristatė Valdovų rūmuose – ar tai reiškia ir ambicijas karaliauti rinkoje?
– Naująjį sezoną sutinkame geromis nuotaikomis, nes padėtis ir finansavimas stabilizavosi, turime subalansuotą biudžetą, dėl kurio galime sau leisti turėti daugiau ambicijų, kuriant ir pristatant programą. Tie metai, kai kasdien reikėjo galvoti, kaip išgyventi, baigėsi – šiame sezone bandysime parodyti, ką galime. Dar ne tai, ką norėtume, bet ką galime.
Naująjį sezoną sutinkame geromis nuotaikomis, turime subalansuotą biudžetą, dėl kurio galime sau leisti turėti daugiau ambicijų, kuriant ir pristatant programą.
Keičiasi ir aplinka rinkoje. Mūsų kultūros kanalas LRT Kultūra jau rodomas visoje Lietuvoje, todėl pagrindinį LRT televizijos kanalą galime pritaikyti platesnei auditorijai.
LRT televizijos nuotr./Jurgita Jurkutė ir Alfredas Bumblauskas |
– Kuo tikitės labiausiai pradžiuginti tokią plačią auditoriją?
– Vienaip ar kitaip atsinaujina dauguma mūsų laidų, pavyzdžiui, „Lyderiai“ tampa projektu „Žinių riteriai ir damos“. Virginijus Savukynas vietoj „Įžvalgų“ kurs naują istorinį projektą „Istorijos detektyvai“. Socialinių mokslų daktaras ir profesorius Justinas Žilinskas ves kitokią nei įprasta kriminalinę laidą „Klaidos kaina“.
Praėjusiame sezone visiškai pasiteisino „Auksinis balsas“, todėl nusprendėme jo nepaleisti, nes jis kokybe skiriasi nuo daugelio Lietuvoje buvusių projektų. Po ilgos pertraukos „LRT televizijoje“ vėl rodysime šokius. Tai šiek tiek rizikinga, bet kadangi pastaruoju metu šokių projektai buvo „nupopsinti“, mes bandysime laidoje „Šok!“ parodyti, kad šokių projekte svarbiausia yra ir turi būti šokis.
Pristatysime ir naują humoro projektą „Visi namie“ su Giedriumi Savicku ir Arūnu Sakalausku. Su humoru visiems Lietuvoje sudėtinga, bet mes pabandysime dar kartą – gal pasiseks.
Laidos „Visi namie“ kūrybinė grupė |
Mūsų klasika, kaip, pavyzdžiui, „Tūkstantmečio vaikai“, „Gustavo enciklopedija“, išliks. Kaip ir „Duokim garo“, kuris jau yra ne laida, o reiškinys, skatinantis kaimo kapelas groti ir važiuoti į televiziją, o miestelių žmones – už jas aktyviai sirgti. Šios laidos žiūrimumas tikrai didelis, todėl tokių laidų nereikia drastiškai naikinti.
Naujas sezonas neįsivaizduojamas ir be Algimanto Čekuolio – unikalu, kad vieno žmogaus kalbėjimas gali išlaikyti auditoriją tiek metų. Juo labiau, kad sulaukiame atgarsių, jog A.Čekuolis yra populiarus tarp jaunimo.
– Šį sezoną giriatės sustiprinę LRT televizijos publicistikos pajėgas po pertraukos susigrąžintu Edmundu Jakilaičiu – jis kaip vedėjas ir kaip prodiuseris dirbs net keturiose laidose.
Manau, kad E. Jakilaičio vieta yra mūsų televizijoje. Dirbti su keturiais projektais jam bus iššūkis, bet – arba tu spėji su gyvenimu, arba ne.
– Manau, kad E.Jakilaičio vieta yra mūsų televizijoje. Dirbti su keturiais projektais jam bus iššūkis, bet – arba tu spėji su gyvenimu, arba ne. Iš savo patirties žinau, kad jei darai aktualijas, žiūrovams sunku nusibosti. O jei užmiršti tai, kas visiems svarbu, gali atsibosti ir per vieną laidą.
Todėl būtina kasdien atspindėti tai, ką žmonės kalba, susėdę virtuvėse. Arba kitas variantas – priversti juos kitą dieną kalbėti apie tai, apie ką šiandien kalbi tu. O naujajame sezone, manau, bus apie ką kalbėti – mes 20 metų laukėme, kad mūsų šalies politinis gyvenimas taptų nuobodus, bet jis vis dar toks nėra. (Šypsosi)
Per pastaruosius metus LRT apskritai išplėtė savo naujienų laidų spektrą. Labai daug transliuojame tiesiogiai iš įvairių Lietuvos vietų. O šį sezoną mums dar teks didelis televizinio aptarnavimo krūvis, susijęs su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginiais.
– Kiek dėmesio šį sezoną skirsite filmams ir serialams?
Serialo „Giminės“ tęsinio aktoriai |
– Pratęsime mūsų serialo „Rojus Lietuvoje“ rodymą, žiūrovai pamatys antrąjį sezoną, nes tai – ne tik serialas, bet ir išliekantis tam tikras laikmečio dokumentas.
Pavyzdžiui, investicijos į serialą „Giminės“ nežinau, kiek jau kartų atsipirko, kiek jau kartų jis buvo rodytas. Žiūrėdamas nuo pirmųjų „Giminių“ iki „Giminių po dvidešimties metų“ serijas, gali pamatyti, kaip Lietuva pasikeitė: nuo žiguliukų iki prabangių džipų, kurie keliauja nuo aplūžusio kaimo iki prabangių sodybų.
Užsienio produkcijos įsigijimą varžo lėšos, bet, žinoma, stengsimės parodyti intelektualesnio kino – kam nors reikia ir tai daryti. Tačiau vis dėlto didesnį dėmesį šį sezoną skirsime savo produkcijai. Per krizes gelbėjomės serialais ir kartojimais, todėl dabar labiau norisi originalių laidų ir projektų.
Audrius Siaurusevičius |
Per krizes gelbėjomės serialais ir kartojimais, todėl dabar labiau norisi originalių laidų ir projektų.
– Komercinėms televizijoms reikėtų bijoti jūsų produkcijos proveržio?
– Mes tiesiogiai nekonkuruojame su komercinėmis televizijomis. Jei toks būtų mūsų tikslas, tikriausiai su tam tikromis priemonėmis jį ir pasiektume. Bet mes stengsimės išlikti kitokie. Mūsų kolektyvui vis dar aktualus išliks mano posakis „Nebijok įsijungti televizorių“. (Šypsosi) Pateiksime daugiau kokybiškos pramogos ir pažiūrėsime, kaip į mus reaguos rinka ir žiūrovai. Kol kas lūkesčiai teigiami.
Po Naujųjų metų planuojame dar daugiau naujovių. Viena tokių – kitokia „Eurovizijos“ atranka. Pagrindinis tikslas – sugrąžinti daugiau mūsų populiariosios muzikos dainininkų į „Eurovizijos“ konkursą. Šiokių tokių pasiekimų jau yra, bet apie tai pranešime vėliau.
– Nors naujajam sezonui ruošėsi trys visuomeninio transliuotojo televizijos ir trys radijo kanalai bei interneto portalas, akivaizdu, kad didžiausią dėmesį ir biudžeto dalį skiriate LRT televizijai?
– Tas šiek tiek mus nervina, bet ji – labiausiai matoma. LRT radijas išlaiko rinkos lyderio pozicijas, o Lietuvos televizijų pasaulyje yra labai arši konkurencija. Todėl jau tradiciškai susiklostė, kad televizijai skiriame perdėtą dėmesį. Turime atlaikyti iššūkį būti sėkmingais rinkos dalyviais, o kartu vykdyti ir savo misiją, numatytą įstatyme. Mūsų nuolatinė būsena yra tarp kūjo ir priekalo – bet kada gali nuslysti į komerciją, bet jei per siaurai suprasi misijos apibrėžimą, gali likti be žiūrovų. Tai – amžina dilema ir teisingo atsakymo nežinau.
– Naujame programų tinklelyje turite prodiuserinių kompanijų projektų ar personalijų, kurios – ne paslaptis – yra brangios. Ryžotės rizikuoti ir investuoti, tikėdamiesi sulaukti didesnio žiūrimumo ir finansinės grąžos?
Lietuviai nori matyti, kaip laimi Rūta Meilutytė, o dėl buvusios politikos galėjo ir nepamatyti – galėjome sutaupyti ir neparodyti.
– Tai – užburtas ratas. Jei darai pigią programą, neuždirbi komercinių lėšų. Jei investuoji, iš karto pasijunta ir grąža. Tačiau galiu pasakyti, kad prodiuseriai daugmaž suvokia, kiek mes galime mokėti.
Mūsų finansai vieši ir jie supranta mūsų padėtį – jei nesuprastų, jų čia nebūtų. Tačiau pas mus jie ateina ne tik dėl pinigų – esu ne kartą girdėjęs, kad pinigų galima ir kitur uždirbti, o pas mus galima padaryti tai, kas patiems malonu. Savo kainomis daugeliu atvejų mes toliau liekame nekonkurencingi.
– Taigi, nepaisant praėjusio sunkmečio, diskusijos apie tinkamą LRT finansavimo modelį tebevyksta?
– Taip. 2006 metų Konstitucinio teismo nutarimas dėl visuomeninio transliuotojo tinkamo finansavimo užtikrinimo dar nėra įgyvendintas. Lietuviai nori matyti, kaip laimi Rūta Meilutytė, o dėl buvusios politikos galėjo ir nepamatyti. Ją parodėme savo iniciatyva, nes supratome, kad reikia tą šventę padovanoti. O galėjome ir nerodyti – galėjome sutaupyti. Deja, skaičiuojant mūsų finansus apie tai mažai pagalvojama... Todėl šį naująjį sezoną mes atsikvėpsime, bet neatsipalaiduosime. (Šypsosi)