Vasarą „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas G.Žiemelis pasirašė sutartį dėl oro uosto statybų su Rusijos bendrove „Rostec“, kurios generalinis direktorius Sergejus Čemezovas JAV yra kaltinamas prisidėjęs prie Rusijos agresijos Ukrainoje. Šiai naujienai pasklidus Lietuvoje, G.Žiemelį užsipuolė konservatorė Rasa Juknevičienė.
„Šio žmogaus sandoriai Rusijoje yra už bjaurią kainą – Lietuvos energetinio saugumo sąskaita. Jo tėvas Vidmantas Žiemelis prastūmė referendumą aname Seime dėl atominės jėgainės. Balsavo visa tuometė opozicija. Mes jau neturėjome daugumos, kad sustabdytume, deja. Dėl tokių išdavikų, kaip Žiemelis, Stancikienė, Songaila, Uoka“, – savo „Facebook“ profilyje parašė ji.
Antrą antausį G.Žiemelio bendrovė gavo visai neseniai – Šiaulių miesto valdžia neleido Lietuvos aviacijos verslo grupei „Avia Solutions Group“ remontuoti lėktuvų Zoknių oro uoste, kur dislokuoti ir NATO naikintuvai.
Tokį sprendimą Šiaulių vadovai priėmė, gavę pažymą iš Valstybės saugumo departamento (VSD). Nustatyta, kad „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis bendradarbiauja su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimais verslininkais, kuriems taikomos Vakarų sankcijos.
Kas tas G.Žiemelis – sėkmės lydimas verslininkas ar piktavalis „žulikas“? 15min.lt suteikia žodį „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkui. Kadangi tuo metu, kai portalas kreipėsi į jį dėl interviu, G.Žiemelis buvo užsienyje, į interviu klausimus jis atsakė raštu.
Vasarą „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas G.Žiemelis pasirašė sutartį dėl oro uosto statybų su Rusijos bendrove „Rostec“, kurios generalinis direktorius Sergejus Čemezovas JAV yra kaltinamas prisidėjęs prie Rusijos agresijos Ukrainoje.
– Su kokiais didžiausiais iššūkiais dabar susiduria aviacijos pramonė? Pernai lapkritį pranešėte apie planus plėstis Azijoje. Gal galite papasakoti daugiau?
– 2014 metais bendras pasaulio oro linijų pelningumas pasiekė 19,9 milijardų JAV dolerių. Šiais metais prognozuojama, kad pelningumas pakils iki 25 milijardų, arba dvigubai daugiau negu 2013 metais. Todėl galima teigti, kad oro pervežimo industrija tikrai atsigauna po 2008–2009 krizės.
„Avia Solutions Group“ aptarnauja klientus iš visų kontinentų, išskyrus Antarktidą. Fiziškai veikiame aštuoniose pasaulio valstybėse, kuriose turime atstovybes arba technines bazes. Per pastaruosius metus mes gerokai išplėtėme savo klientų geografiją, pritraukdami naujų klientų iš Turkijos, Ukrainos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Malaizijos, Indonezijos, Filipinų ir Vietnamo.
Ir nors tiesiogiai mes nejaučiame bendro oro linijų rinkos pelningumo augimo, tačiau matome, kaip stiprėja mūsų esamų ir potencialių klientų finansinė padėtis. Nors skirtinguose regionuose padėtis skirtinga.
NVS šalių rinka šiandien susiduria su išskirtiniais sunkumais, kurie susiję ir su rublio kurso svyravimu.
Tačiau dėl savo ateities esame ramūs. Dar prieš trejus metus esame patvirtinę ir pradėję strateginės plėtros į naujas rinkas plano įgyvendinimą. Supratome, kad Europos rinka jau niekada neaugs taip sparčiai, kaip besivystantys regionai. Europoje turime per 60 konkurentų, o Azijoje, be Kinijos, jų yra perpus mažiau.
Atsižvelgiant į situaciją, anksčiau ar vėliau mums vis tiek tektų išeiti į naujas rinkas. Mes nusprendėme tai padaryti anksčiau, ir 2012 metais buvo įkurta mūsų atstovybė Kvala Lumpūre.
Malaizijos sostinę pasirinkome dėl to, kad, mūsų manymu, būtent Pietryčių Azija, o ne, tarkime, Indija ar Brazilija, sulauks sparčiausios oro transporto pramonės plėtros.
Šiandien mes džiaugiamės ne tik klientais iš Indonezijos, Malaizijos, Vietnamo ir kitų regiono valstybių, bet ir tuo, kad 2014 metų pabaigoje laimėjome konkursą didžiausio Pietų pusrutulyje oro uosto orlaivių aptarnavimo bazės eksploatacijai ir plėtrai. Planuojama, kad, išvysčius Džakartos oro uoste esantį 8 500 kv. m centrą, jis bus didesnis nei mūsų turimos gamybinės bazės Vilniaus ir Kauno oro uostuose kartu sudėjus.
Be abejo, mūsų plėtra Azijoje vien šiuo projektu neapsiriboja. Šiuo metu aktyviai tyrinėjame Tailando, Mianmaro ir Filipinų rinkas, kur eksploatuojama per 700 orlaivių, o artimiausiu metu šis skaičius padidės iki 1000.
Bendrai, orlaivių parkas didės ne tik minėtose šalyse, bet ir visame regione, kur sparčiai auga poreikis oro kelionėms bei galimybės surasti reikiamą finansavimą naujiems lėktuvams. Todėl Azijos rinka turi labai daug galimybių, ir mes esame pasiruošę jas realizuoti.
– Kaip rinką ir konkrečiai jūsų verslą veikia smarkiai kritusios naftos kainos? Kaip jūsų verslą Rusijoje veikia lygiai taip pat smarkiai atpigęs rublis?
– Taip, rublio kurso svyravimas neigiamai paveikė NVS rinką. Orlaivių lizingas, degalai ir dauguma kitų paslaugų – už jas oro linijos turi mokėti JAV doleriais, pasaulinės aviacijos rinkos pagrindine atsiskaitymų valiuta. Todėl dėl atpigusio rublio natūraliai kyla vietinių oro linijų sąnaudos, o pajamos toliau gaunamos daugiausia rubliais. Dėl šios situacijos pablogėjo ir daugumos oro linijų mokumas bei apyvartumo galimybės.
Tuo pat metu atpigę degalai šiek tiek palengvina oro linijų padėtį, nes būtent degalams tenka trečdalis visų oro linijų sąnaudų. Nors iš kitos pusės, naftos kainoms sumažėjus, sumažėjo ir atskirų valstybių, priklausomų nuo naftos produktų pardavimų, galimybė finansuoti ir datuoti vietinius vežėjus.
Investiciniams projektams trumpuoju laikotarpiu atpigęs rublis neša teigiamą įtaką, nes visi įsipareigojimai ir sąnaudos atliekami vietine valiuta. Tačiau mes suprantame, kad ilguoju laikotarpiu pigus rublis pasunkins oro linijų (mūsų potencialių klientų) finansinę būklę.
Nuolat stebime rinkos žaidėjų mokumą bei jų finansinę situaciją, ir atitinkamai reaguojame. Ant nemokumo ribos esantiems oro vežėjams mes jau prieš keletą metų buvome nutraukę kredito linijas, taip minimizuodami potencialiai neigiamą įtaką mūsų verslui. Tuo pačiu metu, keliems vežėjams palikus rinką, jų vietas užims stipresni žaidėjai, kurie, tarp jų yra ir mūsų klientai.
Investiciniams projektams trumpuoju laikotarpiu atpigęs rublis neša teigiamą įtaką, nes visi įsipareigojimai ir sąnaudos atliekami vietine valiuta. Tačiau mes suprantame, kad ilguoju laikotarpiu pigus rublis pasunkins oro linijų (mūsų potencialių klientų) finansinę būklę.
Ar gali šitie žaidėjai pereiti tik pas vietinius paslaugų tiekėjus?
Teoriškai, taip. Tačiau orlaivių techninio aptarnavimo ir aviacinių specialistų paruošimo paslaugų pasiūla regione nėra itin didelė, o kai kurių vietinių tiekėjų paslaugos ne visada atitinka tarptautinius standartus.
Todėl išliekame patraukliu vietinių oro vežėjų partneriu, nors ši rinka jau kelerius metus nėra mums pagrindinė.
– Šiaulių miesto valdžia neleido „Avia Solutions Group“ remontuoti lėktuvų Zoknių oro uoste, kur dislokuoti ir NATO naikintuvai, dėl jūsų vystomo projekto Maskvoje. Kaip vertinate sprendimą? Kaip manote, kodėl jumis nepasitiki ir kodėl nenori jūsų Šiauliuose? Gal imsite ir perkelsite savo verslą į Rusiją dėl to, kad jumis Lietuvoje nepasitiki ne tik regioninė valdžia, bet ir, pavyzdžiui, kritikuoja Seimo atstovai, konservatorė Rasa Juknevičienė?
– Visų pirma, reikia pabrėžti, kad yra tam tikras informacijos vakuumas. Šiauliai niekada nebuvo mūsų plėtros prioritetas. Vienu metu nagrinėjome iki 10 panašių investicinių projektų.
Į Zoknių aerodrome esantį oro uostą buvome kviečiami įvairių organizacijų (iš Šiaulių miesto valdžios tiesioginio kvietimo nesame gavę). Tačiau Šiaulių oro uosto tipo objektų Rytų Europoje yra dešimtys, o Šiauliai niekada nebuvo tarp prioritetinių.
Daugeliu atvejų oro uostai būna patys paruošę visą infrastruktūrą, įskaitant angarus, taip pritraukdami tokius operatorius kaip mes, kurie, savo ruožtu, sukuria darbo vietas, investuoja į specialistų mokymą bei skatina oro uosto pajamų augimą dėl vykdomų skrydžių. Todėl mes turėjome labai aiškų ir detalų sąlygų, kuriomis galėtumėme ateiti į Šiaulių oro uostą, sąrašą.
Išgirdome ganėtinai aiškiai suformuotą Šiaulių atstovų nuomonę. Jei būtume žinoję apie tokį jautrumą, šio oro uosto net nebūtume įtraukę į potencialių projektų sąrašą.
Tačiau išgirdome ganėtinai aiškiai suformuotą Šiaulių atstovų nuomonę. Jei būtume žinoję apie tokį jautrumą, šio oro uosto net nebūtume įtraukę į potencialių projektų sąrašą.
Tuo tarpu vienas iš Malaizijos oro uostų pasiūlė mums operuoti 9 000 kv. metrų angarą, į kurį oro uostas pats pasiruošęs investuoti 15 mln. JAV dolerių ir jį pastatyti per 12 mėnesių, o mūsų investicijos būtų tik į reikalingą įrangą bei vietinių specialistų paruošimą.
Ir tai yra normali praktika visame pasaulyje.
Tačiau Lietuvoje, kaip ne kartą matėme, yra kitoks suvokimas: pirmoje vietoje eina ne ekonominiai, ilgalaikiai faktoriai, bet politiniai tikslai ar spekuliacijos, kurios daro neigiamą įtaką darbo vietų sukūrimui. Bet kuriuo atveju, mes gerbiame priimtą sprendimą ir linkime Šiaulių oro uostui surasti sau tinkamus partnerius.
– Kaip jūs vertinate Lietuvos laikyseną Rusijos atžvilgiu? Kadangi dirbate su partneriais Rusijoje, įdomu, kaip Rusijos verslininkus veikia geopolitinė įtampa ir Rusijos demonizavimas? Ar dėl jo mažėja jų klientų Europoje, jiems galbūt sunkiau sudaryti sandorius?
– Mes esame verslininkai, todėl stengiamės išlaikyti politinį neutralumą ir nesikišti į politinius procesus. Be abejo, skirtingi politikai turi skirtingą nuomonę, skirtingus prioritetus. Tačiau kartais jie ne visada paremti loginiais ar ekonominiais argumentais.
Pavyzdžiui, galiu pateikti atvejį su vienu Vakarų banku, kuris atėjo į Lietuvą premjero Andriaus Kubiliaus valdymo laikotarpiu. Šio banko pritraukimui Vyriausybė skolinosi iš jo brangiomis palūkanomis (daug brangiau negu skolinamasi iš Tarptautinio valiutos fondo), jam buvo atskirai sumokėta už patį atėjimą ir, galiausiai, Vyriausybė biudžeto lėšomis parėmė banko naujų darbo vietų Lietuvoje sukūrimą (nors dažniausiai valstybės pirmiausia stengiasi palaikyti vietinio kapitalo įmonių plėtrą).
Tačiau, matyt, tam tikri Lietuvos politikai turi kitokią logiką.
Asmeninės antipatijos Lietuvos verslui (dėl tų atstovų atskirų pasisakymų ar išsakytos kritinės nuomonės) vedami, jie, tikriausiai, mieliau palaikys bet kurį užsienio investuotoją negu vietos verslą.
Tai iš dalies primena sovietinių laikų mentalitetą, kai išorės kritika buvo priimama kaip patarimas ir kažkas gero, o vidinė kritika nevertinama ir dažnai ignoruojama. Tačiau, esame jauna valstybė, o kažkada panašius procesus praėjo visos didžiosios valstybės. Tikimės, kad pasikeitus politikų kartai, dialogas tarp valdžios ir verslininkų bus pragmatiškesnis.
– Pasaulyje esate pripažintas kaip vienas įtakingiausių jaunų asmenų aviacijoje. Užsienyje – sėkmės lydimas ir inovatoriškas, Lietuvoje – „žulikas“. Kaip manote, kodėl taip skiriasi požiūris į jūsų veiklą Lietuvoje ir už šalies ribų?
– Nesutikčiau, kad visi Lietuvoje mano taip blogai. Tačiau reikia pripažinti, kad „MG Baltic“ žiniasklaidos grupė naudoja savo turimas priemones siekti kažkokių neaiškių tikslų. Pavyzdžiui, 2009 metais jų remiamas Liberalų sąjūdis padavė mane į prokuratūrą. Vėliau jų žurnalistai darė spaudimą prokurorams, kad jie reikštų įtarimus, o juos pareiškus – kad byla jokiais būdais nebūtų nutraukta.
Visiškai nepaisoma to, kad nusikaltimo sudėties nėra, o beveik pagal visus mestus kaltinimus yra suėję senaties terminai.
Mes, nors ir neužsiimame savireklama, galime paminėti kelis faktus:
• Net trys iš keturių lietuviškos kilmės bendrovių, viešai listinguojamų Varšuvos vertybinių popierių biržoje, atėjo ten mano iniciatyva;
• Viena iš jų – „AviaAM Leasing“ – jau 2 metus iš eilės yra pripažįstama viena iš efektyviausiai veikiančių lizingo įmonių pasaulyje;
Manau, Lietuvoje nemažai klausimų kyla iš pavydo ir kažkokių subjektyvių faktų.
• Aš esu vienintelis du kartus iš eilės išrinktas JAV „Aviation Week“ leidinio į talentingiausių aviacijos pramonės atstovų, kuriems dar nėra 40 metų, reitingą.
Manau, Lietuvoje nemažai klausimų kyla iš pavydo ir kažkokių subjektyvių faktų.
Pavyzdžiui, esu ne vieną kartą atvirai išsakęs įvairiems politikams savo nuomonę apie skirtingus jų priimtus sprendimus, kurie, mano manymu, gali atnešti žalą valstybei (pvz., šalies skolinimasis didelėmis palūkanomis).
Ką gi, visi mes esame žmonės, tik ne visi žmonės sugeba priimti kritiką. Todėl kaip atsakas į mano kritinę nuomonę šiandien pasitaiko pasisakymų, nukreiptų prieš mane arba mano veiklą.
Aš tikiu, kad Lietuvoje laikui bėgant valdžios ir verslo dialoge galima bus atsisakyti bereikalingų emocijų ir subjektyvumo, ir labiau remtis pragmatiškumu bei sveiku protu.
