– Teigiama, jog Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai savo klaidas teikiant rizikingas būsto paskolas perkelia ant valstybės pečių. Šiuo metu bankams didžiules sumas išmoka Būsto paskolų draudimo fondas, kuris lėšas gauna iš biudžeto. Kaip vertinate tokią kritiką?
Bankai veikia tam tikroje teisinėje aplinkoje ir jie labai jautriai reaguoja į valstybės politiką.
– Bankai veikia tam tikroje teisinėje aplinkoje ir jie labai jautriai reaguoja į valstybės politiką. Jie stengiasi įgyvendinti valstybė iškeltas užduotis. Tokia buvo ir Būsto paskolų draudimo fondo funkcija. Taip norėta padėti įsigyti būstą jaunoms šeimoms, kurių pajamos nėra pakankamos.
Šis klausimas dabar perdėm aktualizuojamas. Bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis vyksta jau keturis metus. Tas bendradarbiavimas sudarė prielaidas neiškelti žmonių iš būstų.
Bet to, pagrindinės valstybės išlaidos jau padarytos. Pastaruoju metu būsto rinka pradeda atsigauti ir būsto paskolų draudimo nutraukimas būtų žalingas. Tai yra valstybinė įmonė, socialinės programos instrumentas. Jei mes pasakome, kad jį uždarome, investuotojai taip pat gali pasižiūrėti į renovacijos, smulkaus ir vidutinio verslo programas. Gali kilti klausimas, ar praėjus tam tikram politiniam ciklui nebus vėl pasakyta, kad tai nebeaktualu.
– Neseniai Lietuvos bankas priėmė kredito įstaigų ir klientų bendradarbiavimo gaires, kurių pagrindinis tikslas – apsaugoti kredito įstaigų klientus. Apie griežtesnį bankų reguliavimą kalbama ir premjero komandoje. Kaip vertinate situaciją?
– Mes pasigendame bendro problemų supratimo ir veiksmų koordinavimo tarp institucijų. Jis yra labai blogas. Labai ilgai vyksta įvairių klausimų derinimas. Ne visada aišku, kaip vienoks ar kitoks sprendimas paveiks bankų veiklą.
Kartais individualūs politikai ar patarėjai siūlo grįžti prie klausimų, kurie jau yra išspręsti. Būsto paskolų draudimo klausimas yra išspręstas vyriausybės lygiu. Dviems metams pratęsta bendradarbiavimo sutartis. Judam toliau.
– Lietuvos ir kitų ES šalių laukia nemažos permainos. Praėjusią savaitę Europos Parlamentas pritarė bankų sąjungos kūrimui. Ką tai reiškia Lietuvai?
– Didžiuliai pakitimai laukia visos Europos. Reikia pradėti galvoti, koks tai bus poveikis Lietuvos bankininkystei, kaip tai paveiks verslo finansavimą, finansų sektoriaus vystymąsi.
 |
| Europos centrinis bankas |
Žmonės to turbūt greitai nepajus. Didžiosios finansų institucijos bus prižiūrimos tiesiogiai. Kuriama nauja institucija prie Europos centrinio banko, kuri bus už tai atsakinga. Jau renkamas personalas. Bendra politika ir užduotys bankams bus nustatomi Frankfurte.
– Ar įmanoma efektyviai prižiūrėti sąjunga, kurios valstybių finansinė situacija ir augimo tempai tokie skirtingi?
Dabar galima sakyti, kad bendra rinka finansų srityje yra žlugusi.
– Dabar mes turime fragmentuotą ir suskaldytą finansų sektorių. Krizės laikotarpiu kiekviena šalis ėmėsi savo priemonių. Dabar galima sakyti, kad bendra rinka šioje srityje yra žlugusi. Tai labai žalinga ekonomikai. Visi suprantą, kad situaciją reikia keisti ir grįžti prie vieningos finansų rinkos.
Priežiūra yra tik pirmas ir lengviausias žingsnis. Toliau turi atsirasti bankų sprendimų fondai. Sutariama, kad ateityje bankų problemos turėtų būti sprendžiamos bankų resursų sąskaita. Turės atsirasti tam tikri fondai, jų valdytojai, laipsniški mokėjimai. Bus judama prie bendro indėlių draudimo fondo, didesnės politinės integracijos. Tai būtini žingsniai, kad Europos ekonomika būtų konkurencinga.
– Finansų ministerija siūlo sugriežtinti kreditų unijų indėlių priėmimo tvarką. Norima, jog didelių palūkanų norintys žmonės, į unijas investuotų 10 proc. indėlio sumos. Kredito unijos teigia, jog priėmus tokią tvarką daugeliui jų teks bankrutuoti. Kaip vertiante šiuos siūlymus?
– Tai ne konkurencijos, o rizikos valdymo klausimas. Mokėdamos didesnes palūkanas kredito unijos prisiima kur kas didesnę riziką, jos yra kur kas mažiau reguliuojamos, o valstybei vėliau reikia prisiimti papildomą finansinę naštą jas gelbėjant. Reguliavimo sugriežtinimas yra adekvatus reguliavimui, kuris yra bankiniame sektoriuje.
Panašia finansine veikla užsiimančios institucijos turėtų būti panašiai ir reguliuojamos. Jeigu atsiranda skirtingas reguliavimas, natūralu, kad indėliai persiskirsto į mažiau reguliuojamas sritis ir taip atsiranda konkurencijos iškraipymai.
– O kada bankai už indėlius mokės tiek, kiek dabar moka kredito unijos? Ar indėlininkų pinigų šiuo metu niekam nereikia?
– Didesnes palūkanas būtų galima mokėti, jeigu mes turėtume ilgesnio laikotarpio indėlius. Dabar visi indėliai yra iki pareikalavimo. Kiekvienas klientas, nors ir sudaro terminuotą indėlę, gali jį pasiimti bet kuriuo metu. Pagal Lietuvos Civilinį kodeksą bankas privalo nutraukti indėlį bet kuriuo metu. Jei indėliai būtų dedami metams ar dviems, tai būtų brangesni pinigai. Už tokius indėlius būtų galima mokėti 2 – 2,5 proc. Tačiau tam reikalinga politinė valia ir teisės aktų pataisos.
Visą interviu galite išgirsti „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“
