„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Dalai Lamos vizitą organizuojanti Rūta Norkutė: „Jis pirmasis pasveikino nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, o dabar mūsų politikai bijo su juo susitikti“

Rugsėjo 12–13 dienomis į Lietuvą trečią kartą atvyksta 78 metų Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama. Nors iškilus svečias bus pagerbtas Seime ir sostinės Rotušėje, aukščiausi šalies politikai oficialiai su juo susitikti nepanoro. Jis nebus įsileistas į Seimo posėdžių salę, o su vizitu sutapsiantis plenarinis posėdis nebus pavėlintas. Tibeto kovą už laisvę remiantys visuomenės veikėjai primena, jog Lietuva labai greitai pamiršo, kad pati buvo okupuota.
Dalai Lama ir Barackas Obama
Dalai Lama ir Barackas Obama. Su Tibeto dvasiniu lyderiu kitų valstybių vadovai susitikti nebijo. / „Scanpix“ nuotr.

Tibeto laisvės rėmimo grupės Lietuvoje atstovė R.Norkutė rūpinasi Dalai Lamos vizitu į Lietuvą. Pasak jos, tokį aukštą svečią į Lietuvą pasikviesti yra itin sudėtinga.

– Jau pripratome, kad į Lietuvą atvyksta užsienio muzikos žvaigždės ar seminarus skaito žymiausi pasaulio verslininkai. Ką Lietuvai reiškia Dalai Lamos asmuo?

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pirmasis asmuo, atsiuntęs pasveikinimą, buvo Dalai Lama. Telegrama Lietuvą pasiekė 1990 m. balandžio 4 d. Mes gavome palaikymą iš šalies, kuri buvo panašioje situacijoje kaip ir Lietuva. Tik po metų Lietuvos nepriklausomybę pripažino Islandija.

– Vieniems tai yra jų dvasinis mokytojas, kitiems – moralinis autoritetas ar nesmurtinio pasipriešinimo okupacijai simbolis. Lietuvos žmonėms Dalai Lama gali būti artimas ir dėl panašios Tibeto ir mūsų šalies istorijos.

– Ar normalu, kad Nobelio taikos premijos laureatas ir vienas žinomiausių ir įtakingiausių pasaulio veikėjų negali patekti pas Lietuvos Seimo pirmininką?

– Manau, kad tai yra tikrai nenormalu, bet žinant, kokį įdirbį yra padariusi Kinijos Liaudies Respublika ir kokia vyriausybė dabar yra Lietuvoje, tai visiškai nestebina. Ir tai vyksta ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje. Pirmenybė teikiama ne moraliniams, o visai kitiems dalykams.

– Ar tai reiškia, jog po 23 metų nuo nepriklausomybės atkūrimo mes taip pat išsižadam moralinių vertybių ir jas keičiame pragmatiniu interesu?

– Mes norim priminti Lietuvos žmonėms faktą, kurio daugelis nežino. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pirmasis asmuo, atsiuntęs pasveikinimą, buvo Dalai Lama. Telegrama Lietuvą pasiekė 1990 m. balandžio 4 d. Mes gavome palaikymą iš šalies, kuri buvo panašioje situacijoje kaip ir Lietuva. Tik po metų Lietuvos nepriklausomybę pripažino Islandija.

– Galbūt šiuo klausimu Lietuvą varžo bendra Europos Sąjungos politika Tibeto klausimu?

– Lietuvos vyriausybė atsakydama į mūsų paklausimus visą laiką naudoja tą pačia formulę – mes laikomės bendros Europos Sąjungos pozicijos. Bet yra ir politikų, kurie labai stipriai dirba šiuo klausimu. Tai yra mūsų europarlamentarai Leonidas Donskis ir Laima Andrikienė. Reiktų didesnio susitelkimo ir pasiekti būtų galima dar daugiau.

– Kas šiuo metu yra Tibetas? Ar dar galime kalbėti apie okupuotą valstybę?

– Tibetas visada iki Kinijos okupacijos 1959 m. buvo nepriklausoma valstybė. Kinijai okupavus Tibetą Dalai Lama buvo ir politinis, ir dvasinis vadovas. Jam teko pasitraukti į Indiją, tačiau jis išliko tautos lyderiu. Prieš keletą metų jis atsisakė politinės valdžios ir suteikė galimybę tibetiečiams demokratiniu keliu išsirinkti naują vadovą. Šiuo metu Tibeto vyriausybės tremtyje vadovas yra Lobsangas Sangay, kuris Lietuvoje lankėsi birželio mėnesį.

– Susitikti su Dalai Lama Vilniuje galės visi norintys žmonės. Kaip ir kur tai vyks?

– „Siemens“ arenoje rugsėjo 13 d. bus vieša paskaita „Kelias į taiką ir laimę globalioje visuomenėje“. Tai nėra religiniai mokymai. Įėjimas į paskaitą bus mokamas, nes šiandien, deja, mes neturime nė vieno finansinio rėmėjo. Gavome Dalai Lamos biuro rekomendaciją daryti mokamą įėjimą. Ši praktika taikoma įvairiose šalyse. Surinktomis lėšomis sieksime padengti vizito išlaidas. Kiekvienas žmogus, nusipirkęs bilietą, tampa šio vizito rėmėju. Be jų, vizitas būtų neįmanomas. Mes patys dirbame be atlygio savanoriškais pagrindais.

Yra griežtas reikalavimas, kad prieš paskaitą būtų garsiai visiems paviešintos visos mūsų išlaidos. Taip pat visi sužinos, kiek yra surinkta lėšų. Jeigu aukų bus surinkta daugiau, nei vizito išlaidos, jo Šventenybė Dalai Lama pats nuspręs, kur bus panaudoti likę pinigai. Galbūt jie bus skirti Lietuvos vaikų globos namams, gal kitiems tikslams.

Dalai Lama
Dalai Lama

Taip pat Vilniaus rotušėje įvyks Dalai Lamos susitikimas su Lietuvos religinių bendruomenių, meno, kultūros atstovais. Susitikimo metu bus kalbama apie atsakomybę – žmonių atsakomybę versle, tarpreliginį dialogą ir kitus dalykus.

– Dalai Lama yra budistų dvasinis lyderis ir mokytojas. Jei į Lietuvą atvyktų popiežius, turbūt nebūtų kalbama, kad Seimo posėdžių salė šį pusmetį bus skirta tik Europos Sąjungos pirmininkavimo renginiams. Kaip šį vizitą vertina tradicinė Bažnyčia?

– Niekada nebuvo jokios neigiamos reakcijos iš Bažnyčios atstovų. Atvirkščiai, kai mes darydavome Tibeto rėmimo akcijas, ateidavo ir kunigų. Palaikymas tikrai jaučiasi. Kai kilo problemos dėl Tibeto skvero pavadinimo, mes tikrai jautėme palaikymą iš portalo bernardinai.lt. Sulaukėme daug šiltų žodžių iš kunigo Juliaus Sasnausko.

– Ar buvo lengva į Lietuvą pasikviesti Tibeto dvasinį lyderį?

Nuo rytojaus mes pradedame rinkti parašus ir su jais žadame kreiptis į Lietuvos prezidentę, kad Tibeto klausimas būtų keliamas.

– Pasikviesti Dalai Lamą į Lietuvą tikrai nėra lengva, nes šio žmogaus grafikas ypač įtemptas. Bet kuris žmogus gali atsidaryti jo internetinį puslapį ir pamatyti, kiek Dalai Lama keliauja po pasaulį. Mums labai pasisekė, kad buvo suteikta tokia proga. Tokius vizitus pirmiausia tvirtina pats Dalai Lama. Tai rodo, kad po pirmųjų vizitų Lietuvoje, jis norėjo sugrįžti.

– Dalyvavote ne vienoje Tibeto laisvės siekį palaikančioje akcijoje. Kas planuojama artimiausiu metu?

– Lietuva pirmininkauja Europos Sąjungai ir tai yra puiki proga padaryti ką nors dėl Tibeto, kurio istorija yra labai panaši į Lietuvos. Nuo rytojaus mes pradedame rinkti parašus ir su jais žadame kreiptis į Lietuvos prezidentę, kad Tibeto klausimas būtų keliamas.

– Patys Tibeto gyventojai pasaulio bendruomenės dėmesį bando atkreipti kur kas radikalesniais būdais?

– Šiuo metu Tibete yra susideginę daugiau nei 120 žmonių. Tai iš tiesų baisūs skaičiai, jie rodo, kokioje neviltyje yra šitie žmonės. Tibeto gyventojai yra budistai. Šios religijos atstovui atimti sau gyvybę ir savyje nužudyti Budą yra kažkas sunkiai įsivaizduojamo. Taip jie bando atkreipti pasaulio visuomenės dėmesį.

Tibete Dalai Lamos atvaizdai draudžiami
Tibete Dalai Lamos atvaizdai draudžiami

– Lietuva yra maža šalis. Ar jos pozicija svarbi Tibetui?

– Tiek JAV, tiek kitos didžiosios valstybės turi didžiulius finansinius įsipareigojimus Kinijai. Tuo viskas pasakyta. Lietuva su Kinija labai glaudžių ekonominių santykių neturi. Taip pat kaip ir Latvija ar Estija. Būtent todėl tik mažosios valstybės gali kažką padaryti realiai, nes jos neturi tokių Kinijos pančių. Ir svarbiausia, tokios valstybės kaip Lietuva turi panašią patirtį, todėl mus kur kas lengviau suprasti Tibeto situaciją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs