Dovilė teigia, kad kiekvienas iš mūsų apsibrėžiam savo pasaulio ribas ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kiek sugebėsime patirti ir išbandyti.
– Šiuo metu gyvenate ir dirbate Birštone, nors studijas baigėte Kaune. Kodėl nusprendėte sugrįžti?
Visada buvau labai didelė savo miesto patriotė.
– Esu birštonietė. Čia gimiau ir užaugau, baigiau mokyklą – dabar ji vadinasi Birštono gimnazija. Studijavau Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete. Baigiau vadybos ir verslo administravimo bakalauro studijas. Taip pat baigiau rinkodaros ir prekybos magistro studijas.
Aktyviai dalyvavau mokyklos veikloje, man patiko organizuoti renginius. Turėjau svajonę studijuoti kultūros vadybos specialybę. Mane visą laiką žavėjo renginiai, užkulisiai, susitikimai su žinomais žmonėmis. Mano močiutė dirbo kultūros centre ir vaikystėje aš dažnai būdavau užkulisiuose. Mane tai vežė.
Susiklostė taip, kad įstojau į vadybos specialybę, bet ji tikrai pateisino mano lūkesčius. Kaune praleidau 7 metus. Baigus mokslus atsirado galimybė grįžti į Birštoną. Visada buvau labai didelė savo miesto patriotė.
– Sakoma, kad didesniame mieste karjerą daryti kur kas lengviau. Nebuvo baisu?
Siekti karjeros mažesniame miestelyje tikrai nėra jokia problema.
– Iš pradžių buvo sunku. Nesinorėjo palikti Kauno, draugų, gyvenimas pasikeitė, bet labai greitai supratau, kad Lietuvoje atstumai nėra dideli ir sėdus į automobilį lengvai gali pasiekti Kauną, Vilnių ar Klaipėdą.
Siekti karjeros mažesniame miestelyje tikrai nėra jokia problema. Svarbu, kaip yra nusiteikęs pats žmogus. Jei jis bus užsidaręs savo mažame pasaulėlyje, tai niekas ir nesikeis.
Birštone nori gyventi labai daug žmonių. Tai nedidelis miestas, kuriame lengva viską pasiekti pėstute. Tai yra saugiausia savivaldybė Lietuvoje, todėl čia gyventi idealu jaunoms šeimoms. Vaikai patys gali nueiti į mokyklą, būrelius, visi vieni kitus pažįsta.
Didžiausias pliusas yra nuostabi Birštono gamta. Čia gyvename kurorte. Ko dar norėti?
Viena savivaldybės darbuotoja išėjo motinystės atostogų ir buvo ieškomas pakaitinis žmogus. Nusprendžiau pabandyti, ir pasirinko mane. Savivaldybėje dirbu jau 5 metus. Esu tarybos sekretorė. Tai daug techninio darbo rengiantis posėdžiams, tačiau mūsų savivaldybė nėra didelė, todėl tenka prisidėti ir prie mero darbo, renginių organizavimo.
Šeimoje juokaujame, kad svajonė dirbti kultūros vadybininke išsipildė. Dabar turiu galimybę prisidėti prie miesto švenčių organizavimo ir kitų renginių.
Per šiuos rinkimus buvau išrinkta į Birštono tarybą, tačiau mano pareigos nėra suderinamos su tarybos nario darbu, todėl teko rinktis. Likau tarybos sekretore.
– Kodėl pasukote į politiką?
– Į politiką įsiliejau palaipsniui. Norėjosi pokyčių. Jaunimas tikrai gali prisidėti prie miesto plėtros, o politika gali būti labai įdomus užsiėmimas. Tapau Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos (LSDJS) Birštono skyriaus pirmininke.
Politika tikrai nenusivyliau. Labiausiai nuvilia, kai viešai prasideda nepagrįsta kritika ir, paprastai tariant, politiniai konkurentai ima „stumti“. Žinai, kiek stengiesi padaryti, ir tai žeidžia, glumina, kuriam laikui dingsta entuziazmas.
– Dabar tai atima visą laiką?
Šalį stengiuosi pajusti per maistą, jį fotografuoju, valgau, bandau gaminti grįžusi.
– Daug laisvo laiko nelieka. Mėgstu fotografuoti. Dar mokydamasi universitete išvykau į Norvegiją skinti braškių, kad galėčiau nusipirkti fotoaparatą. Mėgstu fiksuoti gamtą, labai patinka portretinė fotografija. Nemažai mano nuotraukų išspausdinta įvairiuose leidiniuose.
Viena iš mano aistrų yra kelionės. Kasmet stengiuosi pamatyti ką nors naujo, bet keliauju ne su turistų grupėmis. Visas keliones organizuojuosi pati, susidarau maršrutus, noriu pajusti tikrąjį šalies skonį.
Beje, šiuos abu pomėgius sujungia kulinarija. Mėgstu skirtingų šalių virtuves. Šalį stengiuosi pajusti per maistą, jį fotografuoju, valgau, bandau gaminti grįžusi. Turiu savo tinklaraštį, kuriame dedu nuotraukas ir tekstus.
– Nemanote, kad dalyvavimas politikoje atima ne tik daug laiko, bet ir dalelę asmeninės laisvės? Ar patartumėte jauniems žmonės ateiti į politiką?
– Patarčiau. Kai kurie žmonės iš karto nori aukštų pozicijų. Manau, jas reikia išsikovoti. Politinėje erdvėje augi kaip asmenybė, tobulėji, augini savo bagažą.
Esu tas žmogus, kuris visada padės. Negaliu pasakyti „Ne“. Puikiai sutariame su vyresniais žmonėmis, kurie ateina ir prašo pagalbos. Geri darbai lieka žmonių atmintyje.
Man teko būti išrinktai į LSDJS valdybą. Taip pat esu Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo narė. Dvi kadencijas esu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos narė. Esu Birštono LSDP skyriaus atsakingoji sekretorė.
– Jums trisdešimt. Neteko pajusti skeptiškų vyresniųjų kolegų žvilgsnių?
– Sutinku, kartais vyresnieji į jaunus žiūri skeptiškai. Jie bijo ir nenori užleisti pozicijų, bet situacija keičiasi ir tos baimės dingsta. Jauniems politikams pasisakyti galimybių atsiranda vis daugiau. Kartos galėtų viena kitai padėti.
Dauguma mūsų skyriaus yra moksleiviai. Pradžioje tikrai nėra labai didelio politikavimo. Darome įvairias pilietines akcijas, švenčiame valstybines šventes, dalyvaujame įvairiuose renginiuose.
– Kas, jūsų manymu, šiuo metu yra didžiausia problema, kurią reiktų spręsti?
– Man tai yra gyvenamasis būstas jaunoms šeimos. Šiuo metu šis klausimas nėra sprendžiamas. Nėra jokių lengvatų jaunoms šeimoms. Birštone ši problema yra itin aktuali, nes atlyginimai nėra dideli, o būsto kainos yra didelės.