Šiandien Milda savo veikla labai mėgaujasi – tą galės pamatyti ir vienas Lietuvos moksleivis, nusprendęs pabūti Mildos „šešėliu“ ir kartu praleidęs dieną startuolyje. Tačiau prisiminusi mokyklos laikus Milda prisipažįsta, kad tuo metu visiškai nežinojo, ką ateityje norėtų veikti. „Mokyklos laikams tai turbūt per daug abstraktus klausimas“, – pasakoja ji, pridėdama, kad iš tiesų savo pomėgius ir save galutinai pradėjo atrasti tik baigusi mokyklą.
– Milda, vaikystę praleidote Kaune. Ką galite papasakoti apie savo mokyklos metus?
Kažkuriuo metu supratau, kad norint iš studijų metų pasiimti maksimalų rezultatą, neužtenka tik lankyti paskaitas: reikalinga asmeninė iniciatyva, smalsumas.
– Iš pradžių mokiausi Katalikiškoje „Ąžuolo“ vidurinėje mokykloje, kurioje daugiausiai dėmesio buvo skiriama lietuvių kalbai: literatūrai ir gramatikai. Nors širdyje buvau tikra humanitarė vėliau įstojau į „Saulės“ gimnaziją, kur teko pasinerti į tiksliuosius mokslus.
Su laiku man pradėjo patikti istorija: turbūt todėl, kad turėjau mokytoją, kuri mus mokė ne aklai įsiminti informaciją, bet ją suprasti. Palaipsniui istorijos pamokose teko daug mąstyti, analizuoti istorinius įvykius, ieškoti priežastinių ryšių. Tuo pačiu pradėjo patikti ir matematika. Man patikdavo matyti apčiuopiamą rezultatą ir gauti tikslius atsakymus.
– Ar lengva buvo pasirinkti, ką nori daryti pabaigusi mokyklą?
– Visiškai ne – jaučiau disbalansą. Atrodė, kad lyg ir esu humanitarė, tačiau man taip pat patiko tikslieji dalykai. Tačiau ekonomika man tuo metu atrodė nepatraukli, istorijos ar filosofijos taip pat nenorėjau rinktis, nes maniau, kad negalėsiu įgytų žinių panaudoti praktiškai. Galiausiai nusprendžiau stoti į Kultūros vadybą Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete: ten galėjau suderinti vadybą su teatru, šokiu, muzika bei kitais man patikusiais dalykais. Ketveri studijų metai prabėgo itin greitai.
– Ką galite papasakoti apie savo studijas?
– Kažkuriuo metu supratau, kad norint iš studijų metų pasiimti maksimalų rezultatą, neužtenka tik lankyti paskaitas: reikalinga asmeninė iniciatyva, smalsumas. Reikia investuoti ne tik į teoriją, bet ir praktiką.
Perskaitai visą teoriją, pabendrauji su srities profesionalais ir galiausiai supranti, kad visa išmokta teorija bus paneigta ar adaptuota.
Manau, kad tai buvo svarbiausia pamoka, kurios išmokau studijų metais: sistema iki galo tobula nebus, todėl turi daryti viską, kas padėtų augti kaip asmenybei ir potencialiam profesionalui.
Su grupiokėmis universitetą matėme kaip suteikiantį gaires, kurios leidžia ieškoti savęs. Pradėjome organizuoti renginius, stengėmes gilintis ne tik į teoriją, bet ir praktiškai patikrinti, kaip iš tiesų yra. Pavyzdžiui, norėdama palyginti šiuolaikinį meną su tradiciniu ne tik skaičiau straipsnius, bet ir pati kalbinau Šiuolaikinio meno centro darbuotojus, žymius menininkus. Tokiu būdu ne tik susipažinau su nuostabiais žmonėmis, bet ir praplėčiau savo akiratį, pamažu keitėsi ir požiūris į supantį pasaulį.
Man labiausiai patiko bendrauti su įvairiais savo srities profesionalais. Pamenu, kaip dariau tyrimą apie alternatyvios muzikos padėtį Lietuvoje. Perskaitai visą teoriją, pabendrauji su srities profesionalais ir galiausiai supranti, kad visa išmokta teorija bus paneigta ar adaptuota. Man tai labai patiko.
– O ką darėte po to?
– Po to studijavau Vilniaus dailės akademijoje, kaip tik pirmame magistro kurse ir kilo „manodrabuziai.lt“ idėja. Ilgaainiui man prireikė ir realių marketingo žinių, todėl įstojau į ISM Executive Schoolprogramos marketingo kursą. Jei iki tol universitetuose mokiausi mąstyti, sisteminti informaciją, atrinkti, kas svarbu, tai čia mokiausi praktinių įgūdžių, reikalingų verslui. Dabar mano universitetas yra „Vinted“.
– Milda, kaip atrodo jūsų darbo diena?
Trumpai tariant, tiek aš, tiek kiti „Vinted“ komandos nariai kiekvieną dieną kelia tą patį tikslą – kad merginos, kurios naudojasi „Vinted“, jaustų malonumą.
– Trumpai tariant, tiek aš, tiek kiti „Vinted“ komandos nariai kiekvieną dieną kelia tą patį tikslą – kad merginos, kurios naudojasi „Vinted“, jaustų malonumą. Bandome suvokti, kaip mūsų lankytojos mąsto, ko joms trūksta, kaip „Vinted“ padaryti dar patogesnį ir mylimesnį.
Iš to ir susideda mūsų diena: nuo analizės, tyrimų iki pačio produkto tobulinimo. Aplinka tikrai labai konkurencinga, o mūsų tikslas yra išlikti lyderiais pasaulyje. Dėl to stengiamės būti lankstūs, prisitaikyti prie greitai kintančios aplinkos. Žinoma, tai lemia, kad mano darbe yra labai daug dinamikos.
– Ką galėtumėte patarti jauniems žmonėms, kurie galvoja apie savo profesijos pasirinkimą?
– Nežinau, ar teisingai patarsiu, bet pirmiausia siūlyčiau nebijoti suklysti renkantis specialybę. Anksčiau man atrodydavo, kad jei jau kažkur įstojai, tai būtinai reikia baigti studijas, nors įstojęs supratai, kad jos nuobodžios, kad visai nenori savo ateities sieti su šia specialybe.
Dabar į viską žiūriu paprasčiau: mūsų kartos žmonės mokosi visą gyvenimą, tad nėra ko bijoti „prarasti tuos kelis metus“. Be to, net ir blogi sprendimai yra labai geros pamokos ir galima iš to labai daug ko išmokti bei pažinti save.
„Kam to reikia?!“ yra programa, prie kurios prisijungę suaugusieji visoje Lietuvoje padeda mokiniams sužinoti apie tai, ką jie dirba. Suaugusieji važiuoja į mokyklas pasakoti apie savo profesiją, priima mokinius į savo darbą vienai dienai „šešėliauti“ arba pasikviečia į ekskursiją į įmonę ar organizaciją pasižiūrėti, kaip ten vyksta darbai. Prieš trejus metus šią programą pradėjo „Swedbank“ ir „Omnitel“, o šiandien prie jos prisijungusios daugiau nei 200 įmonių bei 700 mokyklų. Visi, kuriems rūpi apgalvoti vaikų pasirinkimai, gali prisijungti prie „Kam to reikia?!“ internete, www.kamtoreikia.lt.
„Kam to reikia?!” skelbia šį interviu siekdami priminti, kad šalies mokiniai gali dalyvauti Šešėliavimo konkurse ir siųsti motyvacines žinutes iki balandžio 11 d. el.paštu info@kamtoreikia.lt! Laimėję vaikai turės progą praleisti dieną kartu su Milda arba kitais iniciatyvos draugais: „Swedbank“ vyr. ekonomistu Nerijumi Mačiuliu, „Omnitel“ personalo vadove Živile Valeišiene arba „Brolis Semiconductors“ steigėjais broliais Vizbarais.
