- Ką būtina žinoti, prieš lendant į vandenį?
- Visų pirma tai, kad vanduo – neįprasta aplinka žmogui, todėl jame būtina elgtis atsargiai ir pamatuotai. Poilsiautojai dažnai pervertina savo plaukimo įgūdžius ir mano, kad jie kur kas geresni nei yra iš tikrųjų. Tačiau žiūrint specialisto akimis, tie plaukimo įgūdžiai neatrodo tvirti.
Praktika rodo, kad dėl to įvyksta nemažai nelaimingų atsitikimų. Tarkime, plaukdamas toli nuo kranto žmogus neapskaičiuoja, kad tokį patį atstumą jam teks įveikti ir grįžtant.
Neįvertiname ir to, kad vandenyje yra įvairių srovių, kurios gali pagauti ir nunešti tolyn. Nepaisome stiprų bangavimą rodančių gelbėtojų ženklų, sakančių, kad maudytis draudžiama.
Dažnai nekreipiame dėmesio ir į paties vandens telkinio pobūdį – viena yra plaukti ežere, tačiau visai kas kita upėje ar jūroje.
Elementarių saugumo taisyklių nepaisymas ir nesivadovavimas blaiviu protu poilsiautojus įvelia į kritines situacijas, iš kurių sunku ištrūkti.
- Kalbėdama apie blaivų protą turite galvoje neatsiejama poilsiautojų draugą alkoholį?
- Svaigiųjų gėrimų vartojimas – didžiulis rizikos faktorius. Apsvaigę nuo alkoholio ar kitų kvaišalų tampame labai drąsūs, norime pasipuikuoti prieš kitus, todėl plaukiame ten, kur tikrai nevertėtų.
Šuolių žemyn galva technika dažniausiai iš esmės yra neteisinga.
Be to, daug nelaimių įvyksta, šokant į vandenį žemyn galva. Studentams visada sakau: niekada nešokinėkite nepažįstamame vandens telkinyje. Pirma, nematome dugno ir to, kas jame dedasi. Antra, nežinome gylio. Be to, vasarą vanduo gali būti nusekęs. Trečia, šuolių žemyn galva technika dažniausiai iš esmės yra neteisinga. Tai lemia kaklo ar stuburo traumas, kurios žmones paverčia neįgaliais visam likusiam gyvenimui. Pasitaiko atvejų, kai po nesėkmingo šuolio žmogus netgi žūsta.
- Ar galima maudytis sočiai prisivalgius?
- Po sočių pietų ar vakarienės į vandenį lįsti rekomenduojama tik praėjus 1-1,5 valandos. Iškart eiti maudytis nepatartina, nes puikiai žinome fiziologinę organizmo būseną pavalgius – jis energiją nukreipia maisto virškinimui. Tuo metu vandenyje mums reikia aktyviai judėti. Dėl didesnio fizinio krūvio gali supykinti, o prasidėjęs vėmimas lemti užspringimą.
Dėl tos pačios priežasties nepatartina maudytis su kramtomąja guma ar čiulpiant saldainį – kyla pavojus užspringti. Vandenyje kvėpavimas jau savaime apsunkintas – kitoks nei sausumoje. Kramtomosios gumos gabalėlis gali užstrigti gerklėje ir dar labiau sutrikdyti kvėpavimą.
- Ar yra koks nors optimalus maudynių laikas?
- Buvimo vandenyje laiką lemia daug įvairių faktorių. Tai ir žmogaus fizinis pasirengimas, ir užsigrūdinimo lygis, termoreguliaciniai procesai, pagaliau, vandens temperatūra. Jei neesame pratę dažnai maudytis, vėsus vanduo gali sukelti tam tikrą organizmo šoką – žmogus pradeda žvarbti. Jei įkaitę įšokame į šaltą vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis.
Lietuvoje maudynių sezonas atviruose vandenyse oficialiai prasideda birželio 15 dieną, o baigiasi apie rugsėjo vidurį. Tačiau vasara vasarai nelygi, todėl reikia stebėti savo organizmo reakcijas. Jei matome, kad vaikų lūpos mėlsta, juos ima purtyti drebulys, reikia išprašyti iš vandens. Tas pats galioja ir suaugusiems.
- Kaip elgtis sutraukus mėšlungiui?
- Svarbiausia nepanikuoti ir atsipalaiduoti. Mėšlungis – dažniausiai raumens nuovargio požymis. Mėšlungis paprastai sutraukia tada, kai kūnui duodame didelį fizinį krūvį. Dažnas plaukikas iš tikrųjų nemoka teisingai judėti vandenyje, todėl raumenynas būna įtemptas. Sutraukus mėšlungiui patartina ramiai apsiversti ant nugaros ir atpalaiduoti mėšlungio sutrauktą galūnę. Jei sutraukė pėdą, lėtai palankstykite ją, jei blauzdą, kojos pirštus pakelkite į viršų prie savęs, o blauzdą pamasažuokite.
Liaudiškas metodas sutrauktą raumenį pabadyti aštriu daiktu, vargu ar veiksmingas, nes iš esmės neįmanoma jo realizuoti, juk eidami maudytis retai su savimi nešamės adatą ar pan.
- Kritinėje situacijoje išsaugoti šaltus nervus sudėtinga. Vis dėlto, gal galite patarti, ką daryti, kai skęsti?
- Plaukimo principų išmanymas kritinėse situacijose gali labai praversti. Visų pirma žinokite, kad vandenyje jėgas reikia naudoti ekonomiškai. Jei pavargote, apsiverskite ant nugaros kiek įmanoma horizontalesnėje padėtyje. Vertikalios padėties venkite, nes taip išlaikyti kūną vandenyje palyginti sunku. Gulint ant nugaros, galvą nuleiskite į vandenį ir atsipalaiduokite.
Liaudiškas metodas sutrauktą raumenį pabadyti aštriu daiktu, vargu ar veiksmingas.
Jei matote, kad tai negelbsti ir savo jėgomis neišplauksite, reikia kviestis pagalbos – atkreipkite krante esančių žmonių dėmesį. Tokiais atvejais mojama ranka ir garsiai šaukiama, mat vandenyje žmogus yra žemiau nei tie, kurie krante, todėl silpnas šauksmas gali likti neišgirstas.
Dažniausiai nelaimės įvyksta tuose vandens telkiniuose, kurių neprižiūri gelbėtojai. Todėl rekomenduojama neiti maudytis po vieną – su kompanija saugiau, lengviau stebėti vieniems kitus. Jei jau į vandenį lendate vienas, paprašykite, kad kas nors stebėtų nuo kranto.
Kalbant apie vaikus, drįsčiau teigti, kad tėvų dėmesys jiems yra per menkas. Vaikams leidžiama maudytius vieniems, be priežiūros. O mažų vaikų skendimas labai greitas – įkritę jie gurkšteli vandens. Tai sustabdo kvėpavimą, ir... viskas.
- Stebint į nelaimę patekusį artimą žmogų, regis, negali stovėti ir nieko nedaryti. Daugelis instinktyviai puola į pagalbą, tačiau kartais tai virsta dviguba tragedija...
- Skęstančiojo gelbėjimas – sudėtingas procesas. Jis gali būti efektyvus tik tuomet, kai dirba profesionalūs gelbėtojai – specialiai tam pasiruošę, žinantys, kaip tai atliekamae.
Priplaukti prie pat besiblaškančio žmogaus yra tikrai pavojinga. Praktika rodo, kad nuskęsta abu – ir skęstantysis, ir gelbėtojas.
Jei jūsų artimas žmogus skęsta, o patys neesate įstikinę savo jėgomis, pirmiausia reikia bandyti ieškoti pagalbos iš šalies arba prašyti, kad kas nors kviestų gelbėtojus. Jei vandens telkinio jie neprižiūri ir profesionsalios pagalbos sulaukti neįmanoma, reikia įvertinti savo jėgas. Prie skęstančiojo reikia priplaukti, turint pagalbines plūduriuojančias priemones, kurias būtų galima numesti jam, kad jis įsitverti. Jos padidins plūdrumą vandens paviršiuje. Priplaukti prie pat besiblaškančio žmogaus yra tikrai pavojinga. Praktika rodo, kad nuskęsta abu – ir skęstantysis, ir gelbėtojas. Todėl reikia laikytis saugaus atstumo, kad skęstantysis neužsikabintų už gelbėtojo.
Jei skęstantysis yra sąmoningas, stenkitės jį nuraminti, kad jis suvoktų, jog atplaukėte gelbėti, bet, jei jis blaškysis, nuskęsite abu. Jei skęstantysis vis dėlto įsitvėrė į jus taip, kad suprantate, jog kyla pavojus, stipriai įkvėpkite ir nerkite gilyn kartu su skęstančiuoju, tikintis, kad jis bandys išnerti į paviršių ir jus paleis. Tuomet, jei įmanoma, išnerkite toliau nuo skęstančiojo ir vėl bandykite kalbėtis.
Jei susikalbate, patarkite skęstančiajam apsiversti ant nugaros, tada viena ranka paimkite jį už žąsto ir bandykite atplukdyti iki kranto. Tai pareikalaus nemažų fizinių jėgų, todėl plaukti gelbėti geriau ne vienam, o keliems žmonėms. Grupinis darbas kur kas efektyvesnis nei pavienis.
- Nelaimių įvyksta ne tik maudantis, bet ir plaukiant valtimi ar baidare. Kaip jų išvengti?
- Svarbiausia visiems turėti liemenes, ypač jos svarbios vaikams. Įvertinkite trasos sudėtingumą ir atsižvelkite į situaciją – venkite slenksčių, įvertinkite savo irklavimo įgūdžius. Pirmiems kartams siūlyčiau rinktis lengvesnes trasas, o po to eiti prie sudėtingesnių.
Saugaus elgesio vandenyje taisyklės
* nuolat stebėkite besimaudantį vaiką;
* žinokite, koks vandens telkinio gylis ir kokios vandens telkinio ypatybės;
* neleiskite šokti vaikams į vandenį ir patys nešokite, nepatikrinę dugno ir šuoliams skirtų įrenginių (gylis turi būti ne mažiau kaip 2,5 m, bokštas stabilus);
* niekada neplaukite į ežerą per audrą ar naktį;
* maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti;
* neskubėkite maudytis pavalgę;
* negalima maudytis ilgiau nei 20 minučių – vandenyje išsenka jėgos, todėl reikia daryti pertraukas;
* prieš maudynes rekomenduojama padaryti mankštą.
Pagrindiniai pavojai maudantis
* Nepažįstamas krantas, stipri srovė. Maudantis jūroje, jei krantas toli, neverta eikvoti jėgų kovojant su bangomis, mėginant plaukti į krantą. Artėjant kiekvienai naujai bangai, reikia stengtis energingai dirbti rankomis ir kojomis, kad paplauktumėte bangos ketera kiek galima toliau. Kai tik banga nuslūgsta, atsipalaiduokite ir laukite kitos. Kai pasieksite krantą, lipkite iš vandens tik tada, kai bangos ketera atsitrauks nuo jūsų. Lipdami į krantą stenkitės įsikibti į ką nors tvirtą, kad atsiritusi kita banga jūsų nenutemptų gilyn. Maudytis jūroje per audrą draudžiama.
* Maudantis upėje netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų, kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant link kranto. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vingio vidurio – ten srovė silpnesnė.
* Mėšlungis. Jeigu maudantis sutraukė mėšlungis, pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti koją ir patempti pėdą į priekį. Jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save. Jeigu mėšlungis smarkiai sutraukė ir skausmas gana didelis, o koja pati neišsitiesia, reikia mėginti ją ištiesti rankomis.Galiausiai sutrauktą raumenį siūloma trinti ir gnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi.
