Lietuvos lenkų rinkimų akcijos į Energetikos ministeriją deleguotas J.Neverovičius ėmėsi Lietuvos energetikos ūkio analizės. Darbų, anot jo, yra daug, o svarbiausia, vykdant projektus, atsižvelgti į vartotojo interesus, taigi sumažinti energijos išteklių kainas. Interviu portalui 15min.lt ministras teigė tikįs, kad tą įmanoma padaryti.
– Energetikos sektoriuje ilgą laiką nesiimta jokių reformų, nevyko permainos. Todėl darbo dabar turite daug. Koks svarbiausias jūsų uždavinys? – 15min.lt paklausė energetikos ministro.
– Galima pasakyti, kad energetikoje nepasiekėme tų tikslų, kurių pavyko pasiekti, pavyzdžiui, užsienio politikoje (mūsų narystė NATO, Europos Sąjungoje). Žiūrint į mūsų izoliaciją nuo europinių valstybių, priklausomybę nuo vieno energijos išteklių tiekėjo, galima pasakyti, kad tikslas – savarankiška sistema, energetinė nepriklausomybė – nebuvo pasiektas. Manau, kad čia yra tas pagrindinis, svarbiausias, darbas.
Manyčiau, kad buvo bandyta tuos darbus dirbti ir tikrai nemažas proveržis yra padarytas – elektros jungčių projektai, europinių dokumentų įteisinimas Lietuvos teisėje, pavyzdžiui, trečiojo energetikos paketo, kuris sukurs galimybę susikurti konkurencingai dujų rinkai. Tie darbai vyksta, bet tam, kad jų naudą pilnai pajustų vartotojas, dar reikės palaukti. Na, ir, be abejo, reikės išspręsti mūsų savarankiškos elektros energijos gamybos klausimą, kas irgi yra labai svarbus uždavinys.
– Minėjote, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas yra prioritetinis projektas. Ar nieko nekeisite projekte, pavyzdžiui, ar neketiname atšaukti 25 proc. taisyklės, dėl kurios „Lietuvos dujos“ skundžiasi Europos Komisijai?
– Manau, kad Europos Komisija pateiks savo nuomonę, bet, svarstant plačiau, Vyriausybėje matome, kad visos galimybės šito projekto įgyvendinimo per tikrąjį verslo modelį, tokį, kur projektas galėtų būti vystomas neužkraunant tos prievolės ant vartotojų finansuoti, nebuvo išanalizuotos ir mes tą norėsime padaryti. Jau tam tikros pirmos analizės rodo, kad galima apie tai kalbėtis, ieškosime būdų, kaip racionalizuoti tą reikalavimą. (...) Nenorėčiau spekuliuoti, koks gali būti Europos Komisijos sprendimas, siūlyčiau palaukti ir tada įsiklausysime įdėmiai ir priimsime atitinkamus sprendimus.
– Norėsite keisti projekto finansavimo pobūdį?
– Turėtume siekti tokios padėties, kur projektui įgyvendinti nereikėtų užkrauti tos finansavimo prievolės ant vartotojo, ieškant kitų būdų, kaip galima būtų tą tikslą pasiekti.
– Kada pateiksite išvadas dėl SGD projekto finansavimo, projekto racionalizavimo?
– Manau, kad šiais metais turėtume tą aiškumą turėti.
– Kalbant apie naštą vartotojams, galime paminėti per milijardą litų kainavusį 9-ąjį Lietuvos elektrinės bloką Elektrėnuose. Jis yra efektyvesnis už senuosius, tačiau vis tiek naudoja brangias dujas. Lietuvos elektrinei skiriama viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) dalis. Kaip taisyti šią situaciją?
– Problema nėra paties bloko, nes jis yra modernus, pastatytas laiku, neviršijant biudžeto. Tai čia jokių priekaištų negalėtų būti. Tačiau problematiška išlieka dujų kaina, kuri neleidžia šitam blokui konkuruoti su biržoje esančiomis kainomis ir todėl tam, kad užtikrintume patikimumą ir saugumą mūsų pačių elektros energijos sistemos, visi vartotojai remia tam tikrą gamybos lygį Lietuvos elektrinėje. Mano įsitikinimu, tai yra teisingas sprendimas, nes mes turime užtikrinti bent jau minimalų saugumą.
– Kaip vyksta derybos dėl Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio?
– Yra bendras sutarimas įvertinti galimybę tokios jungties atsiradimui, pateiktos paraiškos suteikti šiam projektui bendro intereso projekto statusą. Turime labai didelį norą, kad taip ir įvyktų. Siūlysime pokalbį su Lenkijos puse, kaip galėtume sustiprinti mūsų pačių ryžtą, kad judėtume ta linkme ir galų gale būtų skirtas finansavimas šiam projektui.
– Kaip vertinate skalūnų potencialą Lietuvoje?
– Gerai, kad vyksta darbai, kurie leis įvertinti realiai tą potencialią. Neturėtume tų darbų stabdyti, kad galėtume atsakyti į šį klausimą. Tik ištyrus galėsime tą padaryti. Jeigu paaiškėtų, kad toks potencialas yra, aš nematau priežasčių, kodėl neturėtume svarstyti, kaip išnaudoti tą potencialą, be abejo, užtikrinant visų Lietuvos ir Europos Sąjungos reikalavimų laikymąsi.
– Faktas, kad šalia Lietuvos sienų Rusija stato dvi atomines elektrines – Kaliningrade ir Baltarusijoje – naudojamas kaip argumentas, kodėl Lietuva turėtų statyti savo atominę elektrinę. Ką apie tai manote jūs? Ar šalia statomos elektrinės tikrai kels Lietuvai grėsmę?
– Potencialaus atominės elektrinės projekto tikslas būtų ne tas, kad kaimynai kažką stato, bet todėl, kad mums reikia užsitikrinti savarankišką energetikos sistemą. Kalbant apie kaimynų projektus, čia yra jų sprendimai, iš tiesų mes galime ir privalome kelti klausimus dėl tų projektų tinkamo įgyvendinimo, atitinkant visus reikalavimus, užtikrinant saugumą. Neturi būti daroma jokių nuolaidų, kurios gali reikšti šių projektų patikimumo sumažėjimą. Tikrai norėsime tokių įvertinimų turėti kuo daugiau ir įsitikinti, kad jie nekelia jokios grėsmės mūsų piliečiams.
– Dar vienas opus klausimas – Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. Ar vyksta darbai statybų aikštelėje ir ar finansavimo užšaldymas dar nenukels projekto pabaigos?
– Nuvykęs į Ignaliną pamačiau, kad kažkokie darbai vyksta tose probleminėse vietose. Įsitikinau, kad ten, kur yra daugiausia problemų, jos yra kompleksinės. Iš vienos pusės rangovas nevykdo sutarties ir laiku tie darbai nevyksta, iš kitos pusės, kaip sužinojau iš vadovybės, dėl politinių sprendimų buvo nuspręsta neišnaudoti visų galimybių, numatytų sutartyje su rangovais priversti juos vykdyti darbus pagal sutartį. Šiuo metu situacija yra kompleksiškai analizuojama ir norėsime priimti sprendimus iki sutarto laiko su Donorų asamblėja, dėl to, kokie mūsų žingsniai turėtų būti.
– Buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas prieš palikdamas postą pateikė naują Šilumos ūkio įstatymo projektą. Ką apie jį manote jūs? Ar siūlysite priimti naują, o gal taisysite seną?
– Problema yra sudėtinga. Reikėtų pabandyti identifikuoti, kokios yra didelių kainų priežastys. Net jeigu ir dabar, nepriėmus jokių naujų įstatymų, pasižiūrėsime į skirtingų savivaldybių, skirtingų įmonių veiklos efektyvumą ir kainų skirtumą, pamatysime, kad naudojant netgi tuos pačius katilus, tą pačią technologiją, tą patį teisinį reguliavimą, kaštai skiriasi kartais dvigubai. Tai klausimas yra, ar iš tiesų yra išnaudotos visos galimybės jau dabar spręsti tų didelių kainų problemą ir identifikuoti tą tikrą priežastį didelių kainų. Visos galimybės turi būti svarstytos, tą anksčiau parengtą įstatymą irgi sieksime įvertinti.
– Kaip vertinate siūlymus pasibaigus sutartims nebenuomoti šilumos ūkių ir patiems juos prižiūrėti?
– Manau, kad reikėtų naujo požiūrio į tuos dalykus. Ministerijoje yra sudaryta darbo grupė, kuriai vadovaus viceministras Algimantas Zaremba, sieksime sukurti programą visų pirma žiūrint į biokurą tam, kad paskatintume sistemos atsiradimą – biokuro gamybos, perdirbimo, konkurencingos prekybos ir suvartojimo. Per visas grandines reikalingas toks apmąstytas ir kompleksinis pasiūlymas, kuris jau gamyboje leistų sukurti konkurenciją tarp projektų, žiūrint į tai, kad laimėtų vartotojas. Jei bus galima programoje numatyti tam tikrą vystymosi kryptį, pavyzdžiui, išnaudojant europines lėšas, manau, kad tos kainos galutiniam vartotojui tikrai bus optimalios. Tai reiškia, kad jos turėtų mažėti.
– Tai jūs matot realių galimybių sumažinti energijos išteklių kainas?
– Tai, be abejo, yra vienas pagrindinių tikslų.
– Kada?
– Žiūrint į dabartį, reikėtų nepamiršti, kad didžioji dauguma mūsų šilumos ūkio, elektros energijos priklauso nuo dujų kainų. Nauja Vyriausybė dės visas pastangas, kad jos sumažėtų kuo greičiau. Tačiau tai nėra vien tik dujų kainos klausimas, reikalingas kompleksinis ir naudingas Lietuvai sprendimas, greito rezultato gali ir nebūti, bet tikrai tikiuosi, kad nereikės laukti, kol pradės veiktų dujų terminalas.
– Ar pirmininkavimas Europos Sąjungai mums padės atkreipti dėmesį į tai, kad esame energetinė sala ir galbūt užsitikrinti finansavimą tokiems projektams kaip Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis?
– Tie dalykai visiškai nėra susiję, deja. Pirmininkavimas Europos Sąjungai yra visų Europos Sąjungos valstybių interesų atstovavimas, mes, kaip pirmininkai, negalime ir neturime bandyti pasinaudoti savo pozicija, bet tai nereiškia, kad mes atsisakome savo vizijos, savo tikslų energetikoje. Juos tikrai sieksime įgyvendinti.
– Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie už šildymą gauna kompensacijas. Ar nereikėtų priverstinai renovuoti namų skiriant didesnę valstybės paramą? Juk šilumos suvartojimas tiesiogiai priklauso nuo namo energetinio efektyvumo.
– Prieš investuojant į katilus, šilumos gamybos apimtis, reikia įvertinti ženklų sumažėjimą energijos poreikio po to, kai įvyksta renovacija. Tačiau, mano supratimu, priverstinio renovavimo tikrai nepavyks padaryti. Reikia žmonėms pasiūlyti tokį modelį, kuris būtų patrauklus. Ir aš žinau, kad Aplinkos ministerija skiria labai daug dėmesio tokio modelio ruošimui. Manau, kad jis yra pakankamai protingas ir turėtų suveikti. Turi atsirasti kritinė masė, kad žmonės pamatytų tą naudą. Manau, kad tada procesas vyks savaime. Tą mačiau Varšuvoje. Prieš 15 metų, kai studijavau Varšuvoje, miestas panašiai atrodė, kaip dabar pas mus. Grįžus po 15 metų, vaizdas yra visiškai kitoks. Kai pradėjau domėtis, paaiškėjo, kad įvyko tam tikras lūžis. Ir bendrijos, ir žmonės matė, kad kaimynai pasidarė renovaciją. Ir namai pagražėjo, ir turto vertė išaugo, ir ženkliai sumažėjo sąskaitos. Žmonės suprato, kad tuos pinigus, kuriuos jei sumoka už renovaciją, jie atsiperka ir gana greitai. Mums reikia, kad įvyktų toks lūžis.
