Lietuvos himnas, trijų istorinių patrankų šūviai, speciali muzikinė kompozicija pasitiks pirmadienį į Klaipėdą atplauksiantį SGD terminalą. Apie jį ir kitus Lietuvai svarbius energetikos klausimus 15min.lt kalbėjosi su energetikos ministru Roku Masiuliu.
– Lietuvos įmonės yra pateikusios neįpareigojantį pasiūlymą įsigyti E.ON dalį „Latvijas Gaze“ akcijų. Latvijos vyriausybė iš derybų dėl pirkimo pasitraukė. Baiminamasi, kad „Gazprom“ gali siekti įsigyti bendrovės akcijų. Kiek strategiškai mums yra svarbi „Latvijas Gaze“ ir kiek svarbūs jos akcininkai?
– Mums svarbiausia yra, kad Latvija įgyvendintų ES Trečiajame energetikos pakete įtvirtintą trečiosios šalies prieigos principą ir teisinėmis priemonėmis užtikrintų skaidrias ir aiškias pasinaudojimo Inčukalnio saugykla ir Latvijos dujų perdavimo sistema taisykles. Tokiu būdu Lietuvos įmonės galėtų naudotis požemine Inčukalnio dujų saugykla, galėtų laisvai perduoti dujas į Estiją. Visa tai yra esminės sąlygos regioninei dujų rinkai formuotis.
– Tai akcininkai, jeigu yra įgyvendintas Trečiasis energetikos paketas, nėra svarbūs?
– Svarbiausia yra aiškios rinkos taisyklės, sudarančios vienodas galimybes visiems rinkos dalyviams dalyvauti dujų prekyboje, vienodomis sąlygomis, kaip to reikalauja ES Trečiasis energetikos paketas. O kalbant apie regioninės rinkos kūrimą, galima svarstyti įvairias įgyvendinimo formas.
– Esate minėję, kad Inčukalnyje Lietuva dabar saugo apie 33 mln. kubinių metrų gamtinių dujų. Kiek galėtume padidinti saugomų dujų kiekį?
– Reikalui esant, mes ir dabar galėtume daugiau saugoti. Latvija svarsto Inčukalnio pajėgumų padidinimo galimybes, taigi būtų galima dar daugiau saugoti. Latvija deklaruoja, kad turi 100 mln. kubinių metrų laisvos talpos, kuria mes galėtume pasinaudoti šiuo metu.
Pastaruoju metu svarbiausias uždavinys tiek energetikoje, tiek politikoje, yra pabaigti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybas ir pasirengti jo eksploatacijai.
– Kokiam laikotarpiui Lietuvai užtektų tų dujų?
– Buitiniams vartotojams dujų tiekimo saugumas yra užtikrinamas aukščiausiu lygiu. Jiems yra sukauptos ir nuolatos palaikomos dujų atsargos 30-čiai dienų. Šiuo metu bendras sukauptas dujų kiekis siekia apie 33 mln. kubinių metrų, ir beveik visas jis yra saugomas Inčukalnio požeminėje gamtinių dujų saugykloje Latvijoje.
Gamtinių dujų tiekimo sutrikimas nekeltų tiesioginės grėsmės šilumos ir elektros tiekimo nutraukimui, nes dujas naudojantys energijos gamintojai privalo turėti energijos išteklių rezervo atsargas 10-čiai dienų.
– Ar Lietuva svarsto dalį terminalo akcijų parduoti Latvijai?
– Ne, kol kas toks variantas nėra svarstomas, nėra diskutuojamas, todėl kol kas sunku ką ir komentuoti.
Lietuvoje esame pasiruošę visiškai apsaugoti mūsų terminalą: SGD terminalo eksploatacijos rizikos yra detaliai įvertintos ir numatytos reikiamos saugos ir rizikų mažinimo priemonės.
Pastaruoju metu svarbiausias uždavinys tiek energetikoje, tiek politikoje, yra pabaigti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybas ir pasirengti jo eksploatacijai.
– Prieš pat SGD laivo-saugyklos atplaukimą prie Švedijos pastebėtas galbūt Rusijos povandeninis laivas. Su kokiais iššūkiais susiduriate prieš laivo-saugyklos prisišvartavimą?
– Lietuvoje esame pasiruošę visiškai apsaugoti mūsų terminalą: SGD terminalo eksploatacijos rizikos yra detaliai įvertintos ir numatytos reikiamos saugos ir rizikų mažinimo priemonės.
„Klaipėdos nafta“ yra parengusi ir su atsakingomis valstybinėmis institucijomis suderinusi apie 1000 puslapių apimties saugos ataskaitą, kurioje detaliai įvertintos galimos rizikos ir priemonės, kurių būtų imamasi atskirais atvejais.
Klaipėdos SGD terminalas priskiriamas prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių energetikos objektų, todėl jam bus taikoma aukščiausio lygio fizinė apsauga, kurią visą parą užtikrins 50 itin gerai parengtų profesionalų iš Viešojo saugumo tarnybos (VST) prie Vidaus reikalų ministerijos. Kol jis keliauja į Lietuvą, jo saugumu rūpinasi norvegai.
– Ar lydi jį povandeninė apsauga?
– Net jei ir žinočiau, negalėčiau jums sakyti, nes tai yra konfidencialūs dalykai. Bet galiu užtikrinti, kad saugumu yra pasirūpinta.
– Esate minėjęs, kad blogiausiu atveju galėtume visas dujas pirkti per terminalą. Kodėl tai yra blogiausias atvejis?
– Blogiausias atvejis – tai dujų tiekimo nutraukimas. Pradėjus eksploatuoti SGD terminalą, pagaliau būsime tam pasiruošę, nors tai ir mažai tikėtina, nes tiekimo saugumu yra gerai pasirūpinta. Jeigu mums nepavyktų susitarti dėl vamzdžiu tiekiamų dujų, taip pat turime galimybę pirkti visas reikalingas dujas per terminalą.
– Kodėl tai būtų blogiausias atvejis?
– Optimaliai dujų sistema veikia, kai dujos tiekiamos iš skirtingų šaltinių. Geriausia, kad iš įvairių šaltinių galėtume gauti dujų – vamzdinių dujų ir dujų iš terminalo. Dėl to ir sakau, kad, jeigu nepavyktų dėl tam tikrų priežasčių susitarti dėl vamzdinių dujų, arba būtų techniniai nesklandumai, galėtume visas dujas pirkti per terminalą.
– Ar sutartis su „Statoil“ ir neįpareigojančios sutartys su kitais dujų tiekėjais leistų mums nusipirkti visą reikalingą kiekį?
– Taip. Mes turime terminalą ir galime dalyvauti tarptautinėje suskystintųjų gamtinių dujų rinkoje. Galime pirkti suskystintų gamtinių dujų iš bet ko. Su didžiausiais pasaulio suskystintų dujų tiekėjais turime pasirašę neįpareigojančias sutartis, kurias, esant reikalui, galime realizuoti.
SGD kaina svyruoja tarp 900 ir 1000 Lt už tūkstantį kubinių metrų dujų, tai yra labai artima ir dabartinei „Gazprom“ kainai.
– Tai jokių problemų atsivežti dujų nekiltų?
– Ne, nekiltų.
– Artėjant terminalo eksploatacijos pradžiai galbūt jau lengviau prognozuoti dujų kainą?
– Dujų kaina yra susieta su Jungtinės Karalystės gamtinių dujų biržos „National Balancing Point“ (NBP) indekso verte, taigi reikia stebėti šio indekso judėjimą.
Pastaraisiais mėnesiais matome, kad SGD kaina svyruoja tarp 900 ir 1000 Lt už tūkstantį kubinių metrų dujų, tai yra labai artima ir dabartinei „Gazprom“ kainai.
– Esate minėjęs, kad Artūro Skardžiaus komisija dviem mėnesiais pavėlino SGD terminalo projektą. Kaip manote, kodėl būtent šis projektas yra taip kritikuojamas, o ne, pavyzdžiui, elektros jungtys ar Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, kur problemų tikrai apstu?
– Nenorėčiau šio klausimo eskaluoti. Projektas eina į pabaigą, turi sėkmingai pasibaigti, sunkumus reikia pamiršti ir žiūrėti į ateitį. Tikrai nenorėčiau veltis į tuos ginčus.
– Dabar trukdžių projekto pabaigimui nėra?
– Dabar liko tik derinimo darbai, techniniai dalykai. Su jais visada lengviausia susitvarkyti.
– Šaltiniai krašto apsaugoje 15min.lt yra pasakoję, kad „Hoegh“ vadovas sulaukė Rusijos aukštų pareigūnų spaudimo nedalyvauti Lietuvos SGD terminalo projekte. Ar jūs, vadovaudamas „Klaipėdos naftai“, sulaukėte spaudimo iš Rusijos?
– Aš pats tokio spaudimo neturėjau, o dėl norvegų, tai jie turėtų komentuoti.
– Mes esame įsipareigoję iki 2020 metų 20 proc. šalyje suvartojamos energijos pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Nors atsinaujinanti energetika yra kritikuojama dėl savo nepastovumo, galbūt galėtume didinti žaliosios energijos dalį ir balansuoti gamybą ne Lietuvoje, o visame regione?
– Yra skirtingi tikslai. Lietuva, kalbant apie atsinaujinančią energetiką, jau yra beveik pasiekusi Europos Sąjungos rekomenduojamą lygį – iki 2020 m. esame užsibrėžę padidinti atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimo dalį galutiniame energijos suvartojime ne mažiau kaip iki 23 proc., tačiau jau šiuo metu esame pasiekę apie 22 proc.
Apskritai diskusiją dėl tolesnės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros mastų siečiau su planuojamu Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos atnaujinimu. Aš manau, kad ją reikia peržiūrėti ir jos eigoje įvertinti, kiek reikėtų ir kaip toliau vystyti atsinaujinančią energetiką. Tik sisteminis požiūris į šalies energetikos sistemos vystymąsi kaip visumą padės išvengti neracionalių sprendimų.
Kalbant apie biokurą ir šilumos sektorių, svarbu yra mažinti šilumos kainą, todėl yra skatinamas perėjimas prie biokuro. Dabartinė kryptis turėtų būti dėl skatinimo pobūdžio. Anksčiau buvo skatinama per VIAP, tai žmonėms brangiai kainavo.
Dabar reikia pereiti prie Europos Sąjungos lėšų. Tokiu būdu projektai atpinga ir žmonėms nereikia už juos mokėti.
– Kas dabar yra daroma energetikos strategijos srityje?
– Dabar bręsta laikas, kai Lietuva baigia įgyvendinti svarbiausius strateginius projektus ir reikia iš naujo pasižiūrėti, kaip toliau vystyti energetiką. Žengėme labai didelį žingsnį į priekį. Reikia sustoti, apsidairyti ir eiti toliau.
Politiniu lygmeniu diskusijos dėl VAE vyksta Baltijos Ministrų Tarybos vyresniųjų energetikos pareigūnų komitete, kas mėnesį vyksta nuolatiniai šio komiteto susitikimai.
– Kokią įtaką neapsisprendimas dėl Visagino atominės elektrinės turi energetikos strategijos rengimui?
– Tai yra atskiras klausimas. Šis projektas juda savo ruožtu. Tai yra sunkus ir didelis projektas.
Dabartiniame etape mums svarbiausia išsigryninti santykius su savo partneriais ir kaimynais latviais ir estais. Latviai ir estai yra uždavę daug klausimų, kuriuos turime spręsti. Manome, kad tarpinė projekto bendrovė padėtų šiame procese.
Tačiau siekdami užtikrinti sklandesnį procesą, prieš tai pasiūlėme steigti specialų komitetą, kuriame bendrai būtų aptartas atvirų klausimų sprendimas ir tarpinės projekto bendrovės, kuri yra aptarta mūsų memorandume su „Hitachi“, steigimo sąlygos.
– Diskusijos vyksta labiau politiniame lygmenyje ar tarp energetikos įmonių?
– Politiniu lygmeniu diskusijos vyksta Baltijos Ministrų Tarybos vyresniųjų energetikos pareigūnų komitete, kas mėnesį vyksta nuolatiniai šio komiteto susitikimai. Tikimės, jog mūsų pasiūlymai dėl specialaus komiteto ir tarpinės projekto bendrovės steigimo paskatins aktyvesnį bendradarbiavimą ir įmonių lygmeniu.
Artimiausiu metu planuojame susitikti su visais projekto partneriais, ir susitarti dėl specialaus komiteto, koks jis būtų, ar įmonių, ar bendras. Bendrai ieškosime tinkamo formato.
– Kaip suprantu, bendro sutarimo, statyti ar ne atominę elektrinę, nėra?
– Čia yra mūsų ir partnerių klausimai. Partneriai turėtų, gavę mūsų atsakymus, apsispręsti.
– Ar yra terminas koks nors, kada pagaliau ką nors apie tolesnę projekto eigą galėtų sužinoti ir visuomenė?
– Mes visuomenę nuolat informuojame. Dabar mus, aišku, stabdo tai, kad Latvijoje vyko rinkimai, formuojama Vyriausybė. Kai bus suformuota Vyriausybė, latviai galės įsijungti į procesą.
– Kokioje stadijoje yra sinchronizacijos procesas?
– Panaši situacija, kaip su atomine elektrine – situacijos gryninimas su partneriais latviais ir estais dėl bendrai priimtino sinchronizacijos scenarijaus. Mes jau esame priėmę sprendimą – sinchronizacija turi būti įvykdyta tokiu būdu, kad mažiausiai trečios šalys galėtų mus paveikti.
– Kokią įtaką šiam projektui turi Visagino atominės elektrinės projekto likimas?
– Dabar nenorėčiau taip atsakinėti iš karto. Reikia geriau pasižiūrėti, kokie bus susitarimai su mūsų kaimynais.
2,6 mlrd. eurų – tiek kainuos IAE uždarymas.
– Ignalinos atominės elektrinės uždarymas vėluoja dešimčia metų, brangsta 1,24 mlrd. eurų. Ar mums pavyks dar kartą gauti ES pinigų?
– ES finansinės paramos laikotarpyje iki 2020 m. mums yra skirtos lėšos. Vėlesniais laikotarpiais, po 2020 metų, mums reikės iš naujo derėtis dėl finansavimo IAE eksploatavimo nutraukimui. Dar 2010 metais mūsų derybose su Europos Sąjunga dėl ES finansinės paramos 2014–2020 m. laikotarpiui mes indikavome, kad IAE uždarymas kainuos 2,9 mlrd. eurų. Dabar turime tikslesnius skaičiavimus – 2,6 mlrd. eurų.
Kadangi pirmą kartą projektas laiko ir finansų atžvilgiu buvo įvertintas dar 2005 metais, daug realių projekto darbų į finansinį planą net nebuvo įtraukta, nes neturint patirties labai sunku iš anksto numatyti, kiek ir kokio pobūdžio darbų reikės ir kiek tai truks.
Todėl tada ir buvo „nupieštas“ toks optimistinis scenarijus. Tai yra natūralus procesas. Kalbant apie tolesnę ES paramą IAE eksploatavimo nutraukimui, reikia pažymėti, kad Stojimo sutartyje užfiksuotas ES įsipareigojimas teikti adekvačią papildomą finansinę paramą IAE eksploatavimo nutraukimui.
– Tai manote, kad realu yra gauti iš ES daugiau pinigų?
– Aš labai tikiuosi.
– Kada uždarysite Elektrėnų 9 bloką? Gal 2015 metų pabaigoje, pradėjus veikti elektros jungtims su Lenkija ir Švedija?
– Neketiname uždaryti. Elektrėnų kombinuoto ciklo bloko. 9 bloko naudingumas siekia daugiau nei 58 proc. Vien šiuo bloku galima patenkinti maždaug 20–25 proc. šalies poreikio. Jis 30 proc. mažiau gamtinių dujų sudegina tam pačiam energijos kiekiui pagaminti. Tikrai nesiruošiame uždaryti.
Sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę, Lietuvos elektrinė tapo didžiausiu šalyje elektros energijos gamybos kompleksu, kurio dėka Lietuva užsitikrina elektros energijos tiekimo saugumą ir patikimumą.
– Bet juk importuotos elektros mums užteks.
– Mes turime turėti savo elektros gamybą, jeigu nėra importo. Valstybės nepaliksi be elektros.
