Apie Lietuvos pirmininkavimo pradžią ir kitas Europos Sąjungos aktualijas 15min.lt kalbasi su Europos Parlamento pirmininku Martinu Schulzu.
– Ko tikitės iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai?
– Tikiuosi, kad Lietuva sudės baigiamuosius taškus derantis dėl Europos Sąjungos naujosios septynerių metų finansinės perspektyvos. Man atrodo, kad įstatymine prasme esame jai padėję neblogus pamatus. Be to, tikiu, kad Lietuvos pirmininkavimas suteiks rimtą pagreitį sprendžiant ES jaunimo nedarbo problemą.
Nors Lietuva ir yra maža valstybė, jos reikšmė, ypač istorine prasme, Europai yra milžiniška.
– Ar Lietuva pirmininkavimo laikotarpiu su savo mažais administraciniais ir finansiniais resursais turi tokias pats galimybes įtakoti ES procesus kaip didelė bendrijos senbuvė?
– Taip, tikrai turi. Pirmininkavimo kokybė priklauso ne nuo šalies dydžio, o nuo tos šalies vyriausybės efektyvumo.
Kai neseniai buvau Lietuvoje, susitikau su aukščiausiais šalies pareigūnais – ir prezidente Dalia Grybauskaite, kuri yra labai stipri asmenybė, ir su premjeru, ir ministrais. Man susidarė įspūdis, kad Lietuvos vyriausybė yra labai gerai pasiruošusi pirmininkavimui.
– Apie kokias kliūtis ir nesėkmes, remdamasis kitų ES valstybių pirmininkavimo ES Tarybai patirtimi, galėtumėte įspėti Lietuvą?
– Tai sunkus klausimas. Kol kas jokių kliūčių Lietuvos kelyje nematau, bet politiniame gyvenime nieko negalima nuspėti. Kliūčių gali atsirasti bet kada. Ir nebūtinai tik Lietuvoje.
Tarp krizės Egipte padarinių gali būti ir naftos kainų šuolis, kuris turėtų labai neigiamas pasekmes Europos Sąjungos augimui. Gyvename pasaulyje, kai ryto žinios vakare jau yra istorija, todėl nuspėti yra labai sunku.
– Ar girdėjote, kad prieš pat pirmininkavimą ES Tarybai Lietuvos Seimas pirmuose svarstymuose pritarė įstatymų projektams dėl abortų ir homoseksualių santykių propagandos uždraudimo?
– Taip, aš žinau, kad Lietuvoje įvyko tokių įstatyminių projektų svarstymai.
– Ar žinote daugiau tokių konservatyvių ir puritoniškų šalių Europoje kaip Lietuva?
Aš neįsivaizduoju Rusijos Europos Sąjungos nare.
– (šypteli, pauzė) Manau, kad, pavyzdžiui, abortų klausimas yra gan kontroversiškas ir kitose ES šalyse. Apsisprendimas dėl abortų yra kiekvienos ES šalies narės jurisdikcijos reikalas.
Aš esu prieš tokį įstatymą dėl abortų uždraudimo.
Man, kaip vokiečiui, tokie įstatymų leidėjų ketinimai Lietuvoje yra šiek tiek keistoki.
Bet aš prisimenu, kad ši tema prieš 25 metus kėlė daug aistrų ir Vokietijoje. Bet mes neturime teisės nurodinėti, ką turi daryti kitos šalys dėl abortų.
Kalbant apie kai kurių Lietuvos įstatymų leidėjų iniciatyvą dėl homoseksualų, ji yra absoliučiai nesuderinama su fundamentaliais ES principais.
– Lietuvoje šiuo metu vyksta teisminės batalijos, ar gėjams ir lesbietėms turi būti leista žygiuoti pagrindine sostinės gatve – Gedimino prospektu. Kokia jūsų pozicija dėl šių eitynių?
– Vienareikšmiška: tokia teisė seksualinėms mažumoms Lietuvoje turi būti suteikta.
(pauzė) Homoseksualumas yra dalis žmonijos gyvavimo. Vieni žmonės yra heteroseksualūs, kiti – homoseksualūs. Kištis į žmogaus seksualinės orientacijos dalykus nėra valstybės ar valdžios reikalas.
Kai žmonės eina gatve, man nešauna į galvą minties jų klausti, ar jie heteroseksualūs ar homoseksualūs, ir kaip nors riboti vienų ar kitų teises dėl seksualinės orientacijos.
Manau, kad jokių ribojimų dėl jos negali sukurti nei valdžia, nei visuomenė.
– Kai pagalvojate apie Lietuvą, kokia mintis pirmiausia aplanko?
– Kadangi esu vokietis, pirmiausia galvoju apie mūsų bendrą istoriją. Lietuva ir Vokietija turi svarbią bendrą istoriją.
Viename Vokietijos žurnale kaip tik perskaičiau labai įdomų straipsnį ta tema – apie Vilniaus žydų getą, kuris, nepaisant siaubingos paskirties, buvo ir savotiškas Vilniaus žydų kultūrinio gyvenimo centras.
Vilnius pirmoje dvidešimtojo amžiaus pusėje buvo šiaurės regiono Jeruzalė. Žydų kultūrinis gyvenimas tuomet buvo labai svarbus Lietuvos valstybės gyvenime.
Pamąstau ir apie Lietuvos ir Lenkijos Žečpospolitą. Ji, mano žiniomis, turėjo vieną pirmųjų konstitucijų pasaulyje.
Taigi, nors Lietuva ir yra maža valstybė, jos reikšmė, ypač istorine prasme, Europai yra milžiniška.
– Grįžkime prie Europos reikalų. ES turi naują narę – Kroatiją. Kas kitas? Turkija iki 2020-ųjų? Ar Rusija iki 2030-ųjų?
– (Juokiasi) Manau, kad ES po Kroatijos pakvies kurią nors kitą Balkanų valstybę – Serbiją, Bosniją ir Hercegoviną ar Juodkalniją. Šios valstybės eina link ES ir jų narystė yra tik laiko klausimas.
Kitos valstybės turi pereiti ilgą procesą, kuris užtrunka ilgai, tad jų dabar negalėčiau įvardyti. kitų valstybių net negalėčiau šiandien paminėti. Bet aš neįsivaizduoju Rusijos ES nare.
– Ar turėtų būtų kokios nors ES plėtros ribos?
– Yra tam tikros išankstinės narystės ES sąlygos. Manau, kad dabartinė ES jau artėja prie momento, kai jos pajėgumas absorbuoti naujų šalių narystę bus pasiektas.
– Jeigu žiūrėtumėme į dešimties metų perspektyvą, kur judės ES – federalizmo ar konfederacijos keliu?
– Dabar sunku yra nuspėti, abu keliai yra galimi. Mano nuomone, ES judės federalizmo keliu.
– Kokios ES veiklos sritys, be užsienio politikos ir finansų, turėtų būti tvarkomos labiau centralizuotai?
– Pirmiausia – tarptautinė prekyba. Verslo ryšiai ir jų plėtojimas bei stiprinimas yra vienas didžiausių ES prioritetų. Po to eitų migracijos klausimų, mokesčių mokėjimo problemos.
Neabejoju, kad kruvina, baisi ir žiauri Baltarusijos diktatūra turi išnykti.
Nenormalu, kad paprasti žmonės moka mokesčius sąžiningai, o didelės kompanijos ar ypač turtingi žmonės mokesčių išvengia.
Žinoma, yra ir daug kitų itin svarbių klausimų: kova su organizuotu nusikalstamumu, narkotikai, prekyba žmonėmis.
– Prieš pat Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komitetas pritarė diplomatinių santykių užmezgimui su Kuba. Ar tai yra ES bendros užsienio politikos dėl Kubos pažeidimas?
– Ne, tai nėra pažeidimas. Tai labiau tikrovės klausimas. Ironiška, kad šalys, kurios blokuoja ekonominio embargo Kubai panaikinimą, pačios turi neblogus ekonominius santykius su šia šalimi.
Aš negalėčiau dėl tokio sprendimo kritikuoti Lietuvos parlamento ar jo komiteto.
– Lapkritį Vilniuje vyks ES Rytų Partnerystės viršūnių susitikimas. Kokie yra keliami reikalavimai Ukrainai, kad su ja būtų pasirašytas ES asociacijos susitarimas?
– Mes palaikome glaudžius ryšius su Ukraina. Demokratija, skaidrumas ir įstatymų laikymasis – štai tokios yra išankstinės ES sąlygos Ukrainai. Turbūt taip pat ir pozityvus sprendimas dėl įkalintos ekspremjerės Julijos Tymošenko.
Jeigu Ukraina iki lapkričio įrodys, kad ji sėkmingai sprendžia šias problemas, ji gali tikėtis, kad susitarimas su ja bus pasirašytas.
– Ar manote, kad Baltarusija turi būti pakviesta į Vilniaus ES Rytų Partnerystės viršūnių susitikimą lapkritį?
– Tai ypatingai sunkus klausimas. Neabejoju, kad kruvina, baisi ir žiauri Baltarusijos diktatūra turi išnykti.
Kita vertus, mes negalime bausti Baltarusijos žmonių, gyvenančių diktatūroje.
Kol kas labai sunku ką nors nuspręsti. Jeigu Baltarusija susitikime nori kalbėti ir apie ekonomiką , ir apie žmogaus teises, ir demokratiją, jai tikrai atsiras vietos.
ES palaiko ryšius su kai kuriomis kitomis diktatūromis pasaulyje, todėl apsisprendimas dėl Baltarusijos Sąjungai nėra lengvas klausimas.
– Ar galite būti tikras, kad kitų šalių žvalgybos nepasiklauso jūsų pokalbių?
– Ne, tikrai negaliu. Tiesą pasakius, šiandien užsakiau savo ir mano kanceliarijos kabinetų, taip pat konferencijų salių, kitų patalpų Briuselyje ir Strasbūre patikrinimą. Aš vadinu jį „valymu“.
– Ar manote, kad JAV šnipinėjimo skandalas kenkia ar pakenks ES ir JAV santykiams?
– Tai kelia tam tikrų rūpesčių dėl ES ir JAV santykių. Neabejotinai. Jeigu jūs išsiaiškintumėte, kad jūsų artimiausias kaimynas šnipinėja, ką jūs darote, koks jūsų intymus gyvenimas, neabejoju, kad nebūtumėte laimingas.
Tarpusavio pagarba yra kiekvienų santykių sėkmės pagrindas. Tai, ką daro amerikiečiai, yra nepagarba.
Aš klausiu: kodėl jie taip daro? Ir turiu kitą klausimą: kas jiems padeda Europoje?
Išeina, kad ir europiečiai vieni kitų pasiklauso. Turiu pasakyti: keistoka.
Turime paklausti Amerikos, ar tos 18 institucijų, dirbančių po NSA (JAV Nacionalinio saugumo agentūra) stogu, yra atskaitingos politikams.
– Daug dirbate. Štai ir interviu duodate laikrodžio rodyklei pasisukus už septintos valandos. Ar jau nusprendėte, kur ir kada šiemet atostogausite?
– (šypsosi) Taip, bet dėl saugumo sumetimų negaliu pasakyti.
