„Lietuvoje jis nuolat kritikuoja kraštutinius dešiniuosius (ir lietuviškus), bet taip pat – prosovietiškas lenkų bendruomenes. Jis rėmė ir remia Lietuvos nepriklausomybę ir,
žinoma, taip pat Lenkijos ir Lietuvos pastangas demokratizuoti Rusiją ir nuolatos įsitraukia būtent į tokią – demokratizacijos – veiklą“, – sako G. Mažeikis.
Antradienį Seime 2014 m. Laisvės premija įteikta A. Michnikui – Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš solidarumo lyderių, žurnalistui, eseistui, politikos publicistui, vieno iš populiariausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui, ne kartą palankiai atsiliepusiam apie Lietuvą.
– 1991 m. A. Michnikas, kartu su kitais Lenkijos politikais, demonstravo besąlygišką ir beatodairišką paramą Lietuvos laisvei, palaikydamas Lietuvos piliečių kovą prieš Sovietų Sąjungos agresiją. A.Michniko veikla visada buvo palanki Lietuvai. Taip sako Laisvės premijų komisijos pirmininkė Irena Degutienė. O kaip šį žmogų pristatytumėte jūs?
– Pirmiausia jis yra neabejotinai disidentų kartos atstovas, tų disidentų, kurie save supranta vienu metu kaip pasisakančius už savo tautos laisvę ir suprantančius „mūsų ir jūsų laisvę“ – tą šūkį, kurį mes vartojome Sąjūdžio metu, kai solidarizavomės su Latvijos, Estijos liaudies frontais, kai rėmėme Baltarusijos ir Ukrainos liaudies frontus, kai bendradarbiavome su Rusijos demokratiniais frontais.
Lietuvoje jis nuolat kritikuoja kraštutinius dešiniuosius (ir lietuviškus), bet taip pat – prosovietiškas lenkų bendruomenes.
Štai šią solidarumo dvasią, kuri vienija piliečius ir tautą, o, kita vertus, tą disidentišką dvasią – „už mūsų ir jūsų laisvę“ – jis nuosekliai palaiko jau daugelį dešimtmečių. Lygiai tą patį jis daro ir Lietuvoje. Lietuvoje jis nuolat kritikuoja kraštutinius dešiniuosius (ir lietuviškus), bet taip pat – prosovietiškas lenkų bendruomenes. Jis rėmė ir remia Lietuvos nepriklausomybę ir, žinoma, taip pat Lenkijos ir Lietuvos pastangas demokratizuoti Rusiją ir nuolatos įsitraukia būtent į tokią – demokratizacijos – veiklą.
Šiuo požiūriu [nuo tada], kai Lietuva žengė demokratizacijos, žmogaus teisių gynimo keliu, A. Michnikas mus ne tik palaiko, bet ir nuolatos atvažiuoja į Lietuvą. Ir tuo jis yra palankus mums, turint omenyje, kad jis, kaip niekas kitas, gali kritikuoti tuos lenkų lyderius, kurie vaikštinėja Lietuvoje švenčių metu su Georgijaus juostelėmis ir rodo savo bent jau simbolinę paramą Putino režimui.
– Anot T. Venclovos, A. Michniką neperdėtai pridera vadinti vienu iš laisvos Vidurio ir Rytų Europos tėvų-įkūrėjų. Į istoriją jis patenka su Andrejumi Sacharovu, Vaclavu Havelu, Lenkų laisvės sąjūdyje stovi greta Jaceko Kurono, Lecho Valensos. Ar jūs sutiktumėte su tokiu palyginimu? Koks jums šis žmogus pasirodė su juo bendraujant?
– Taip, man teko su juo bendrauti ne vieną kartą. Jis, mano manymu, yra labai blaivaus politinio mąstymo ir realiai vertina įvairias tarptautines grėsmes, kita vertus, turi nepaprastai stiprų vidinį, moralinį charakterį, savo vertybes ir įsitikinimus, kurie yra pamatiniai. Tie įsitikinimai grindžia ne tik jo politinį aktyvumą, bet jis reikalauja, kad panašiais įsitikinimais būtų grindžiami ir tarptautiniai, tautų santykiai.
Iš tiesų yra du tipai disidentų. Vienas tipas disidentų, tokių kaip Aleksandras Solženicynas, kurie buvo ilgai kalinti Gulago metu, bet, kita vertus, vėliau parėmė nacionalistines ar net proputiniškas idėjas. Ir yra kiti, tokie kaip V. Havelas ir A.Michnikas (jei būtų gyvas – ir A. Sacharovas), kurie nuosekliai tęsia savo tradiciją.
Todėl ir šiandien jų mintis ir jų aktyvumas yra rekomenduotinas studijuoti universitetuose ir labai palaikytinas. Tai – unikali Vidurio Rytų Europos patirtis. Ir ta unikali disidentinė Vidurio Rytų Europos patirtis šiuo metu pasaulyje yra pateikiama kaip politinio, filosofinio, pilietinio mąstymo klasika.